Kauno apygardos teismo nutarimas

2016-02-12 · Byla Nr. ATP-164-327/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-02-12
Bylos Nr.
ATP-164-327/2016
Teisminio proceso Nr.
4-17-3-00792-2015-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Viktoras Preikšas
Kategorijos
  • 50.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-164-327/2016;Proceso Nr. 4-17-3-00792-2015-1;Procesinio sprendimo kategorijos: 50.4; 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. B. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutarties R. B. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Vie­šo­sios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu R. B. pripa­žin­tas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respu­b­likos admi­nis­tra­ci­nių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 133¹ str., ir nubaustas 90 Eur bauda už tai, kad būdamas transporto priemonės Fiat Punto, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savi­nin­kas (val­dy­tojas), 2015 m. liepos 30 d. teisės pažeidimo išsi­aiš­ki­ni­mo tikslu policijos pareigūnui pa­reikalavus, nenurodė, kas naudojosi jo au­to­mo­biliu 2014 m. rugpjūčio 21 d. Be to, tuo pačiu nutarimu jis pripa­žin­tas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 133¹ str., ir nubaustas 86 Eur bauda už tai, kad būdamas transporto priemonės Fiat Punto, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savi­nin­kas (val­dy­to­jas), 2015 m. liepos 30 d. teisės pažeidimo išsi­aiš­ki­ni­mo tikslu policijos pareigūnui pa­reikalavus, nenurodė, kas naudojosi jo au­to­mo­biliu 2014 m. ­lapkričio 10 d. Vadovaujantis ATPK 33 str., pas­kirtos nuobaudos subendrintos ir R. B. paskirta galutinė nuobauda – 90 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

Jonavos rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 23 d. nutartimi atmetė R. B. skundą dėl 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo panaikinimo.

Šalies argumentai

R. B. skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, tenkinti ad­mi­nistracinėn atsakomybėn patraukto asmens 2015 m. rugsėjo 7 d. skundą ir panaikinti Kauno aps­krities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Vie­šo­sios policijos sky­riaus kelių policijos poskyrio 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą. Skundo autorius nurodo, kad jis pateikė visą jam žinomą informaciją, jam nebuvo sudaryta galimybė perregistruoti transporto prie­monę, be to, jam buvo suteikta informacija, jog pirkimo-pardavimo sutartis negalioja ir negali būti registruojama, todėl nebuvo priežasčių manyti, jog jis liko atsakingas už transporto priemonę, kurios perleidimas neteko galios, o kadangi jokių veiksmų nebuvo įmanoma atlikti, su nauju pirkėju buvo sudaryta žodinė sutartis, kurios pagrindu perdavė automobilį. Taip pat pažymi, kad tinkamai išreiškė poziciją, siekdamas, jog nauji pažeidimai nebūtų daromi. 2015 m. liepos 30 d. Kauno aps­kri­ties vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariatui pateikė pareiškimą nus­tatyti ir sulaikyti asmenį, kuriam yra parduotas automobilis. Teigia, kad informacijos suteikė tiek, kiek buvo žinoma. Kadangi administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pripažino faktą, jog perdavė transporto priemonę be pirkimo-pardavimo sutarties, todėl siekė atskleisti visas aplin­ky­bes ir bendradarbiauti siekiant teisingo sprendimo priėmimo. Remdamasis Lietuvos Aukš­čiau­sio­jo Teismo (toliau – LAT) praktika, skundo autorius nurodo ir tai, kad tiek pirmosios pirkimo-par­da­vi­mo sutarties atveju, tiek antrosios (žodinės) pirkimo-pardavimo sutarties atveju, jų neišviešinimas, pats savaime nereiškia, jog savininkas nepasikeitė, todėl už pažeidimus turi atsakyti tikrasis, realus pažeidėjas, kuris pažeidimo metu valdė transporto priemonę. Nesutikdamas su apylinkės teismo iš­vada, kad gali taikyti analogiją su teismų praktikos argumentais, kuriuose sprendžiamas nuosavybės perėjimo momentas bei registro būtinumas, kadangi pardavėjas automobilį valdė paveldėjimo pa­grin­du, pažymi, kad nagrinėjamoje byloje paveldėtojui priklausė tik 1/4 dalis automobilio, todėl jis neturėjo teisės disponuoti šiuo turtu ir jį perleisti trečiam asmeniui. Dėl apylinkės teismo argu­men­to, kad nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl sandorio nuginčijimo ar pripažinimo negaliojančiu, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodo, kad jam gali­my­bė kreiptis šiuo klausimu nebuvo sudaryta, nebuvo suteikta jokia informacija.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyris prašo neten­kinti apeliacinio skundo ir jį atmesti kaip nepagrįstą. Mano, kad administracinėje byloje buvo surinkta pa­kankamai įrodymų, teismo posėdžių metu medžiaga pilnai išnagrinėta, ištirtos visos aplinkybės, priimta nutartis pagrįsta ir paskirta administracinė nuobauda straipsnio sankcijos ribose.

Motyvuojamoji dalis

R. B. apeliacinis skundas tenkinamas.

Apeliacinės instancijos teismas tikrina skundžiamo sprendimo administracinio teisės pa­žei­di­mo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str.). Viena iš priimto procesinio spren­di­mo tei­sė­tumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iš­na­gri­nė­jimu.

Apygardos teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, įver­ti­nęs ape­liacinio skundo bei skundžiamos nutarties motyvus, konstatuoja, kad apylinkės teis­mas, spręs­damas R. B. administracinės atsakomybės pagal ATPK 133¹ str. klausimą, netin­kamai įvertino bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai R. B. pri­pa­ži­no kaltu padarius šį pažeidimą.

