Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant (per Zoom programėlę) ieškovei V. A., ieškovės atstovui advokato padėjėjui Gediminui Pociui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. A. patikslintą ieškinį atsakovams A. O. ir I. E., trečiajam asmeniui L. B. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Aiškina, kad ieškovės motina G. K. 1994 m. rugpjūčio 4 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. , pagal kurią įsigijo žemės sklypą, esantį Kretingos r. sav., G. K. pirmiau minėtą sklypą įsigijo už savo turimas asmenines lėšas, tuo tarpu G. K. sutuoktinis V. A. niekaip prie žemės sklypo įsigijimo neprisidėjo. Kaip buvo nustatyta dar 1996 m. vasario 2 d. teismo sprendime, šalys kartu nebegyveno nuo 1978 metų, gyveno skirtinguose miestuose. Nuo 1979 m. spalio 14 d. V. A. savo gyvenamąją vietą deklaravo Tauragėje. Per visą šį laikotarpį šalys nepalaikė jokių ryšių, neturėjo jokių bendrų ūkinių, finansinių reikalų. G. K. po santuokos nutraukimo už savo asmenines lėšas ne kartą atliko sklypo gerinimo darbus, nuolatos savo darbu sklypą puoselėjo, pilnai jį išlaikė mokėdama sodų bendrijai „R“ visus reikalingus mokesčius. Dėl dokumentų gausos ieškovė pateikia tik dalį mokėjimo dokumentų už įvairų laikotarpį. G. K. sudarė elektros energijos pirkimo- pardavimo sutartį ir pilnai apmokėdavo už šias paslaugas. V. A. nei santuokos metu, nei po santuokos nutraukimo nei savo lėšomis, nei savo darbu neprisidėjo prie sklypo įsigijimo, gerinimo ir jo išlaikymo. Svarbu pažymėti ir tai, kad santuoka nutraukta dar 1996 metais ir turto padalijimo klausimas sprendžiami praėjus 26 metams.

Ieškovė su ieškiniu teikia įrodymus, pagrindžiančius aplinkybę, kad jos motina G. K. už nupirktą žemės sklypą sumokėjo visą reikalaujamą sumą, ir šis turtas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip jos nuosavybė. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, t.y. nutraukus santuoką, turtas nebuvo padalintas, jis buvo ir toliau laikomas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Nutraukus santuoką, nuosavybės teisės objektą valdė, juo naudojosi kaip nuosavu ir disponavo viena G. K.. Nuo 1978 metų pradėjus gyventi skyrium su V. A., G. K. pirmiau minėtą turtą valdė ir juo disponavo viena, mokėdama visus privalomus mokesčius, dėjo maksimalias pastangas šį žemės sklypą pagerinti. G. K. nekilnojamąjį turtą tvarkė kaip savo asmeninį turtą - ji gerino žemės sklypą iš savo asmeninių lėšų, visokeriopai juo rūpinosi, visą šį laikotarpį sklypą pilnai išlaikė. V. A. nei prie žemės sklypo įsigijimo, nei prie jo išlaikymo ar pagerinimo niekaip neprisidėjo, dėl ko negali būti taikomas sutuoktinių bendro turto lygių dalių principas ir bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, todėl turtas turi būti pripažintas G. K. asmenine nuosavybe.

Prašo teismo pripažinti G. K., mirusios 2021 m. d., asmenine nuosavybe žemės sklypą, adresu Kretingos r.. Neprašo iš atsakovų priteisti bylinėjimo išlaidas.

Tretysis asmuo L. B. atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė. Ieškinys ir procesiniai dokumentai įteikti tinkamai ir laiku.

Teismo posėdžio metu ieškovė V. A. ir jos atstovas advokato padėjėjas Gediminas Pocius patikslintą ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais. Ieškovė papildomai paaiškino, kad savo tėvo V. A. (mirusio) nepažinojo, nebuvo susitikusi. Pretenduojamas paveldėti turtas buvo jos senelės, mamos ir jos susitikimo ir gero laiko praleidimo vieta. Prašo tenkinti ieškinį. Teismo išlaidų priteisti nepageidauja.

