- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-17
- Bylos Nr.
- e2-261-424/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01817-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Valiulytė
- Ieškovas
- D. M.
- Atsakovas
- J. K.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui
- Advokatai
- Jolita Urbaitytė
- Kategorijos
Įžanginė dalis
dalyvaujant ieškovei D. M., jos atstovei advokatei Jolitai Urbaitytei
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovui J. K., institucija teikianti išvadą - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
- šalių nepilnametės dukros M. K. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove;
- priteisti iš atsakovo J. K. šalių nepilnametės dukros M. K. naudai išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį po 200 Eur iki jos pilnametystės nuo bylos iškėlimo dienos;
- priteisti iš atsakovo J. K. nepilnametės dukros M. K. naudai 5 400 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį nuo 2018-07-01 iki bylos iškėlimo teisme dienos (išlaikymo įsiskolinimą skaičiuojant po 150 Eur per mėnesį);
- nustatyti atsakovo J. K. bendravimo su nepilnamete dukra M. K. tvarką, pagal kurią atsakovas su dukra bendrauja neribojant susitikimų su ja skaičiaus, savo susitikimų su dukra laiką suderinęs su ieškove ne vėliau nei prieš dvi dienas iki numatomo susitikimo, o taip pat nustatant sąlygą, jog iki 2024-07-01 (t. y. M. K. sueis 16 metų) bendravimas vyksta be nakvynių.
Nurodė, kad atsakovas J. K. yra dukros M. K. biologinis tėvas. Su atsakovu kaip šeima ieškovė gyveno nuo 2007 m., tačiau santuokos sudarę nebuvo. 2009 m. tarpusavio santykiams pablogėjus, apsigyveno skyriumi. Nuo to laiko atsakovas dukros poreikiais nesidomėjo, materialinio išlaikymo jai neteikė ir dukros nelankė. Nurodė, kad nepilnametę dukrą ieškovė išlaiko ir ja rūpinasi viena. Situacija šiek tiek pasikeitė 2020 m., kuomet pati dukra susirado tėvą socialiniuose tinkluose ir ėmė su juo bendrauti. Jai išreiškus tokią iniciatyvą, atsakovas užsimezgusio ryšio nenutraukė. Šiuo metu tėvas ir dukra bendrauja per socialinis tinklus, taip pat kartais susiskambina. Tačiau atsakovas įstatyme įtvirtintos pareigos išlaikyti nepilnametę dukrą ir toliau nevykdo. Nuo 2021 m. pradžios atsakovas į dukros sąskaitą kiekvieną mėnesį perveda po 50 Eur, kuriuos dukra išleidžia savo nuožiūra asmeninėms reikmėms: t. y. plaukų segtukams, kosmetikai, įvairioms smulkmenoms. Šios lėšos yra asmeninės dukros lėšos ir už jas jokie būtinieji bei kasdieniai dukros poreikiai nėra tenkinami, dėl ko šalių dukra ir toliau yra išlaikoma ieškovės lėšomis. Nurodė, kad šalių dukrai šiuo metu yra 13 metų. Atsižvelgiant į jos amžių, poreikiai maistui, drabužiams bei ugdymui nuolat auga. Dukra lanko (duomenys neskelbtini) gimnaziją, yra 7 klasės mokinė. Būtiniems dukros poreikiams patenkinti kas mėnesį vidutiniškai būtina skirti apie 400 - 450 Eur (maistas - 160 Eur, drabužiai, avalynė – 40 EUR, mokymo priemonės, mokyklinės rinkliavos, transporto išlaidos - 20 Eur, dienpinigiai – 60 Eur, būreliai (keramika) - 10 Eur, išlaidos būstui, telefoniniam ryšiui, internetui - 60 EUR, vaistai, vitaminai, higienos prekės - 70 Eur, laisvalaikis (draugų šventės, knygos, kinas, teatras) - 20 Eur, išlaidos atostogoms - 50 Eur), nenumatytos išlaidos - 20 Eur. Dukra domisi įvairia užklasine veikla, nori lankyti papildomus būrelius, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šie užsiėmimai yra mokami, ji patenkinti šių dukros poreikių negali. Viena išlaikyti dukrą bei užtikrinti tinkamas jos amžiaus grupės vaikui vystymosi sąlygas neturi jokios galimybės - tam būtina atsakovo parama. Nurodė, kad šiuo metu ieškovė nedirba ir yra vaiko priežiūros atostogose (augina dar vieną vaiką - 2019-08-12 gimusį sūnų M. M.). Iki tol dėl išlaikymo priteisimo į teismą nesikreipė, nes pati dirbo, padėjo sutuoktinis G. M.. Šiuo metu išlaikyti du vaikus tapo sunku. Jos pajamas iki 2021 m. rugpjūčio mėn. sudarė 303 Eur dydžio kasmėnesinės vaiko priežiūros išmokos bei 140 Eur dydžio „vaiko pinigai“ (už abu vaikus). Nuo 2021 m. 08 mėn. grįžo į darbą, darbo užmokestis sudaro 965 Eur. Šalių dukrą materialiai išlaikyti padeda ieškovės sutuoktinis G. M.. Todėl iš atsakovo prašo priteisti 200 Eur dydžio išlaikymą per mėnesį, mokamą periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės.
