- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-07-08
- Bylos Nr.
- 1-2034-673/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49800-2018-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Šablevičienė
- Nukentėjusysis
- A. K., A. M., M. R.
- Kaltinamasis
- R. B.
- Advokatai
- Raimundas Gargasas
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
R. B., (duomenys neskelbtini), teistas 4 kartus: 1) 2009-05-27 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 4 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalį – 2 metų 7 mėnesių laisvės atėmimu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;
2) 2014-04-28 Kėdainių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 9 mėnesiams;
3) 2015-08-13 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 10 mėnesių;
4) 2018-05-25 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti vaikus, dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, į probuojamųjų asmenų sąrašą įtrauktas 2018-06-22, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnyje (viešosios tvarkos pažeidimas 2018-10-15), ir BK 140 straipsnio 1 dalyje (nežymus sveikatos sutrikdymas žmogui 2019-01-21), padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2018 m. spalio 15 d. apie 21.00 val., R. B., veikdamas kartu su teisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), elgdamasis chuliganiškai, matant kitiems asmenims, įžūliu elgesiu pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra, plūsdamasis necenzūriniais žodžiais tyčia du kartus kumščiu sudavė A. M. į veidą, o nukentėjusiajam A. M. nuo smūgių parkritus, vieną kartą spyrė jam į pilvą ir galvą, po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, vieną kartą kumščiu sudavė M. R. į veidą, o pastarajam bandant pabėgti, jį pasivijęs ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo sudavė ir spyrė nenustatytą smūgių skaičių nukentėjusiajam M. R. į įvairias kūno vietas, o nukentėjusiajam M. R. nuo smūgių parkritus, R. B. įspyrė nukentėjusiajam M. R. keturis kartus į įvairias kūno vietas, dėl ko, šiais bendrais nusikalstamais veiksmais, A. M. buvo padaryta muštinė dešinio antakio žaizda, o M. R. žaizda lūpos kairiame kampe ir nubrozdinimas kairio kelio srityje, tai yra abiem nukentėjusiesiems buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.
Žemesnės instancijos teismas
Be to, 2019 m. sausio 21 d. apie 19.30 val., R. B., (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo bendro naudojimo pirmoje laiptinėje, tai yra viešoje vietoje, prie buto durų (duomenys neskelbtini), tyčia du kartus kumščiu sudavė A. K. į galvą, padarydamas jam kraujosruvas kaktos kairėje, kraujosruvą kairės akies vokuose, pažeidimą kairio antakio srityje, taip šiais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo A. K. sveikatą.
Kaltinamasis R. B. kaltu dėl abiejų padarytų nusikalstamų veikų prisipažino visiškai.
Patvirtino, kad 2018 m. spalio 15 d. apie 21.00 val., prie degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), matant kitiems asmenims, plūdosi necenzūriniais žodžiais, du kartus sudavė iš matymo žinomam rusakalbiui vyrui vardu A. į veidą, o jam nukritus, vieną kartą spyrė jam į pilvą ir galvą, po ko, vieną kartą sudavė kartu su A. buvusiam kitam rusakalbiui vyrui į veidą, o pastarajam bandant pabėgti, jį vijosi ir jau gulinčiam, galimai dėl prieš jį jau kažkieno panaudoto fizinio smurto, jis įspyrė keturis kartus į įvairias kūno vietas. Konfliktas prasidėjo, kad A. jo paklausė, kada jis grąžins 15 Eur skolą. Nukentėję su juo kalbėjo jam nepatikusiu tonu, be to buvo neblaivūs. Su juo kartu buvusių kitų asmenų, mušusių nukentėjusiuosius, nebuvo. Įvykio metu buvo blaivus, nebuvo apsvaigęs ir nuo narkotinių medžiagų. Pripažįsta, kad pirmasis sudavė jis. Po pirmo konflikto buvo išėjęs iš degalinės ir vėl į ją sugrįžo. Degalinėje buvo kitų asmenų, pardavėja, kurie turėjo jaustis blogai dėl jo veiksmų. Nukentėjusiųjų atsiprašė. 15 Eur skolos negrąžino
Patvirtino, kad 2019 m. sausio 21 d. apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini), du kartus sudavė A. K. į galvą. Taip padarė, nes šis buvo neblaivus, todėl tai jį sunervino. Nebetvirtina, kad sudavė todėl, kad nukentėjęs jam norėjo suduoti. Įvykio metu buvo blaivus, narkotinių medžiagų vartojęs taip pat nebuvo. Anksčiau jokių konfliktų su nukentėjusiuoju neturėjo. Suvokia, kad sužalojo nukentėjusįjį, sukėlė jam fizinį skausmą. Nukentėjusiojo atsiprašė. Jam buvo išaiškinto pareigos, kaip jis turi elgtis bausmės vykdymo atidėjimo laiku. Narkotinių medžiagų nevartoja. Sutinka su ligonių kasų civiliniu ieškiniu.
