Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, sekretoriaujant Rugilei Dičkalnytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. K., išnagrinėjusi R. K. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. 2014-11-28 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 50³ straipsnį už tai, kad 2014-06-23 apie 22.05 val., prekybos centre „Maxima“, adresu Savanorių pr. 31, Vilniuje, būdamas prekybos salėje atidarė, t.y. prasuko degtinės „Zelionaja Marka“, 0,7 l, 40 proc., kamštį ir sugadindamas prekę parduotuvei padarė 9,41 eurų (kas atitinka 32,49 Lt) turtinį nuostolį.

Apklaustas teisme R. K. parodė, kad apsaugos darbuotojai panaudojo ašarines dujas, nors pastarieji neturėjo teisės, jis dar vartoja vaistus. Atnešė straipsnį kaip apsauga eina į konfliktus. Prašo priimti straipsnį kaip įrodymą. Gydytoja jam, R. K. pasakė, kad nuo ašarinių dujų galėjo ir apakti. Pasak R. K., darbuotojai jam keršija, nes jis darė su žurnalistais pasalą, buvo apkaltintos darbuotojos, kad vagia iš parduotuvės „Maximos“ ir kad apsauga vagia, tai jam dabar keršija ir suvedinėja sąskaitas. R. K. teigimu, jis ėjo nusipirkti alkoholio, nepastebėjo, kad sugadinta prekė, apsaugos darbuotojas pradėjo kabinėtis ir jį sekti. Jis, R. K. pasakė apsaugos darbuotojui, kad nesikabinėtų. Apsaugos darbuotojas aiškino pardavėjai, kad pastaroji jam, R. K. nepardavinėtų. Jis, R. K. paliko degtinę ir išėjo pro duris, kai išėjo į lauką, apsaugos darbuotojas jam iš pasalų purškė dujas. Įsikišo žmonės. Jis, R. K. norėjo kviesti policiją. Kai atvažiavo policija žmonės pasakė kaip viskas buvo. Kai jis, R. K. atėjo į policiją jau protokolas buvo surašytas. Paaiškino, kad jie neturi teisės to daryti. Pasak R. K., butelio kamščio neprasukinėjo. Gerai dar, kad neparašė, kad pavogė butelį. Jis, R. K. laikė rankoje butelį, būna prekių su broku. Kaip jis, R. K. galėjo sukti, jis padėjo butelį prie kasos. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, R. K. parodė, kad matosi, jog vaizdo įrašas nukirptas, apsaugos darbuotojai mėgino kažką sukopijuoti. Jis, R. K. nieko nepersukinėjo, nieko nesimato vaizdo įraše. Pasak R. K., jam keršija apsaugos darbuotojai.

Apklaustas teisme liudytojas J. D. parodė, kad buvo Joninės, po 10 val. vakaro alkoholis pagal įstatymus neparduodamas. Pilietis pasiėmė butelį ir nuėjo prie kasos. Pas juos yra du išėjimai, pilietis bandė nusipirkti, kasininkė nepardavė, nuėjo prie kito išėjimo, taip pat nepardavė. Kai ėjo R. K. tada prasuko butelį. Pilietis nuėjo pas vyr. kasininkę gal, kad tikrai parduotų, bet nepardavė. R. K. išėjo į lauką. Jis, J. D. pradėjo vytis, R. K. jį pastūmė. R. K. vėl pradėjo bėgti, jis, J. D. šaukė, kad panaudos ašarines dujas, tačiau R. K. nesustojo, todėl panaudojo ašarines dujas. Pasak J. D., stebėjo pro vaizdo monitorių kai asmuo ėmė butelį, butelis buvo normalus. Nebūna taip, kad butelis būna prasuktas. Kasininkė pastebėjo, kad butelis praimtas, atsarginė plėvelė nuimta ir reikia tokią nuimti juostelę, toks kamštis. Anot J. D., dujas purškė tas asmuo, kuris išbėgo sulaikinėti R. K.. J. D. teigimu, byloje esančią nuotrauką jis darė, nuotrauka padaryta iš vaizdo įrašo, telefonu padaryta nuotrauka. J. D. paaiškino, kad jam kasininkė pasakė, jog butelis prasuktas, kasininkė ėjo jam pranešti, R. K. tada pasišalino. R. K. eidamas ranką deda ant kamščio ir plėšo plėvelę.

Apklaustas teisme liudytojas R. J. parodė, kad per Jonines dirbo parduotuvėje „Maximoje“. Po 10.00 val. jis, R. J. stovėjo už kasų, priėjo pirkėjas, kuris norėjo nusipirkti butelį degtinės. Po poros minučių išgirdo, kad porininkui reikalinga pagalba. Išėjęs į lauką pamatė kaip porininkas vejasi asmenį. Pilietis nieko neaiškino. Pasak R. J., jis stovėjo kitoje salėje, jis pačiame sulaikyme dalyvavo. R. J. paaiškino, kad jis stovėjo prie kasų, tas įrašas yra kai jie atveda R. K. iš lauko. Lauke nėra įrašo, nes nėra kamerų. 2014 metais kameros nebuvo, dabar kameros yra pastatytos.