Atsakomybę pagal ATPK 133¹ str. užtraukia Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatų pažei­di­mas. R. B. nubaustas pagal ATPK ATPK 133¹ str. už tai, kad jis nu­ta­rime nurodytu laiku ir vietoje pažeidė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 2 d. rei­ka­la­vimus, nes kitose administracinio teisės pažeidimo bylose užfiksuotų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimų padarymo metu buvo automobilio Fiat Punto, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su kuriuo buvo padaryti pažeidimai, valdytoju, tačiau pareigūnams nenurodė, kas nurodytu laiku naudojosi šia transporto priemone. Minėto įsta­tymo 20 str. 2 d. nustatyta, kad policijos pareigūnui pareikalavus teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi nurodyti šiam pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vie­tą), kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) pri­klau­sančia transporto priemone. Transporto priemonės savininkas (valdytojas), nepateikęs šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą ATPK nustatyta tvarka. Transporto priemonės savininkui (valdytojui) atsakomybė už pareigų neatlikimą netaikoma, jeigu jis prarado transporto priemonę prieš savo valią.

Iš apylinkės teismo nutarties matyti, kad R. B. buvo pripažintas kitose admi­nis­tra­cinio teisės pažeidimo bylose užfiksuotų KET pažeidimų padarymo metu buvusio automobilio Fiat Punto, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su kuriuo buvo padaryti pažeidimai, valdytoju, todėl jam kilo teisinė pareiga vykdyti policijos pareigūno reikalavimus, duodamus teisės pažeidimų išaiškinimo tikslu, ir nurodyti, kas pažeidimų padarymo metu naudojosi šia transporto priemone. Tai, kad jis buvo automobilio valdytoju buvo grindžiama paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pa­aiš­kinimais apie transporto priemonės įsigijimą, liudytojo M. R. parodymais, jo pateikta 2012 m. rugsėjo 19 d. automobilio pirkimo-pardavimo sutartimi. Kauno apskrities vyriau­sio­jo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariatui patektame paaiškinime R. B. nurodė, kad automobilį Fiat Punto, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė be pirkimo-pardavimo su­tar­ties (b. l. 42). 2015 m. rugsėjo 7 d. Jonavos rajono apylinkės teismui adresuotame skunde ji taip pat tvirtino, kad nėra nurodyto automobilio savininkas ir valdytojas. Paaiškinimuose teismui ad­mi­nis­tracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė, jog jis neturėjo galimybės įregistruoti 2012 m. rugsėjo 19 d. pirkimo-pardavimo sutarties viešame registre, nes jame buvo nurodytas kitas sa­vi­nin­kas, be to sutartyje buvo padaryti neleistini pataisymai, laiko, kad sutartis yra negaliojanti. Kadangi įsigytos transporto priemonės jis negalėjo įregistruoti savo vardu ir negalėjo ja naudotis, minėtą au­to­mobilį apeliantas perleido kitam asmeniui, kurio vardo ir pavardės jis nežino, pirkimo-pardavimo su­tartis nebuvo sudaryta (b. l. 43-45). Pirmosios instancijos teismas nurodytus paaiškinimus vertino vadovaudamasis LAT praktika civilinėse bylose ir padarė išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neįrodė, jog automobilį Fiat Punto, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė.

Skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį, kad ATPK 248 str. numatyti admi­nis­tra­ci­nių teisės pažeidimų bylų teisenos užda­vi­niai, tarp jų ir uždavinys laiku išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes ir išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus, yra keliami asmenims, įgaliotiems surašyti admi­nis­tracinių teisės pažeidimų pro­to­ko­lus, ir admi­nis­tra­ci­nių teisės pažeidimų bylas nagrinėjantiems or­ganams. Įrodinėjimo našta negali būti per­keliama ad­mi­nistracinėn atsakomybėn traukiamam as­me­niui ar kitiems asmenims. Pastebėtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nuo­sek­liai teigė, jog automobilį, praėjus keliems mėnesiams nuo jo įsigijimo 2012 m. rugsėjo 19 d., par­davė be pirkimo-pardavimo sutarties nežinomam asmeniui, įsigijimo ir pardavimo aplinkybes nurodydamas tiek aukščiau minėtuose paaiškinimuose, tiek policijos pareigūnei, pareikalavusiai nu­ro­dyti asmenis, naudojusius automobilį KET pažeidimų padarymo metu (b. l. 53). Administracinė nuobauda yra atsa­ko­my­bės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti (ATPK 20 str.). Nuta­ri­mas skirti asmeniui admi­nis­tracinę nuobaudą turi būti tin­kamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis fak­tinėmis bylos aplin­ky­bėmis. Bylos na­gri­nė­ji­mo metu nebuvo paneigta aplinkybė, kad R. B., be pirkimo-pardavimo sutarties pardavė auto­mo­bi­lį, ir todėl galėjo nežinoti, kas galėjo naudotis tuo automobiliu konkrečiu laiku. Asmuo trau­kia­mas adminis­tra­ci­nėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkri­mi­nuo­ja­mų administracinių teisės pa­žei­dimų sudėtis. Kaltu asmuo pripažįstamas, tik kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad jis padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Teismų praktikoje laikomasi principo, kad visos abejonės dėl teisės pažeidimo pa­da­ry­mo vertinamos teisės pažeidimu kaltinamo asmens naudai.

Įvertinus byloje surinktus duomenis, konstatuotina, kad R. B. inkriminuojamas pa­žei­di­mas, nesant pakankamai surinktų objektyvių įrodymų, negali būti laikomas įrodytu, o nu­tartis negali būti teisėta ir pagrįsta. Tokiu atveju teismo nutartis naikinama ir byla R. B. nutraukiama.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302¹² str. 1 d. 2 p., teisėjas

nutaria:

R. B. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartį ir R. B. ad­mi­nistracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Viktoras Preikšas