Patvirtino, kad nukentėjusiuosius mušė kumščiais.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta kitais bylos duomenimis ir rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 straipsnis).
Nukentėjusysis A. M. nurodė, kad 2018-10-15 apie 17.00 val., jis į namus grįžo su savo kolega M. R.. Jie vaišinosi vynu. Apie 21 ar 22 valandą jiems baigėsi cigaretės ir jie nutarė nueiti iki netoliese esančios degalinės jų nusipirkti. Degalinėje sutiko savo kaimyną R. Ar R. buvo neblaivus pasakyti negali, nes to nesuprato. Jiems su M. ir R. priėjus prie pirkėjų aptarnavimo langelio, jis R. paklausė, kada šis žada grąžinti jam 14 eurų, kuriuos jis iš jo šeimos buvo pasiskolinęs prieš tris mėnesius. Tai išgirdęs R. susinervino ir keikdamasis pradėjo ant jo rėkti, sakyti, kad jei jis pasakė, kad grąžins, tai grąžins. Tai pamatęs M. pradėjo R. raminti, tačiau R. jo neklausė ir puolė M. mušti. Tada jis pastūmė R. ir šis nugriuvo prie netoliese stovėjusio automobilio, o atsistojęs pabėgo nuo jų link (duomenys neskelbtini). Jie su M. nuėjo prie degalinės pastato ir paprašė degalinės operatorės, kad apie įvykį praneštų policijai. Operatorė pasakė, kad jie turi telefonus ir pagalbą išsikviesti gali patys. Tuomet jie nusipirko sąskaitos papildymą ir M. bandė paskambinti policijai. Jie nusprendė neiti pas jį į namus ir policijos laukti degalinėje, nes bijojo, kad už degalinės teritorijos, kur buvo tamsu, juos R. gali užpulti su draugais ir sumušti. Belaukiant policijos, iš už degalinės kampo pasirodė R., kuris buvo su draugu, ir pradėjo juos kviesti ateiti. Asmens, kuris buvo su R, jis nepažinojo ir jo atpažinti negalėtų. Kas vyko toliau neatsimena, nes atsipeikėjo Kauno klinikose. Po sumušimo jam ties dešiniu smilkiniu buvo prakirsta galva, po dešine akimi buvo „mėlynė“, buvo ištinęs kairys žandikaulis, skaudėjo kairės rankos alkūnę. Daugiau jis su R. susitikęs nebuvo ir apie konfliktą nekalbėjo. Iš atpažinimui pateiktų asmenų nuotraukų jis atpažino asmenį, pažymėtą nuotraukoje Nr. 1, tai yra R. B. (1 t., b. l. 96-99, 100-104).