Administracinio teisės pažeidimo protokole esančiame R. K. paaiškinime nurodyta, kad butelis prekybos centro salėje jau buvo atidarytas, su defektu, jis jo negadino.

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 2 kuopos 1 būrio vyr. patrulio J. D. 2014-06-23 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2014-06-23 apie 22.12 val., patruliuodamas kartu su patrule E. O., iš VPK OVS gavo pranešimą, kad parduotuvės „Maxima“ apsaugos darbuotojai sulaikė pilietį, kuris po 22.00 val. parduotuvėje atidarė degtinės butelį. Atvykus į parduotuvę apsaugos darbuotojai J. D. ir R. J. paaiškino, kad vyriškis užėjo į parduotuvę ir nepraėjus pro kasas (nesumokėjo už prekę) po 22.00 val. parduotuvės viduje atidarė degtinės butelį „Zelionaja Marka“, 0,7 l talpos, 40 proc. alk. tūrio, dėl ko prekė buvo sugadinta, o po 22.00 val. parduotuvė negali parduoti alkoholinius gėrimus, dėl ko apsaugos darbuotojai paprašė asmenį praeiti kartu su jais į apsaugos darbuotojų patalpas, bet asmuo atsisakė, buvo agresyvus ir neblaivus, dėl ko apsaugos darbuotojai panaudojo ašarines dujas prieš jį. Kaip vėliau paaiškėjo, tas asmuo buvo R. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuris parduotuvėje „Maxima“ padarė finansinę žalą už 32,49 Lt dėl to, kad po 22.00 val. parduotuvėje atidarė degtinės butelį, kai alkoholiniai gėrimai neparduodami. Apie 22.25 val. R. K. buvo pristatytas į 2 PK budėtojų dalį, specialiosios priemonės panaudotos nebuvo.

UAB „MAXIMA LT“ 2014-06-23 pareiškime nurodyta, kad 2014-06-23 apie 22.05 val., prekybos centre „Maxima“, esančiame adresu Savanorių pr. 31, Vilniuje, už kasų buvo sulaikytas pilietis (įvykis užfiksuotas stebėjimo kamera), kuris pasisavino degtinės butelį „Zelionaja Marka“, 0,7 l talpos, 40 proc. alk. tūrio, 32,49 Lt vertės. Kadangi iš sulaikyto piliečio išimtai prekei buvo prasuktas kamštelis parduotuvei padaryta žala, bendrovė patyrė materialinių nuostolių. Sulaikymo metu pilietis pradėjo priešintis, buvo panaudotos specialios priemonės – ašarinės dujos.

Patikros alkotesteriu duomenimis 2014-06-23 21.35 val. R. K. nustatytas 1,18 promilių girtumo laipsnis.

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio specialisto R. M. 2014-06-23 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2014-06-23 apie 23.00 val. į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK iš Savanorių pr. 31, Vilniuje, parduotuvės „MAXIMA“ patrulis AP-21 pristatė sulaikytą R. K., kuris būdamas neblaivus, parduotuvėje, apie 22.05 val. atsuko degtinės butelio dangtelį ir taip sugadino prekę. Sulaikomas priešinosi apsaugos darbuotojams, todėl buvo panaudotos specialios priemonės - dujos. 2 PK sulaikytasis pradėjo skųstis veido ir kojos skausmais. Atvykusi GMP 0893 R. K. išvežė į Lazdynų ligoninę.

Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą privaloma išaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str. 1 d.). Bylai reikšmingos aplinkybės nustatomos remiantis įrodymais. Įrodymais administracinio teisės pažeidimo bylose yra laikoma administracinio teisės pažeidimo protokolas, nuotraukos, garso ar vaizdo įrašai, liudytojų parodymai, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimai, eksperto išvada, specialisto paaiškinimai, daiktiniai įrodymai, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas, taip pat kiti dokumentai (ATPK 256 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2625/2011).

Lietuvos Respublikos ATPK 50³ straipsnis numato atsakomybę už tyčinį turto sunaikinimą ar sužalojimą, nepadariusį nukentėjusiajam žymios žalos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - ir LVAT), nagrinėdamas bylas dėl ATPK 50³ straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo, yra pažymėjęs, jog siekiant patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už minėtame straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą, būtina įrodyti šio administracinio teisės pažeidimo sudėtį, t. y. nustatyti, kad asmuo sunaikino ar sužalojo turtą, toks turto sugadinimas nepadarė žymios žalos bei kad šį pažeidimą asmuo padarė tyčia (žr., pvz., LVAT 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N756-1139/2010, 2010 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N662-1692/2010, taip pat 2011 m. kovo 18 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. N62-846/2011). ATPK 10 straipsnyje įtvirtinta, kad administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.

