- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-18
- Bylos Nr.
- 2S-1612-413/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-17325-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Atsakovas
- R. L.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Kauno energija“
- Trečiasis asmuo
- A. L., Kauno miesto savivaldybei
- Kategorijos
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.23pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. L. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutarties, kuria atsakovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskirta bauda, panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-3685-413/2012 pagal ieškovo akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovui R. L., tretiesiems asmenims A. L., Kauno miesto savivaldybei dėl skolos už šilumos energiją priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Atsakovas R. L. 2012 m. balandžio 4 d. padavė Kauno miesto apylinkės teismui pareiškimą, prašydamas nušalinti nuo bylos nagrinėjimo bylą nagrinėjančią teisėją Olgą Šinkarenko. Savo prašymą dėl teisėjo nušalinimo atsakovas grindė tuo, kad teisėja yra nusiteikusi prieš atsakovą, nagrinėdama bylą padarė procesinius pažeidimus, kadangi neturėjo pagrindo išduoti teismo įsakymą, priimti ieškovo ieškinio, atsakovu šioje byloje turi būti savivaldybė, o ne jis - R. L..
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja 2012 m. gegužės 4 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl Kauno miesto apylinkės teismo teisėjos Olgos Šinkarenko nušalinimo atmetė kaip nepagrįstą.
Atsakovas R. L. 2012 m. gegužės 8 d. teismo posėdyje pareiškė teisėjai pakartotinį nušalinimą iš esmės tapačiais motyvais, kurie buvo nurodyti 2012 m. balandžio 4 d. jo pareiškime.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja 2012 m. gegužės 9 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl Kauno miesto apylinkės teismo teisėjos Olgos Šinkarenko nušalinimo atmetė ir už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskyrė atsakovui 1000 Lt baudą. Teismas savo nutartį grindė 2012 m. gegužės 8 d. parengiamojo teismo posėdžio garso įrašu, iš kurio nustatė, kad teisėja posėdį vedė dalykiškai, konkrečiai, mandagiai, jokiais savo žodžiais nereiškė išankstinės nuomonės apie bylos esmę, nė vienam iš dalyvaujančių asmenų nedarė spaudimo, todėl sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog teisėja kokiais nors savo veiksmais išreiškė išankstinę poziciją dėl bylos esmės ar sukūrė aplinkybes, kad jos nešališkumu pagrįstai galėtų suabejoti sąžininga šalis (CPK 66 straipsnis). Atsakovo teiginius apie tai, kad teisėja palanki ieškovui, pirmininko pavaduotoja laikė tik prielaidomis ir spėliojimais, neturinčiais jokio pagrindo. Spręsdama pareikštą nušalinimą teisėjai O. Šinkarenko, teismo pirmininko pavaduotoja nustatė, kad atsakovas R. L. šioje byloje jau reiškė analogišką nušalinimą teisėjai iš esmės tais pačiais motyvais (kad be pagrindo priimtas ieškinys, be pagrindo priimtas teismo įsakymas). Prašymas dėl nušalinimo buvo atmestas 2012 m. balandžio 4 d. Todėl teismas sprendė tikslingu paskirti atsakovui už piktnaudžiavimą nušalinimo teise piniginę baudą.