Nukentėjusysis M. R. nurodė, kad 2018-10-15 jis svečiavosi pas savo draugą A. M. (duomenys neskelbtini). Jie gėrė vyną, o baigę gerti nusprendė nueiti į degalinę nusipirkti cigarečių. Apie 21.00 val., ar kiek anksčiau, kartu su A. M. ėjo link degalinės, esančios (duomenys neskelbtini). Pamatę asmenų grupę, siekdami išvengti konflikto, jie perėjo į kitą kelio pusę ir ėjo toliau link degalinės. Jiems einant prie jų atėjo vienas vaikinas, kurio jis nepažįsta, tačiau, kaip suprato, jį pažinojo jo draugas A., nes jis buvo A. kaimynas. Jiems stovint prie degalinės prekybos langelio, jo draugas A. nepažįstamo vaikino paklausė, kada jis atiduos 15 eurų skolą. Nepažįstamas vaikinas iš karto pradėjo juos plūsti įvairiais necenzūriniais rusiškais žodžiais, elgėsi neadekvačiai, lyg būtu pavartojęs narkotinių medžiagų, buvo pasipiktinęs. Kadangi jis pradėjo plūsti juos necenzūriniais žodžiais, tarp jų kilo žodinis konfliktas. Nepažįstamas vaikinas jam vieną kartą kumščiu sudavė į veidą. Po smūgio jis puolė ant to nepažįstamo vaikino ir tarp jų kilo grumtynės, kurių metu jis nugriuvo ant žemės. Grumtynių metu jam smūgių suduota nebuvo ir jis pats niekam jų nesudavė. Išsilaisvinęs nepažįstamas vaikinas nubėgo už degalinės pastato. Atsistojęs nuo žemės jis kartu su savo draugu A. priėjo prie degalinės prekybos langelio ir operatorės paprašė iškviesti policiją, tačiau ji atsisakė. Po ko jis nusipirko papildymą ir stovėjo degalinės teritorijoje, kuomet pamatė, kaip link jo atbėgo trys vaikinai, kurie bėgo agresyviai nusiteikę, keikėsi. Prieš tai buvusio vaikino, su kuriuo kilo konfliktas, jis nematė. Minėtus vaikinus jis matė pirmą kartą, jų nepažinojo ir atpažinti negalėtų. Vienas iš vaikinų bėgdamas užsimojo suduoti, tačiau jis jį atstumdamas nuo savęs užkliuvo už bortelio ir pats pilvu nukrito ant žemės, tuomet pajuto vieną smūgį į nugaros sritį ir du smūgius į galvos sritį. Po antro suduoto smūgio į galvą jis prarado sąmonę ir ją atgavo tik atvykus policijos pareigūnams. Kur tuo metu buvo jo draugas A. nežino, kas vyko tuo metu, kai jis buvo praradęs sąmonę, negali pasakyti. Atvykus policijos pareigūnams ir greitosios medicinos pagalbos automobiliui jis pamatė, kad A. veidas sumuštas. Tuo metu su juo nekalbėjo, nes jautėsi blogai. Kai kurių momentų, kas vyko degalinėje, neatsimena, kadangi tuo metu viskas vyko labai staiga, jis pats buvo apsvaigęs nuo alkoholio, o vėliau prarado ir sąmonę. Vaikiną, kuris jam sudavė smūgį į veidą, atpažinti galėtų, kadangi jį yra matęs anksčiau, jis buvo atėjęs pas A. į butą. Smūgių sudavimo metu jis juto fizinį skausmą. Greitosios medicinos pagalbos automobiliu jis buvo nuvežtas į (duomenys neskelbtini), o po apžiūros buvo parvežtas į (duomenys neskelbtini), kur buvo išleistas gydytis į namus. Iš atpažinimui pateiktų asmenų foto nuotraukų, jis atpažino asmenį, pažymėtą foto nuotraukoje Nr. 3, tai yra R. B., kaip asmenį, su kuriuo kilo konfliktas ir kuris yra jo draugo kaimynas (1 t., b. l. 150-153, 154-159).