Iš byloje esančių R. K. parodymų teismo posėdžio metu matyti, kad jis neneigė, jog nuo lentynos paėmė butelį degtinės, norėjo jį nusipirkti, tačiau, kadangi jau buvo po 22.05 val. jam alkoholio nepardavė, todėl jis paliko degtinės butelį ir išėjo pro duris, tačiau tvirtino, jog prekės jis nesugadino, butelio kamščio neprasukinėjo, paėmė butelį ir laikė rankoje, nepastebėjo, kad prekė sugadinta. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas, apsaugos darbuotojas J. D. taip pat patvirtino R. K. parodymus, nurodydamas, jog jis per vaizdo kameras pastebėjo, kaip R. K. paėmė butelį degtinės ir nuėjo prie kasos, pilietis bandė nusipirkti alkoholio, tačiau, kadangi jau buvo po 22.00 val. nei viena iš kasininkių R. K. alkoholio nepardavė. Tačiau šis liudytojas, priešingai nei administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nurodė, jog R. K. eidamas prasuko butelį, uždėjo ranką ant kamščio ir nuplėšė plėvelę, butelis buvo normalus, nebūna taip, kad parduotuvėje būtų padėtas prasuktas butelis. Liudytojo J. D. parodymai teismui kelia tam tikrų abejonių, kadangi pats liudytojas nematė, jog butelis prasuktas, atsarginė plėvelė nuimta, tai jam pasakė atėjusi kasininkė. Aptariant liudytojo R. J. parodymus, kaip vieną iš įrodymų šaltinį, matyti, kad liudytojas paties įvykio nematė, nežino kas konkrečiai įvyko, kaip nurodė R. J., jis stovėjo kitoje salėje, jis dalyvavo pačiame sulaikyme, todėl jo parodymais remtis kaltinant R. K. nėra teisinio pagrindo. Kreiptinas dėmesys ir į tai, kad R. K. teigė, jog apsaugos darbuotojai jam kerštauja už tai, kad su žurnalistais dalyvavo pasaloje, kurioje buvo apkaltintos darbuotojos ir apsaugos darbuotojai, jog vagia iš parduotuvės „Maxima“, todėl dabar su juo suvedinėja sąskaitas. Teismui nepakanka parduotuvės apsaugos darbuotojo J. D. parodymuose ir paaiškinimuose nurodytų duomenų, nes kitų duomenų, patvirtinančių minėto asmens nurodytas faktines aplinkybes, teismui nebuvo pateikta. Byloje esantis vaizdo įrašas liudytojo nurodytų aplinkybių dėl butelio prasukimo nepatvirtina. Iš vaizdo įrašo taip pat nesimato, ar R. K. paimtas degtinės butelis prieš jam paimant butelį, buvo sugadintas ar ne. Vaizdo įraše nėra užfiksuota, kaip R. K. prasuka butelio kamštį, užfiksuota tik, kad R. K. paima degtinės butelį, laiko butelį rankoje, laiko už butelio kaklelio. Ir nors vaizdo įraše yra užfiksuotas momentas, kada R. K. yra nusisukęs nuo kamerų, tačiau iš pastarojo rankų judesių, bei atsižvelgiant į tai, kad ant degtinės butelio yra uždėta plėvelė, kuri nėra lengvai nuplėšiama, mažai tikėtina, kad šiuo momentu R. K. prasuko butelio kamštį, nes objektyviai butelio prasukimas neužfiksuotas. Todėl lieka nepaneigta, kad prieš R. K. paimant butelį degtinės butelis buvo sugadintas, prasuktas kamštis. Lietuvos Respublikos ATPK 50³ straipsnis numato atsakomybę tik už tyčinį turto sunaikinimą.

Administracinio teisės pažeidimo byloje nesurinkta pakankamai objektyvių duomenų, kurie neginčytinai patvirtintų, jog R. K. savo veiksmais būtų turėjęs tyčią sunaikinti ar sužaloti svetimą turtą. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, visos kilusios abejonės, kurių negalima pašalinti objektyviais duomenimis, turi būti vertinamos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, todėl įvertinęs visumą minėtų įrodymų teismas sprendžia, kad R. K. tyčia sunaikinti ar sužaloti svetimą turtą nėra įrodyta. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, jog R. K. administracinio teisės pažeidimo byla yra nutrauktina nenustačius visų būtinų ATPK 50³ straipsnyje numatyto pažeidimo sudėties elementų (Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio l punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio l punktu, 287 straipsnio l dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

R. K. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti jo veikoje nesant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50³ straipsnyje numatyto pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo Lietuvos Respublikos ATPK 302² – 302⁵ str. nustatyta tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.