Atsakovas padavė baudą paskyrusiam teismui pareiškimą, prašydamas panaikinti 2012 m. gegužės 9 d. nutartimi jam skirtą 1000 Lt baudą ir nurodė, kad nušalinimo teise jis nepiktnaudžiavo, o naudojosi jam įstatymu suteiktomis procesinėmis teisėmis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gegužės 25 d. nutartimi atsakovo prašymo netenkino. Nurodė, kad atsakovas prašyme panaikinti jam paskirtą baudą nenurodė jokių reikšmingų motyvų, kodėl bauda jam neturėjo būti skiriama arba kodėl bauda turėtų būti mažinama. Teismas pažymėjo, jog tai, kad teisė reikšti nušalinimą yra numatyta įstatymu (CPK 42 str.), nereiškia, kad šalis kiekviename teismo posėdyje turi šia teise naudotis net ir nesant įstatyme nustatytų pagrindų. Būtent nepagrįstas naudojimasis teisėmis ir sudaro piktnaudžiavimą. Baudos už piktnaudžiavimą dydis numatytas CPK 95 straipsnio 2 dalyje ir teismo diskrecijai palikta nustatyti konkretų jos dydį. Teismas konstatavo, kad atsakovui paskirtoji bauda nelaikytina didele.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas R. L. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti teismo paskirtą baudą. Nurodo, kad pirmasis pareiškimas dėl teisėjos nušalinimo buvo atmestas nepagrįstai, nenurodant konkrečių tokio sprendimo motyvų, todėl atsakovas reiškė pakartotinį prašymą.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo piktnaudžiauja nušalinimo teise, bylą nagrinėjantis teisėjas ar teisėjų kolegija išsprendžia nušalinimo klausimą ir pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį priima nutartį dėl baudos šiam asmeniui skyrimo (CPK 69 str. 5 d.). Taigi teisę skirti baudą piktnaudžiaujančiam nušalinimo teise asmeniui turi ir CPK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, kurie sprendžia teisėjo nušalinimo klausimą, šiuo atveju - teismo pirmininko pavaduotoja. CPK 95 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, nustatęs piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki dvidešimties tūkstančių litų baudą. Nagrinėjamu atveju atsakovui paskirta 1 000 Lt bauda, tai yra dėl akivaizdžiai nepagrįsto teisėjo šalinimo, nustačius, kad toks nušalinimas reiškiamas pakartotinai ir iš esmės tais pačiais pagrindais.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje surinktus įrodymus, neperžengdamas atskiruoju skundu apspręstų apeliacijos ribų, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, susijusias su baudų taikymu už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.
Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Laikydamiesi šių principinių nuostatų visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių byloje asmenų teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 7 str. 2 d.). Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Taigi proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Teismo nuobaudos gali būti skiriamos byloje dalyvaujantiems asmenims, jų atstovams ar kitiems proceso dalyviams tuo atveju, kai pastarieji asmenys netinkamai vykdo savo procesines pareigas ar piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Baudą kaip vieną iš teismo nuobaudų rūšių teismas gali paskirti CPK numatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio (CPK 95 str., 106 str.). Tokie šalies veiksmai, kai nušalinimas reiškiamas ne dėl aplinkybių, nurodytų CPK 65 ir 66 straipsniuose, o tik dėl to, kad nesutinkama su teismo priimtais procesiniais sprendimais, kad netenkinami reiškiami prašymai, kvalifikuotini kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Teismas negali toleruoti tokio šalies elgesio, kuriuo sąmoningai siekiama priversti teismą svarstyti ir tenkinti nesibaigiančius šalies prašymus, kuriais trukdoma teismui išnagrinėti bylą, siekiama dezorganizuoti teismo darbą, kenkiama greitam ir teisingam bylos išnagrinėjimui.
Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2KT-132/2011 yra nurodęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-11-06 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-1074/2000; 2003-03-05 nutartis c. byloje Nr. 3K-3-279/2003). Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas nuo jam priskirtos bylos nagrinėjimo ne dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimu, o tik egzistuojant įrodymais pagrįstoms abejonėms dėl jo nešališkumo. Nemotyvuotas nušalinimo pareiškimas teismo gali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (t. y. teise reikšti nušalinimą), už kurį dalyvaujančiam byloje asmeniui gali būti skiriama bauda iki 20 000 Lt (CPK 95 str.). Atsakovo reiškiama abejonė dėl teisėjos galimo šališkumo grindžiama tik subjektyvia nuomone, todėl neduoda pagrindo išvadai, kad Kauno miesto apylinkės teismo teisėja O. Šinkarenko dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių gali būti šališka ar suinteresuota šios bylos baigtimi, dėl ko skundžiamą nutartį priėmusi teismo pirmininko pavaduotoja turėjo pagrindą konstatuoti, kad apeliantas piktnaudžiavo nušalinimo teise. Pažymėtina, kad nesutikdamas su teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi procesinę teisę ir galimybę įstatymo nustatyta apeliacine ir (ar) kasacine tvarka juos skųsti aukštesnės instancijos teismui, be to, procesiniam sprendimui peržiūrėti gali pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu, jeigu tam yra įstatyme nustatytos sąlygos.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovo atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
nutaria:
palikti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartį nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.