Liudytoja J. L. - degalinės pardavėja, nurodė, kad 2018-10-15 apie 20.00 val., prie degalinės vitrinos durelių atėję trys vyrai intensyviai ginčijosi tarpusavyje, šaukė, tarpusavyje bendravo rusiškai. Vienas iš vaikinų pradėjo stumdytis su kitais dviem asmenimis, sudavė vieną smūgį vienam iš vaikinų. Vėliau, jiems pargriuvus, vyko grumtynės, po ko išsiskirstė. Po kiek laiko degalinės teritorijoje pasirodęs tas pats asmuo vėl sudavė kelis smūgius prieš tai konfliktavusiam vaikinui. Pamačiusi konfliktą ji iškvietė policijos pareigūnus. Išėjusi į degalinės kiemą, prie degalinės išvažiavimo, ant grindinio pamatė gulintį asmenį, kuris buvo be sąmonės (1 t., b. l. 62-69).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G2 96/2019(02) A. M. konstatuota muštinė dešinio antakio žaizda, padaryta kietu buku daiktu, vienu ar daugiau traukiniu poveikiu, galimai užduotyje nurodytu laiku (2018-10-15) bei aplinkybėmis. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 109).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 295/2019(02) M. R. nustatyta žaizda lūpos kairiame kampe, nubrozdinimas kairio kelio srityje. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei atsitrenkiant į Daiktą (-us). Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku (2018-10-15) bei aplinkybėmis. Sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 165).
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota vieta – (duomenys neskelbtini), tai yra vieša vieta, padarytos nuotraukos (1 t., b. l. 44-48).
Peržiūrėjus vaizdo įrašus iš IĮ S. S. degalinės kamerų, įrašuose matyti, kaip 2018-10-15 degalinės teritorijoje vyksta konfliktas tarp trijų asmenų, kurio metu R. B. pirmasis pradeda elgtis agresyviai, sumuša du asmenis. R. B. tyčia ranka suduoda su kepure buvusiam vyrui, kaip galima spręsti iš bylos medžiagos - A. M., į veidą, o nuo smūgių nukentėjusiajam parkritus ant žemės, įspiria jam į pilvą ir galvą, po ko nukentėjusysis guli ant grindinio, kaip galima manyti – be sąmonės. Po to R. B. vieną kartą ranka suduoda kitam nukentėjusiajam, kaip galima spręsti iš bylos medžiagos - M. R. į veidą, o pastarajam bandant pabėgti, nukentėjusįjį pasiveja iš už degalinės kampo kartu su kaltinamuoju atėjęs ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, kuris suduoda ir spiria nenustatytą smūgių skaičių M. R. į įvairias kūno vietas, o nuo smūgių nukentėjusiajam parkritus, R. B., kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, ne vieną kartą įspiria gulinčiam nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, palieka jį be sąmonės gulintį ant grindinio (1 t., b. l. 70-73, 74-77).
Nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 straipsnio 1 dalis).
