Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Maslauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro M. Z. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas:

1) 2019 m. rugpjūčio 7 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį – vienu trečdaliu sumažinta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskiriat įpareigojimus,

2) 2019 m. rugpjūčio 26 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – vienu trečdaliu sumažinta 8 mėn. laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimus. 2019 m. rugsėjo 30 d. nutartimi bausmę subendrinus su 2019 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu skirta bausme, galutinė bausmė paskirta – laisvės apribojimas 1 metams. 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi pakeista į 90 parų arešto. 2020 m. gruodžio 29 d. paleistas atlikęs bausmę,

3) 2021 m. vasario 25 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį – vienu trečdaliu sumažinta 4 mėn. viešųjų darbų bausme, 2021 m. liepos 22 d. atliko bausmę,

4) 2023 m. birželio 8 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį – subendrinta ir vienu trečdaliu sumažinta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme. BK 75 straipsnio 2 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant įpareigojimus,

5) 2023 m. rugsėjo 21 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 4 dalį, 183 straipsnio 1 dalį – subendrinta vienu trečdaliu sumažinta 60 parų arešto bausme, kuri subendrinta su 2023 m. birželio 8 d. nuosprendžiu skirta bausme, galutinę subendrintą bausmę paskiriant laisvės atėmimą 1 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams,

6) 2024 m. sausio 15 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 4 dalį – vienu trečdaliu sumažinta 20 MGL dydžio bauda,

7) 2024 m. vasario 20 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 4 dalį – vienu trečdaliu sumažinta 30 parų arešto bausme, kuri subendrinta 2023 m. rugsėjo 21 d. ir 2024 m. sausio 15 d. baudžiamaisiais įsakymais skirtomis bausmėmis, galutinę subendrintą bausmę paskiriant laisvės atėmimą 1 metams 4 mėnesiams ir 20 MGL baudą. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams,

8) 2024 m. balandžio 11 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų pagal BK 178 straipsnio 1 dalį - 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri subendrinta su 2024 m. vasario 20 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžio paskirta bausme ir paskirta galutinė – 2 metų laisvės atėmimo bausmė ir 20 MGL bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metų laikotarpiui, neskiriant intensyvios priežiūros, bei paskiriant įpareigojimus – nuo 23 val. iki 06 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, dalyvauti elgesio pataisos programoje, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 4 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. P. apgaule savo naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą – 2024 m. gegužės 15 d. apie 15.40 val., turėdamas tikslą – apgaule savo naudai įgyti nedidelės vertės svetimą turtą, piktnaudžiaudamas ankstesnių sandorių metu įgytu V. P. (V. P.), gimusio (duomenys neskelbtini), pasitikėjimu, iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) susisiekė su V. P. į telefono Nr. (duomenys neskelbtini) su melagingu pasiūlymu už 303 Eur pirkti telefonus „Samsung Galaxy S20 ultra“ ir „Samsung Galaxy S21 ultra“, nors iš tiesų norėjo tik gauti pinigus už telefonus, o pačių telefonų perduoti neketino, po ko V. P. sutikus, nurodė, kad V. P. pervestų pinigus už telefonus į jo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB bankas“, o po to telefonai bus atsiųsti į kurjerių tarnybos „Omniva“ paštomatą, po ko 2024 m. gegužės 15 d., apie 17.30 val., kurjerių tarnybos „Omniva“ paštomate, esančiame (duomenys neskelbtini), gavo siuntos Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau į paštomatą jokios siuntos neįdėjo, o po to minėtą siuntos numerį nurodė V. P., po ko V. P. 2024 m. gegužės 15 d. apie 17.37 val., pervedus pinigus, o vėliau pradėjus domėtis siunta, melagingai nurodė, kad siunta jau turėjo būti gauta, po ko V. P. nurodžius, kad jis jau išsiaiškino, jog siunta iš tiesų nebuvo išsiųsta, melagingai pažadėjo grąžinti pinigus, tačiau to nepadarė ir dingo, tokiais savo veiksmais apgaule savo naudai įgydamas V. P. priklausantį turtą, kurio vertė 303 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 182 straipsnio 4 dalį, baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikino. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalyje pateiktą turto vertės išaiškinimą turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos. Šiame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė. Būtinuoju sukčiavimo nusikalstamos veikos požymiu yra veikos padarymo būdas – apgaulė, kuri naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo ar panaikinimo būdas.