Dėl ieškinio reikalavimo priteisti išlaikymo įsiskolinimą nurodė, kad atsakovas J. K. savo nepilnametės dukros poreikių tenkinimu nesirūpino nuo pat gyvenimo skyrium pradžios (t. y. 2009 m.), todėl prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą – 5 400 Eur, skaičiuojant po 150 Eur kas mėnesį, už trejų metų laikotarpį, skaičiuojant nuo 2018-07-01 iki kreipimosi į teismą dienos.
Taip pat nurodė, kad šalių dukra nuo pat gimimo gyvena kartu su ieškove, yra tinkamai auklėjama bei stipriai prie ieškovės prisirišusi, o atsakovas jos gyvenime dalyvauja tik epizodiškai, todėl dukros M. K. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove.
Ieškovė nurodė, kad nedraudžia atsakovui bendrauti su dukra, o nustačius dukros gyvenamąja vietą su ieškove, prašo nustatyti atsakovo bendravimo su dukra tvarką, pagal kurią atsakovas turėtų teisę su dukra Mante bendrauti neribojant susitikimų su ja skaičiaus, o susitikimų su dukra laikas būtų suderintas su ieškove ne vėliau nei prieš dvi dienas iki numatomo susitikimo. Ieškovė prašo nustatyti esminę sąlyga - iki 2024-07-01 (t. y. dukrai sueis 16 m.) bendravimas vyksta be nakvynių. Šią sąlygą prašė nustatyti siekiant užtikrinti visapusišką vaiko fizinį, emocinį ir psichologinį saugumą bei įvertinus aplinkybę, jog per daugiau nei dvylika metų atsakovas su dukra betarpiškai yra bendravęs ne daugiau nei 4-5 kartus.
Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad su ieškove gyveno nesudarę santuokos, jis dirbo pagal verslo liudijimą, tačiau ieškovė 2009 metais paliko jį ir išėjo gyventi pas žmogų, iš kurio jis nuomojosi patalpas automobilių dirbtuvėms. Ieškovė, priešingai nei teigia ieškinyje, pati uždraudė bendrauti su dukra. Atsakovas neteko darbo vietos, darbo įrankius galėjo atsiimti tik po metų. Nurodė, kad nesutinka su ieškovės prašomu išlaikymo dydžiu bei išlaikymo įsiskolinimu. Paaiškino, kad teismo sprendimu iš jo yra priteistas išlaikymas jo nepilnamečiam sūnui po 215 Eur, dukrai M. K. galėtų mokėti po 150 Eur. Dukrai išlaikymą teikdavo su pertraukomis po 50 Eur, pervesdamas šiuos pinigus į dukros banko sąskaitą, papildomai duodavo dukrai pinigų, nupirko dukrai telefoną. Išlaikymo teikimo nevengia, tačiau pagal galimybes jam yra sunku teikti ieškovės prašomą išlaikymą, be dviejų nepilnamečių vaikų, turi skolų, kurias taip pat privalo mokėti. Atsakovo gaunamos pajamos nesudaro galimybės mokėti ieškovės prašomo 200 Eur išlaikymo. Šiuo metu yra bedarbis, anksčiau dirbo vilkiko vairuotoju Anglijoje. Planuoja dirbti toliau, tačiau šiuo metu dėl krovinių trūkumo naujų užsakymų negauna. Gaudavo atlyginimą 1005 svarus. Dėl bendravimo tvarkos su dukrai atsakovas neprieštaravo.