Nukentėjusysis A. K. nurodė, kad 2019-01-21 apie 19.30 val., būdamas neblaivus ėjo į namus (duomenys neskelbtini). Jam įėjus į namo, kuriame gyvena, laiptinę ir priėjus prie savo buto durų, jį užpuolė ir sumušė toje pačioje laiptinėje, ketvirtame aukšte gyvenantis apie 30 metų vyras, kurio vardas R., pravardė „Armėnas“. Minėtas vyras jam ranka sudavė du kartus į galvą, praskėlė kairį antakį. Dėl patirtų smūgių sąmonės praradęs nebuvo. Ar jis jam davė ranka ar ant jos buvo ką nors užsidėjęs nepastebėjo. Jį sumušęs vyras atrodė apsvaigęs, kažką neaiškiai kalbėjo, tačiau ką - nesuprato, kadangi pats buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Dėl ko jis jį užpuolė nežino, nes iki to įvykio su juo jokių konfliktų neturėjo. Vyrą, kuris jį sumušė, pažįsta iš matymo jau keletą metų, tačiau su juo daug nebendraudavo, prasilenkdami tik pasisveikindavo. Po įvykio jis išsikvietė greitosios medicinos pagalbą, atvykę medikai jį apžiūrėjo ir sutvarstė žaizdą, į ligoninę nevežė. Kitą dieną jis pats kreipėsi į (duomenys neskelbtini). Iš atpažinimui pateiktų asmenų foto nuotraukų jis atpažino asmenį, pažymėtą foto nuotraukoje Nr. 2, tai yra R. B., kaip jį sumušusį asmenį (2 t., b. l. 59-62, 63-68).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G251/2019(02) A. K. nustatyta kraujosruva kaktos kairėje, kraujosruva kairės akies vokuose, pažeidimas kairio antakio srityje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku (2019-01-21) ir aplinkybėmis. Sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (2 t., b. l. 72).
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) namo pirma laiptinė, prie buto durų Nr. 5 rastos dėmės, panašios į kraują, padarytos nuotraukos (2 t., b. l. 42-48).
Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados.
Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra kaltinamojo prisipažinimu, ištirtais nukentėjusiųjų, liudytojos parodymais, teismo medicinos specialisto išvadomis, filmuota vaizdo medžiaga ir kitais aprašytais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad:
2018 m. spalio 15 d. apie 21.00 val., R. B., veikdamas kartu su teisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, viešoje vietoje – prie (duomenys neskelbtini), elgdamasis chuliganiškai, matant kitiems asmenims, įžūliu elgesiu pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra, plūsdamasis necenzūriniais žodžiais tyčia du kartus kumščiu sudavė A. M. į veidą, o nukentėjusiajam A. M. nuo smūgių parkritus, vieną kartą spyrė jam į pilvą ir galvą, po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, vieną kartą kumščiu sudavė M. R. į veidą, o pastarajam bandant pabėgti, jį pasivijęs ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo sudavė ir spyrė nenustatytą smūgių skaičių nukentėjusiajam M. R. į įvairias kūno vietas, o nukentėjusiajam M. R. nuo smūgių parkritus, R. B. įspyrė nukentėjusiajam M. R. keturis kartus į įvairias kūno vietas, dėl ko, šiais bendrais nusikalstamais veiksmais, A. M. buvo padaryta muštinė dešinio antakio žaizda, o M. R. žaizda lūpos kairiame kampe ir nubrozdinimas kairio kelio srityje, tai yra abiem nukentėjusiesiems buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.
Be to, 2019 m. sausio 21 d. apie 19.30 val., R. B., (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo bendro naudojimo pirmoje laiptinėje, tai yra viešoje vietoje, prie buto durų (duomenys neskelbtini) tyčia du kartus kumščiu sudavė A. K. į galvą, padarydamas jam kraujosruvas kaktos kairėje, kraujosruvą kairės akies vokuose, pažeidimą kairio antakio srityje, taip šiais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.
BK 284 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią be kaltininko leidimo turi teisę patekti kiti asmenys. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta, kurioje būnančiam asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas, ką apsaugon ima BK 284 straipsnis. Dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojimai ar sunaikinamas svetimas turtas yra tik BK 284 straipsnio saugomos papildomos vertybės. Jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis, t. y. pagal BK 284 straipsnį ir BK 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009).
Kaltinamasis kaltu pažeidęs viešąją tvarką prisipažino visiškai, patvirtino, jog viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, panaudojo fizinį smurtą prieš du nukentėjusiuosius.