Atsakovai, jų atstovai ir tretysis asmuo į teismo posėdį neatvyko. Šalims teismas suteikė galimybę teismo posėdyje dalyvauti nuotoliniu būdu. Teismui nėra žinomos šalių neatvykimo į teismo posėdį (ir nedalyvavimo nuotoliniu būdu) priežastys, todėl civilinę bylą nagrinėja iš esmės, siekiant nevilkinti teisminio proceso.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų nustatyta, kad 1976-09-24 d. tarp G. K. ir V. A. buvo sudaryta santuoka, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1996 m. vasario 2 d. sprendimu G. K. ir V. A. santuoka buvo nutraukta. 1996 m. vasario 2 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo priimtame sprendime civilinėje byloje Nr. 2-0811 nebuvo sprendžiamas klausimas dėl turto, įgyto santuokoje, padalinimo. G. K. mirė 2021 md. Jos duktė V. A. priėmė mirusios motinos palikimą. Po G. K. mirties liko paveldimas turtas - žemės sklypas, unikalus Ieškovė yra vienintelė įpėdinė. Ji kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama, kad pirmiau minėtas turtas būtų pripažintas G. K. (mamos) asmenine nuosavybe ir ieškovei galėtų būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas.

Nustatyta, kad ieškovės motina G. K. 1994 m. rugpjūčio 4 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. , pagal kurią įsigijo žemės sklypą, esantį Kretingos r. sav. G. K. pirmiau minėtą sklypą įsigijo už savo turimas asmenines lėšas, tuo tarpu G. K. sutuoktinis V. A. niekaip prie žemės sklypo įsigijimo neprisidėjo. Kaip buvo nustatyta dar 1996 m. vasario 2 d. teismo sprendime šalys kartu nebegyveno jau nuo 1978 metų, gyveno skirtinguose miestuose. Nuo 1979 m. spalio 14 d. V. A. savo gyvenamąją vietą deklaravo Tauragėje. Per visą šį laikotarpį šalys nepalaikė jokių ryšių, neturėjo jokių bendrų ūkinių, finansinių reikalų. Kad mama nebendravo su buvusiu vyru teisminio nagrinėjimo metu patvirtino ieškovė, nurodydama, kad savo tėvo nepažinojo ir su juo nebuvo susitikusi. G. K. po santuokos nutraukimo už savo asmenines lėšas ne kartą atliko sklypo gerinimo darbus, nuolatos savo darbu sklypą puoselėjo, pilnai jį išlaikė mokėdama sodų bendrijai „R“ visus reikalingus mokesčius. Dėl dokumentų gausos ieškovė pateikia tik dalį mokėjimo dokumentų už įvairų laikotarpį. G. K. sudarė elektros energijos pirkimo- pardavimo sutartį ir pilnai apmokėdavo už šias paslaugas. V. A. nei santuokos metu, nei po santuokos nutraukimo nei savo lėšomis, nei savo darbu neprisidėjo prie sklypo įsigijimo, gerinimo ir jo išlaikymo. Svarbu pažymėti ir tai, kad santuoka nutraukta 1996 metais, o turto padalijimo klausimas sprendžiami praėjus 26 metams.

Be to, nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. e2YT-1460-220/2016 teismas patvirtino taikos sutartį, kuria pripažino V. A. nuosavybės teisę į butą, esantį, Tauragė (unikalus Nr.). Šioje byloje pareiškėja G. K. sutiko, kad minėtas butas bus pripažintas buvusio sutuoktinio asmenine nuosavybe, sumokant jai 1000 Eur sumą. Šį butą pagal paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. 3620, 2017 m. kovo 30 d. ½ dalį paveldėjo A. O. ir ½ dalį paveldėjo I. E.. Pastarieji pirmiau minėtą butą pagal 2018 m. liepos 10 d. pirkimo pardavimo sutartį Nr. pardavė L. B..

Dėl turto pripažinimo asmenine G. K. nuosavybe

Pagal nustatytą teisinį reguliavimą nutraukiant santuoką turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas (CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas laikosi praktikos, kad visi turtiniai sutuoktinių klausimai turi būti išspręsti santuokos nutraukimo byloje. Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnis).