Iš bylose esančių duomenų – vaiko gimimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad M. K., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės D. M. ir atsakovo J. K. dukra.
CK 3.169 straipsnyje nustatyta, kad, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu; jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų; pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Pagal CK 3.174 straipsnio 2 dalį ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismas išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą; į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams.
Institucija, teikianti išvadą byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Institucija) savo išvadoje nurodė, kad tikslinga M. K. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove. Taip pat nurodė, kad siekiant pateikti teismui išvadą ir nustatyti su civiline byla susijusias aplinkybes, skyriaus specialistai apsilankė ieškovės gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini). Apsilankymo metu nustatyta, kad šeima gyvena ieškovės sutuoktiniui priklausančiame name, su visais patogumais. Šeimoje gyvena 4 asmenys: ieškovė su dukra, jos sutuoktinis ir bendras ieškovės ir sutuoktinio G. M. sūnus M. M.. Lankymosi metu namuose buvo švaru, tvarkinga, jauku. Namuose yra skirtas atskiras vaiko kambarys.
Atsižvelgiant į išdėstytą, analizuodamas ieškovės gyvenimo sąlygas, teismas nenustatė faktų, kad ieškovė negalėtų tinkamai pasirūpinti dukra. Vaiko teisių apsaugos institucijoje ieškovė dėl netinkamos vaikų priežiūros nebuvo žinoma. Institucijos atstovams apklausus nepilnametę M. K., ji nurodė, kad nori gyventi su mama. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad tarp ieškovės ir šalių dukros yra glaudus emocinis ryšys, atsakovo ir nepilnametės dukros tarpusavio emocinis ryšys nenustatytas, nors byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas su dukra bendrauja, bet nesiekia su ja kartu gyventi, todėl tai leidžia teismui konstatuoti, kad šalių vaiko M. K. gyvenamoji vieta nustatytina su mama – ieškove D. M..
Ginčo dėl bendravimo su dukra tarp šalių nėra, ieškovė sutinka, kad atsakovas laisvai bendrautų su dukra, tačiau iš anksto turi informuoti ieškovę ir suderinęs su ja bendravimo laiką, todėl dėl konkrečios bendravimo tvarkos teismas nesprendžia, tačiau teismas ieškovės prašymu papildomai nustato, kad iki šalių dukrai sukaks 16 metų, atsakovas su dukra bendrauja iš anksto suderinęs su ieškove bendravimo su dukra laiką dukrą, po susitikimų dukrą grąžindamas į ieškovės namus.
Savo ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo ieškovė motyvavo tuo, jog dukros būtinųjų poreikių patenkinimui reikalinga skirti po 400 – 450 Eur per mėnesį, kurias sudaro išlaidos maistui – 160 Eur, avalynei ir drabužiams – 40 Eur, mokymo priemonėms – 20 Eur, dienpinigiams 60 Eur, būreliams – 10 Eur, išlaidos būstui (telefonas, internetas) – 60 Eur, vitaminams, vaistams ir higienai – 70 Eur, laisvalaikiui ir draugų šventėms – 20 Eur, atostogoms – 50 Eur.
Institucija išvadoje nurodė, kad ieškovės nepilnametei prašomas priteisti išlaikymas (200 Eur) atitinka vaiko poreikius. Teismas minėtas išlaidas vertina protingomis ir realiomis užtikrinti šalių dukros būtiniesiems poreikiams.