Išnagrinėjus byloje esančių įrodymų visumą nustatytą, jog kaltinamojo veiksmuose yra visi nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, požymiai, nes dėl akivaizdžiai chuliganiškų paskatų, elgdamasis ypatingai įžūliai, viešoje vietoje, matant ir stebint degalinės klientams ir darbuotojai, ciniškai ir žiauriai – suduodant/spardant ir į gyvybiškai svarbią kūno dalį – galvą, panaudojo fizinį smurtą prieš du nukentėjusiuosius, nežymiai sutrikdė jų sveikatą, sukėlė jiems fizinį skausmą.
Šias aplinkybes be paties kaltinamojo prisipažinimo patvirtino ištirti nukentėjusiųjų A. M. ir M. R. parodymai, kurių parodymus patvirtino ir teismo medicinos specialisto išvados, liudytoja – degalinės darbuotoja J. L., o svarbiausiai - nufilmuotas įvykio vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad būtent kaltinamasis, kuris pirmasis pradėjo elgtis agresyviai, sukėlė konfliktą ir pagrįstai yra kaltinamas padaręs nusikaltimą, jo nufilmuoti nusikalstami veiksmai atitinka jam pareikšto kaltinimo turinį.
Kadangi dėl tokio kaltinamojo elgesio nukentėjusieji buvo sužaloti, buvo be sąmonės, jautė fizinį skausmą, įvykį matę kiti asmenys turėjo jaustis ypač nepatogiai ir nemaloniai, akivaizdu, kad buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.
Įrodymų visuma nustatyta, kad viešąją tvarką kaltinamasis pažeidė veikdamas tiesiogine tyčia, nes jis, būdamas jau suaugęs ir psichiškai sveikas, būdamas blaivus ir neapsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, kaip įrodinėjo kaltinamasis, suprato, kad savo įžūlius smurtinius veiksmus žmonių atžvilgiu atlieka viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, suvokė, kad tai sutrikdys visuomenės rimtį ir tvarką, turėjo suprasti ir suprato, kad dėl jo pavojingos smurtinės veikos nukentėjusiesiems gali būti sutrikdyta sveikata ir/ar sukeltas fizinis skausmas, bei to siekė; turėjo suprasti ir suprato, kad viešoje vietoje buvę kiti asmenys jausis nepatogiai ir nemaloniai, ir viso to norėjo. Kaltinamojo psichinį santykį su jo veika įrodo kaltinamojo veiksmų demonstratyvumas, akivaizdus savęs priešpastatymas aplinkiniams. Neteisėtais veiksmais kaltinamasis ne tik nukentėjusiesiems, bet ir aplinkiniams siekė pademonstruoti savo tariamą viršenybę, kas, gyvenant teisinėje visuomenėje, yra visiškai netoleruotina. Nusikaltimas baigtas, nes nukentėjusieji buvo nežymiai sužaloti, jiems buvo sukeltas fizinis skausmas, jie buvo pažeminti, įvykį matęs kiti asmenys turėjo jaustis ir jautėsi nemaloniai, buvo kviečiama policija, greitosios medicinos pagalba - visuomenės rimtis ir tvarka buvo sutrikdyta.
Kadangi be kaltinamojo prisipažinimo jo nusikalstamos veikos aplinkybes patvirtina byloje pateiktų aukščiau išvardintų įrodymų visuma, teismas daro išvadą, kad R. B. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje (viešosios tvarkos pažeidimą).
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan.
Kaltinamasis kaltu pagal jam pareikštą kaltinimą prisipažino visiškai, patvirtino, kad nukentėjusiojo atžvilgiu atliko smurtinius veiksmus, nurodytus kaltinime. Tai, kad kaltinamasis smurtavo, patvirtina ištirti nukentėjusiojo A. K. parodymai, kuriuose jis nurodė, jog kaltinamasis, kuris jo manymu buvo apsvaigęs, kažką neaiškiai kalbėjo, be jokios priežasties jį užpuolė ir jo atžvilgiu atliko kaltinime nurodytus smurtinius veikus, dėl ko jis buvo sužalotas. Kaltinamojo kaltę patvirtina ir kiti ištirti įrodymai: teismo medicinos specialisto išvada, įvykio vietoje prie nukentėjusiojo buto durų rastos dėmės, panašios į kraują. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais. Nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad nukentėjusysis išprovokavo fizinio smurto panaudojimą jo atžvilgiu. Tą, priešingai aiškinęs ikiteisminio tyrimo metu, teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir pats kaltinamasis.
Nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnyje, padaromas tik tyčia, tiesiogine arba netiesiogine. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia, jog mušdamas ar kitaip smurtaudamas jis gali sukelti fizinį skausmą, padaryti nežymų sveikatos sutrikdymą ir to siekia arba sąmoningai leidžia tokiems padariniams kilti. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, tai yra suvokdamas savo veiksmus, galėdamas ir privalėdamas juos valdyti, nes tvirtino, kad įvykio metu buvo blaivus, turėjo suprasti ir suprato savo veikos pavojingumą, numatė galinčias kilti pasekmes – kad jo suduoti smūgiai nukentėjusiajam sukels fizinį skausmą, gali padaryti ir sveikatos sutrikdymą, ir to siekė. Tarp kaltinamojo veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nusikaltimas baigtas, nes sukeltos BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytos pasekmės – kaltinamasis nukentėjusįjį nežymiai sužalojo, sukėlė jam fizinį skausmą.
Teismas, išanalizavęs surinktus įrodymų visumą, daro išvadą, kad R. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nepriklausomai nuo kaltinamojo keltų versijų dėl nukentėjusiųjų kaltės, pripažintina tai, kad kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir išreiškė nuoširdų gailėjimąsi. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamas veikas kaltinamasis padarė būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą).
Bausmės skyrimo nuostatos.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – padaryti du tyčiniai, nesunkūs, baigti nusikaltimai; į padarytų veikų motyvus ir tikslus; į kaltinamojo cinišką ir pakankamai žiaurų elgesį; į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes; į kaltininko asmenybę (3 t., b. l. 1-40): teistas keturis kartus, visus kartus už nusikaltimus, susijusius su fizinio smurto naudojimu - iš esmės už analogiškus nusikaltimus, paskutiniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, jos vykdymą teismui atidėjus - neatlikęs, nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laiku, be teistumų - 2010 m. byla pagal BK 140 str. 1 d. buvo nutraukta susitaikius (BK 38 str.), teistumai neišnykę, baustas administracine tvarka, tame tarpe už nedidelį chuliganizmą, dirba, Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėse neregistruotas, sveikas, su sugyventine auginti mažamečiai vaikai iš šeimos paimti, auga pas globėjus, kaip tai nurodė pats kaltinamasis.
Rašant nuosprendį buvo susisiekta su Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, kurios darbuotoja paaiškino, kad vaikai iš šeimos buvo paimti dėl vaikų motinos girtavimo, o R. B. auginti neperduoti dėl jo nuolat vartojamo smurto sugyventinės atžvilgiu. Darbuotoja paaiškino, kad paimant vaikus iš šeimos 2019 m. gegužės mėn., R. B. sugyventinė buvo sumuša ir, kaip ji pati nurodė socialinei darbuotojai – buvo sumuša R. B., be to, socialinė darbuotoja nurodė, kad moteris dėl patirto smurto sunkiai galėjo judėti, tačiau kategoriškai atsisakė kreiptis į policiją, o socialinė darbuotoja apie tai policijai nepranešė.