Visuma faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais vadovaudamasis ir detaliau neanalizuodamas sprendžia, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. R. P. patvirtino, kad kaltinime nurodytą dieną bei laiku jis siūlė V. P. po ankstesnio telefono pardavimo nusipirkti dar du telefonus, t. y. „Samsung Galaxy S20 ultra“ ir „Samsung Galaxy S21 ultra“, kurių iš tikrųjų neturėjo, „Omniva“ paštomate sukūrė siuntos numerį, tačiau į siuntos dėžutę jokių prekių neįdėjo, tik siuntos numerį SMS žinute išsiuntė V. P. ir patvirtino pinigų gavimą iš V. P., taigi kaltinamasis tokiu būdu panaudojo apgaulę, turėdamas tikslą įgyti svetimą turtą. Kaltinamojo parodymus patvirtina nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, vaizdo įrašų apžiūros protokolai, susirašinėjimų nuotraukos ir kiti teismo ištirti rašytiniai įrodymai. Kaltinamasis suprato, kad apgaulės būdu įgijo svetimą turtą, taigi veikė tiesiogine tyčia. Teismas, atsižvelgdamas į apgaulės būdu įgyto svetimo turto vertę bei išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 4 dalį.

Dėl bausmės ir kiti klausimai

Kaip matyti iš pranešimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, R. P. galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes suprato, su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūlomą bausmės rūšimi sutiko. Taip pat matyti, kad nukentėjusiajam V. P. pranešta apie proceso užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu, nukentėjusysis el. laišku informavo, kad šiam sprendimui neprieštarauja (el. b. l. 194-197).

Skiriant bausmę R. P., atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus bei kitas aplinkybes, kurios reikšmingos bausmei skirti ir individualizuoti (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis R. P., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą. Jis yra ne kartą teistas už nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą, šią veiką padarė taip pat jau būdamas teistas (el. b. l. 75-85). Baustas administracine tvarka, daugiausia už sukčiavimą, paskirtos baudos nesumokėtos (el. b. l. 99-108), „Sodra“ duomenimis, yra nedirbantis (el. b. l. 86-88). Duomenų apie registravimąsi psichiatrinio ir priklausomybės ligų gydymo įskaitoje nėra.

R. P. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas) . Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamajam R. P. už šios veikos padarymą pareiškime siūloma skirti vieną švelniausių sankcijoje įtvirtintų bausmės rūšių – baudą. Teismo vertinimu, tokios bausmės paskyrimas neatitiktų BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų. Matyti, kad nuteistasis iki šios veikos padarymo buvo kelis kartus teistas, prieš tai skirtos bausmės įtakos pastarojo elgesiui nepadarė. Be to, baustas administracine tvarka, taip pat ir už sukčiavimą, paskirtų baudų nemoka. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis yra išnagrinėtos ir civilinės bylos dėl skolų priteisimo. Esant tokioms aplinkybėms, spręstina, kad baudos paskyrimas ne tik nebūtų proporcingas kaltinamojo asmenybei, tačiau taip pat tokia bausmė nebūtų efektyvi. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip pat įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamajam skirtina griežtesnė BK 182 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, jos dydį nustatant mažesnį už vidurkį, be intensyvios priežiūros, vietoje jos įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti, tęsti darbą arba užregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Baudžiamoji byla išnagrinėta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, kaltinamasis pripažino kaltę, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė mažintina vienu trečdaliu. Pažymėtina, kad kaltinamasis, nesutikdamas su jam skirtina bausme, turi teisę pateikti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam R. P. nepaskirta kardomoji priemonė. Šioje proceso stadijoje kardomoji priemonė kaltinamajam taip pat neskirtina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: „Omniva“ vaizdo įrašas, R. P. apklausos vaizdo ir garso įrašas, paliktini saugoti prie bylos medžiagos.

Ikiteisminio tyrimo metu V. P. pareiškė civilinė ieškinį, kuriame nurodyta, kad jam padaryta 303 Eur materialinė žala (el. b. l. 130). 2024 m. birželio 11 d. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 2-ojo Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos O. V. tarnybinio pranešimo dėl pinigų grąžinimo patvirtinimo matyti, kad telefonu (duomenys neskelbtini) buvo bendrauta su pareiškėju V. P., kuris patvirtino, kad 2024 m. birželio 10 d. atgavo visus pinigus - 303 Eur. Kaip patvirtinimą į el. paštą (duomenys neskelbtini) pridėjo atsiųstą išrašo kopiją (el. b. l. 136-137), tuo pagrindu, kad kaltinamasis atlygino padarytą žalą, 2024 m. birželio 18 d. prokuroro nutarimu panaikintas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, taikytas kaltinamojo turtui. Įvertinus tai, kad nusikalstamais veiksmais padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas (BPK 107 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. P. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 182 straipsnio 4 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti, tęsti darbą arba užregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. P. laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti, tęsti darbą arba užregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Procesą dėl nukentėjusiojo V. P. civilinio ieškinio nutraukti.

Kardomosios priemonės R. P. neskirti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: „Omniva“ vaizdo įrašą, R. P. apklausos vaizdo ir garso įrašą palikti saugoti prie bylos medžiagos.

1. nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.