Nustatyta, kad ieškovė augina šalių dukrą, taip pat turi kitą mažametį sūnų, kuriam taip pat reikalingas išlaikymas, ieškovės pajamos su gaunamu darbo užmokesčiu ir valstybės teikiama parama šeimos auginančioms vaikus siekia 1105 Eur per mėnesį, atsakovas yra jaunas, darbingas, turi galimybes teikti išlaikymą savo dukrai. Nors atsakovas teisme įrodinėjo, jog turi daug skolų, todėl jam sunku mokėti ieškovės prašomą išlaikymą, teismas pažymi, jog kaip matyti iš atsakovo į bylą pateiktų duomenų – antstolių rūmų 2019-08-12 rašto – didžioji dalis atsakovo skolų yra administracinės nuobaudos, be to, kaip pats nurodė teismo posėdyje – dalį skolų jau yra padengęs. Atsižvelgiant į tai, vertinti, jog atsakovo asmeniniai kreditoriniai įsipareigojimai negali būti pakankamas pagrindas mažinti ieškovės prašomą išlaikymo dydį. Atsakovas nurodė ir į bylą pateikė Marijampolės apylinkės teismo sprendimą, iš kurio matyti, kad iš atsakovo yra priteistas išlaikymas kitam atsakovo vaikui – E. K. po 215 Eur periodinių išmokų kas mėnesį.
Sprendžiant dėl išlaikymo dydžio, o taip pat kaip nurodė su 200 Eur išlaikymo dydžiu nesutinkantis atsakovas, teismas pažymi, jog turėtų būti vadovaujamasi Lietuvoje nustatyta vienos minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžiu, kuris nuo 2022-01-01 yra 533,65 Eur (neto, po mokesčių), todėl vertinant, jog abu tėvai turi pareigą vienodai prisidėti prie vaiko išlaikymo, kiekvienas iš tėvų turėtų skirti po ne mažiau kaip 266,83 Eur.
Vien tai, jog atsakovas turi kitą nepilnametį vaiką, kuriam taip pat turi teikti išlaikymą, nesudaro pagrindo išvadai, jog atsakovas šalių nepilnametei dukrai išlaikymą gali teikti tik tokį, kokį gali teikti šiai dienai, atsižvelgiant į jo finansines galimybes. Kaip paaiškino pats atsakovas, jis planuoja toliau dirbti užsienyje vilkiko vairuotoju ir gauti pajamas. Teismo vertinimu, vien tai, kad atsakovas šiuo metu neieško kito apmokamo darbo, ar yra nepatenkintas gaunamu 1005 svarų atlyginimu Anglijoje, šios aplinkybės yra paties atsakovo priimtas elgesio modelis, dėl kurio neigiamų padarinių neturėtų patirti atsakovo nepilnamečiai vaikai. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra tikslių duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas, jų dydį ir šaltinį, o taip pat nėra duomenų, jog atsakovas dėjo pastangas pagerinti savo finansinę padėtį (įgyti kvalifikaciją, profesiją, ieškoti kito, geriau apmokamo darbo ir pan.), byloje taip pat nėra duomenų, jog atsakovas negalėtų teikti prašomo išlaikymo dėl objektyvių priežasčių.
Kaip nurodė ieškovė, prašomą išlaikymo sumą ji apskaičiavo kaip artimą minimaliems vaiko poreikiams, todėl teismas laiko, jog 200 Eur išlaikymo suma per mėnesį, yra pakankama, patenkinti nepilnamečio vaiko poreikius, atsižvelgiant į abiejų tėvų galimybes teikti išlaikymą. Teismo vertinimu mažesnis išlaikymo dydis būtų neproporcingas augančios šalių dukros būtiniesiems poreikiams tenkinti. Todėl iš atsakovo nepilnametei dukrai priteistinas 200 Eur išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, CK 3.155 straipsnio 2 dalis).
Sprendimas šioje dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.).
Ieškovė taip pat prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą – 5400 Eur. Teismo posėdžio metu atsakovas nesutiko, jog yra skolingas už vaiko išlaikymą, kadangi pati atsakovė neleido matytis ir bendrauti su dukra.
Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: (a) vaiko poreikiai, (b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, (c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, (d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, (e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai).