Kadangi anksčiau kaltinamajam paskirtos bausmės įtakos jo elgesiui nepadarė, nes jis ir vėl smurtavo, bausmės vykdymo atidėjimo laiku padarė net du nusikaltimus, teisiamas penktą kartą, turi neišnykusį teistumą - kaltinamajam už nusikaltimus skirtinos terminuotos laisvės atėmimo bausmės (BK 50 straipsnis), bausmių dydį, remiantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant ir į bausmių politiką valstybėje, paskiriant mažesnes, nei galimos skirti bausmės vidurkis (BK 54 straipsnio 3 dalis, 61 straipsnis), bausmes už nusikaltimus, atsižvelgiant į tai, kad jie sunkių pasekmių nesukėlė, subendrinant dalinio sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 4 dalis), subendrintą bausmę sumažinant 1/3 (BK 64¹ straipsnis), bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinant su 2018-05-25 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme (BK 64 straipsnio 2 dalis), ir bausmę pasiunčiant atlikti į pataisos namus, nes nebėra jokio pagrindo daryti išvados, kad bausmės tikslas dar gali būti pasiektas be realios bausmės atlikimo. Kaltinamasis nepateisimo teismo pasitikėjimo, kuomet paskutiniu nuosprendžiu, kaltinamajam jau turint neišnykusį teistumą, paskirtos bausmės vykdymas jam buvo atidėtas. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstami veiksmai šioje byloje tik atsitiktinumo dėka nesukėlė ypač sunkių pasekmių, kaltinamasis yra pavojingas ne tik savo šeimos nariams, bet ir visuomenei, savo kriminalinio elgesio, nors visą laiką pažada, nekeičia.
Kardomoji priemonė.
Kaltinamasis sulaikytas nebuvo, jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 129-131, 132-134), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus ir kaltinamąjį sulaikius panaikintina.
Civilinis ieškinys.
Kauno teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį (1 t., b. l. 80-83) dėl 134,16 Eur turtinės žalos atlyginimo, kurią sudaro nukentėjusiesiems suteiktų paslaugų kaina, apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Prie ieškinio pridėtas patirtas išlaidas patvirtinantis dokumentas, kuriame detaliai nurodoma kokios paslaugos ir kokios vertės buvo suteiktos nukentėjusiesiems po įvykio.
Teisiamojo posėdžio metu prokuroras prašė civilinį ieškinį patenkinti.
Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu sutiko, jo dydžio neginčijo.
Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys realus, įrodytas, todėl pagrįstas ir tenkintinas. Ieškinio suma - 134,16 Eur nukentėjusiųjų gydymo išlaidoms atlyginti priteistina iš kaltinamosios Valstybinei ligonių kasai (BPK 115 str.).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.
Kompaktinis diskas su vaizdo įrašu iš 2018-10-15 įvykio vietos, saugomas byloje (1 t., b. l. 73), paliktinas toliau saugoti byloje.
Proceso išlaidos.
Teismo pašto išlaidos – 8,56 Eur, atsižvelgiant į paskirtos bausmės turinį, iš kaltinamojo valstybei nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
RUSLANĄ BABAJEVĄ pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 284 straipsnyje (viešosios tvarkos pažeidimas 2018-10-15) ir BK 140 straipsnio 1 dalyje (nežymus sveikatos sutrikdymas žmogui 2019-01-21), ir nuteisti:
· pagal BK 284 straipsnį – 10 mėnesių laisvės atėmimu;
· pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 11 mėnesių laisvės atėmimu;
remiantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmes tarpusavyje subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir subendrintą bausmę paskirti – 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimą;
remiantis BK 64¹ straipsniu, subendrintą bausmę 1/3 mažinti, ir paskirti – 1 metų laisvės atėmimą;
remiantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti visą Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimą.
Bausmę pasiųsti atlikti į pataisos namus.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir nuteistąjį sulaikius panaikinti.
Priteisti iš R. B. 134,16 Eur (vieno šimto trisdešimt keturių eurų 16 ct) nukentėjusiųjų gydymo išlaidoms atlyginti Valstybinei ligonių kasai (j. a. kodas 191351679, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžeto sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)).
Daiktinį įrodymą - kompaktinį diską su vaizdo įrašu iš 2018-10-15 įvykio vietos, saugomą byloje, palikti toliau saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus (išaiškinti, kad teikiant apeliacinį skundą, jame turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).