Kadangi nekilnojamasis turtas įsigytas iki įsigaliojant 2000 m. Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui (toliau - CK), spręstinas taikytinos teisės klausimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad CK trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus, todėl sprendžiant ieškovės pareikšto ieškinio pagrįstumo klausimą, reikalinga vadovautis 2000 m. CK nuostatomis. Materialinės teisės normos (CK 3.82 str., 3.87 str. 1 d.) įtvirtina įstatyminį sutuoktinių turto teisinį režimą, kuris grindžiamas bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, t. y. turtas, sutuoktinių įgytas gyvenant santuokoje, laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, vieno sutuoktinio ar abiejų vardu jis įgytas, kol nėra įrodyta priešingai (CK 3.88 str. 2 d.). Bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija remiasi sutuoktinių santykių pobūdžiu: bendru gyvenimu, tarpusavio pasitikėjimu, neformaliais ryšiais, bendru reikalų tvarkymu, nesavanaudiškumu, bendrais poreikiais bei interesais ir pan. Ši prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo. Pažymėtina, kad ši prezumpcija buvo įtvirtinta ir Santuokos ir šeimos kodekse (toliau - SŠK) (21 straipsnis), kurio galiojimo metu buvo įgytas ginčo turtas. Po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, išskyrus tuos atvejus, kai jis atitinka CK 3.89 straipsnyje įvardytus kriterijus, lemiančius turto priskyrimą prie asmeninės nuosavybės. Santuokoje sutuoktinio įgytas turtas už asmeninės nuosavybės teise priklausančias lėšas gali būti pripažįstamas asmenine jo nuosavybe tik tuo atveju, jei buvo įvykdyta CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta sąlyga - aiškiai išreikšta valia įgyti turtą būtent asmeninėn nuosavybėn. Taigi, net ir už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn. Sprendžiant klausimą dėl to, ar sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn buvo aiškiai išreikšta, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad taikydami naujojo CK normas iki jo įsigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams, teismai turi nepažeisti bendrųjų civilinių teisinių santykių principų, tarp jų - teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos. Sprendžiant, ar iki CK įsigaliojimo įgytas turtas atitinka CK 3.89 straipsnyje nustatytus turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe kriterijus ir sąlygas, būtina atsižvelgti į faktinio turto įgijimo metu buvusią teismų praktiką. Taigi vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. SŠK 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas - įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai, sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno iš sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio mėn. 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2011). Kasacinio teismo praktika nuosekliai formuojama ta linkme, kad tarp sutuoktinių kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris galvoja, kad tam tikras turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, tam pateikdamas rašytinius įrodymus, o įstatymui leidžiant - įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba pagrįsti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 6 d. nutartis Nr. 3K-3-538/2006; 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2007). Taigi, įrodinėjimo našta dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe tenka sutuoktiniui, siekiančiam nuginčyti pirmiau nurodytose normose įtvirtintą turto bendrumo prezumpciją. Atsižvelgiant į tai, kad G. K. yra mirusi, ši įrodinėjimo našta dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe šioje byloje tenka ieškovei, siekiančiai nuginčyti turto bendrumo prezumpciją.

Ieškovė su ieškiniu pateikė rašytinius įrodymus, kurie įrodo, jog jos motina G. K. už nupirktą žemės sklypą sumokėjo visą reikalaujamą sumą ir šis turtas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip jos nuosavybė. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, t.y. nutraukus santuoką, turtas nebuvo padalintas, jis buvo ir toliau yra laikomas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Nutraukus santuoką, nuosavybės teisės objektą valdė, juo naudojosi kaip nuosavu ir disponavo viena G. K.. Nuo 1978 metų pradėjus gyventi skyrium su V. A., G. K. pirmiau minėtą turtą valdė ir juo disponavo viena, mokėdama visus privalomus mokesčius, dėjo maksimalias pastangas šį žemės sklypą pagerinti. G. K. nekilnojamąjį turtą tvarkė kaip savo asmeninį turtą - ji gerino žemės sklypą iš savo asmeninių lėšų, visokeriopai juo rūpinosi, visą šį laikotarpį sklypą pilnai išlaikė, todėl akivaizdu, kad indėlis į žemės sklypą yra vien G. K. indėlis, V. A. nei prie žemės sklypo įsigijimo, nei prie jo išlaikymo ar pagerinimo niekaip neprisidėjo, dėl ko negali būti taikomas sutuoktinių bendro turto lygių dalių principas ir bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, ir turtas turi būti pripažintas G. K. asmenine nuosavybe. Be to, atsakovai jokių pretenzijų ieškovei nereiškia ir sutinka su ieškinio reikalavimo patenkinimu.

Dėl teismo išlaidų atlyginimo

Ieškovė neprašo iš atsakovų priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu neviršija teisingumo ir finansų ministrų patvirtinto minimalaus valstybei priteistino šių išlaidų dydžio, todėl iš šalių nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 – 268, 270, straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti.

Pripažinti G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2021-09-09 d., asmenine nuosavybe žemės sklypą, adresu Kretingos r. sav.,

Bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų nepriteistinos.

Paskelbus sprendimą, grąžinti prijungtą civilinę bylą Nr. e2YT-1460-220/2016.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.