Šalių dukra nuo pat jos gimimo gyvena su ieškove. Atsakovas prie dukros išlaikymo prisidėdavo tik minimaliai – pervesdamas po 50 Eur kas mėnesį į dukros asmeninę sąskaitą. Sprendžiant dėl išlaikymo įsiskolinimo teismas pažymi, jog būtent ieškovei teko didesnė našta, kadangi ji pati turėjo ne tik rūpintis šalių dukra nuo pat jos gimimo, bet ją ir visokeriopai išlaikyti. Tuo tarpu atsakovo indėlis į dukros išlaikymą susidėjo tik iš epizodinių piniginių išmokų (50 Eur kas mėnesį), kurias šalių dukra naudojo savo reikmėms, kadangi atsakovas šias lėšas pervesdavo ne ieškovei (kaip dukros motinai), o į dukros sąskaitą, kartą yra nupirkęs dėvėtą mobilaus ryšio telefoną.
Teismo vertinimu, dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių, atsakovo argumentai neleidžia daryti išvados, jog išlaikymo įsiskolinimas šalių nepilnametei dukrai nėra susidaręs, priešingai – duomenų, kad atsakovas, nuo to momento, kai šalys pradėjo gyventi atskirai (nuo 2009 m.) būtų teikęs pilnavertį išlaikymą šalių nepilnametei dukrai, orientuotą bent į pusę šalyje nustatyto minimalaus atlyginimo, byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Dėl atsakovo nurodytos aplinkybės, jog pati ieškovė draudė atsakovui bendrauti su dukra, pažymėtina, kad tėvo bendravimas ar nebendravimas su vaiku, nereiškia, jog atsakovui (kaip tėvui) išnyksta įstatyme numatyta pareiga teikti išlaikymą.
Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, jog ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra pagrįstas. Dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio teismas sprendžia, jog kaip matyti iš išlaikymo įsiskolinimo paskaičiavimo, ieškovė teikdama ieškinį išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoja po 150 Eur, t. y. 50 Eur mažesnį nei teismo priteistas 200 Eur išlaikymo dydis kas mėnesį. Ieškove išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoja už trejus metus, neviršijant maksimalaus įstatyme numatyto išlaikymo įsiskolinimo termino (CK 3.200 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, mažinti išlaikymo įsiskolinimo nėra pagrindo, todėl iš atsakovo priteistinas 5 400 Eur išlaikymo įsiskolinimas
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Ieškovei buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba ir ieškovė buvo 100 proc. atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį patenkintus visiškai iš atsakovo valstybės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos.
Atsižvelgiat į tai, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 142 Eur (88 Eur + 54 Eur ) žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo ieškovė atleista.
Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos 2022-02-01 Nr. (12.32 Mr) PT-932 matyti, kad ieškovei suteikta teisinių paslaugų už 378,35 Eur, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistinos 375,35 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270 straipsniu ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti nepilnamečio vaiko M. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina D. M. jos gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš atsakovo J. K. nepilnamečiam vaikui M. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos, t. y. 2021-08-19, iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Sprendimą šioje dalyje vykdyti skubiai.
Nepilnametės dukros išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę D. M..
Priteisti iš atsakovo J. K. išlaikymo nepilnametei dukrai M. K., gim. (duomenys neskelbtini), 5 400 Eur išlaikymo įsiskolinimą.
Nustatyti atsakovo J. K. bendravimo su nepilnamete dukra M. K. tvarką, pagal kurią atsakovas su dukra bendrauja neribojant susitikimų su ja skaičiaus, savo susitikimų su dukra laiką suderinęs su D. M. ne vėliau nei prieš dvi dienas iki numatomo susitikimo. Nustatyti, jog iki 2024-07-01 (t. y. M. K. sueis 16 metų) atsakovo ir M. K. bendravimo metu atsakovas kiekvieną kartą grąžina dukrą į D. M. gyvenamąją vietą iki tos dienos pabaigos 22.00 val.
Priteisti iš J. K. 142 Eur žyminio mokesčio valstybei naudai.
Priteisti iš J. K. 378,35 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.