Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės I. Ž. ieškinį atsakovui A. Ž. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui išieškojimo, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, išvadą duodanti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

vaikui kas mėnesį po 500 Lt, kadangi atsakovas yra sveikas, darbingas, verčiasi atsitiktiniais darbais ir gauna už tai užmokestį, be to, atsakovas nuomoja jam priklausančio buto vieną kambarį ir gauna už tai nuompinigius, tai yra turi visas galimybes vaiko išlaikymo pareigą vykdyti tinkamai.

Pavardę po santuokos nutraukimo prašo jai palikti nepakeistą.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką atsakovui pranešta tinkamai, jokių prašymų negauta, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant. Ieškinys su priedais įteiktas atsakovui 2009-03-04 (b.l. 30 teismo pažyma su žyma apie įteikimą). Teismo nustatytu terminu atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį. 2009-05-19 ir 2009-09-01 parengiamuosiuose posėdžiuose ir teismo posėdyje atsakovas paaiškino, kad su ieškiniu sutinka iš dalies ir pagal savo turtinę padėtį gali teikti nepilnametei dukteriai 300 Lt dydžio išlaikymą, nurodė, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Išvadą duodanti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą ir buities tyrimo aktą, kuriame nurodyta, kad skyrius neprieštarauja dėl nepilnametės A. Ž. gyvenamosios vietos nustatymo su motina ir išlaikymo nepilnametei dukteriai priteisimo, įvertinus nepilnametės dukters poreikius bei tėvų turtinę padėtį. Teismo posėdyje skyriaus atstovė palaikė išvadą, kad ieškovės reikalavimai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kartu su ieškove, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui yra pagrįsti ir teismo turėtų būti tenkinami.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovės ir atsakovo santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto CM skyriuje, akto įrašo Nr.(duomenys neskelbtini). Ieškovė ir atsakovas turi nepilnametę dukterį A. Ž., gimusią (duomenys neskelbtini). Iš ieškovės paaiškinimų seka, kad atsakovas nuolat girtavo, elgėsi šeimoje netinkamai, nesirūpino šeima, neprisidėjo prie šeimos, vaiko bei namų ūkio išlaikymo. Nustatyta, kad nuo 2008 metų liepos mėnesio šalys gyvena atskirai ir nepalaiko jokių santykių. Teismas daro išvadą, kad šeima iširo dėl atsakovo kaltės. Atsakovas paaiškino, kad šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tačiau nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių tokius atsakovo teiginius. Prieštaraudamas ieškovės teiginiams apie šeimos iširimo priežastis, atsakovas nenuginčijo ieškovės nurodytų šeimos iširimo priežasčių. Priešingai, teismo posėdyje apklaustos liudytojomis G. R., J. V., I. K. patvirtino ieškovės nurodytas šeimos iširimo priežastis. Šios liudytojos paaiškino, kad vienintelė šalių santuokos iširimo priežastis atsakovo nuolatinis girtavimas ir nesirūpinimas šeima. Šios liudytojos taip pat patvirtino, kad ieškovė savo pareigas šeimoje atliko tinkamai ir siekė turėti gerą šeimą, dėjo pastangas ją išsaugoti. Lietuvos Respublikos CK 3.60 straipsnis nustato sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio kaltės. Šio straipsnio 2 dalis sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip santuokinių pareigų pažeidimą iš esmės. Teismas daro išvadą, kad buvo pažeistos CK 3.27,3.30, 3.35 straipsniuose numatytos sutuoktinio, t.y. atsakovo, pareigos ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, yra pagrindas atsakovą pripažinti kaltu dėl santuokos iširimo. Todėl teismas, atsižvelgdamas į ieškovės valią, į tai, kad, atsakovui pažeidus savo kaip sutuoktinio pareigas, jų bendras gyvenimas tapo negalimas ir dėl to jų santuoka faktiškai yra iširusi, santuoką tarp I. Ž. ir A. Ž. nutraukia dėl atsakovo A. Ž. kaltės (CK 3.60 str.).

Ieškovei po santuokos nutraukimo pageidaujant pasilikti santuokinę pavardę, jai paliktina pavardė „Ž.“.

Ieškovei nepageidaujant išlaikymo iš kito sutuoktinio, išlaikymas jai nepriteistinas.

Ieškovės ir atsakovo nepilnametė duktė gyvena 3 kambarių bute (duomenys neskelbtini), kartu su motina ir seneliais (ieškovės tėvais). Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje, buities tyrimo akte (b.l. 36-39) nurodyta, kad nepilnamečio vaiko gyvenimo sąlygos yra geros, aplinka gera, bute tvarkinga, švaru, vaikas jaučiasi mylimas, aprūpintas. Iš ieškovės paaiškinimų seka, kad ji, neapsikęsdama atsakovo netinkamo gyvenimo būdo, jo nuolatinio girtavimo, konfliktų, su dukterimi laikinai apsigyveno pas savo tėvus jiems nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Ieškovė nepilnamečiu vaiku rūpinasi tinkamai, užtikrina jo materialinę gerovę, vaikas ją myli ir ja pasitiki. Priešingai, atsakovas nuo 2008 metų liepos mėnesio gyvena atskirai nuo šeimos, neskiria vaikui tinkamo dėmesio, neteikia vaikui jokios materialinės paramos. Išdėstyti faktai yra pagrindas pripažinti, kad šalių nepilnamečio vaiko interesai bus tinkamai apsaugoti, jam gyvenant kartu su motina (ieškove). Todėl ieškinio reikalavimo dalis dėl ieškovės nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kartu su motina (ieškove) tenkintinas ( CK 3.59 str., 3.62 str. 3 d.).

Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaikais, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikus ir bendravimo su jais, bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). Atsižvelgiant į tai, kad tarp ieškovės ir atsakovo nėra ginčo dėl atsakovo bendravimo su dukterimi ir jo dalyvavimo vaiko auklėjimo procese, atsakovo bendravimo su dukterimi tvarka nenustatytina.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.). Ieškovės prašomas priteisti išlaikymas vaikui po 500 Lt kas mėnesį yra pagrįstas. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad vaikas gyvena su ieškove, kuri viena užtikrina vaiko teisę į gyvenamąjį būstą, dengia visas su tuo susijusias ir kitas vaiko išlaikymo išlaidas, taip pat įvertindamas vaiko būtinuosius poreikius bei suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką vaikų išlaikymo bylose, iš atsakovo priteisia 500 Lt dydžio išlaikymą dukteriai A. periodinių mėnesinių išmokų forma iki vaiko pilnametystės, kurių suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Iš byloje esančios SoDros pažymos seka, kad atsakovas dirbo (duomenys neskelbtini) -laikotarpyje nuo 2008-01-07 iki 2008-12-15 ( b.l. 35). Duomenų apie vėlesnius atsakovo įsidarbinimus byloje nėra. Atsakovas nurodo, kad dirba atsitiktinius darbus, todėl pastovių pajamų neturi. Duomenų apie atsakovo neįgalumą ar kitas aplinkybes, trukdančias atsakovui dirbti ir gauti nuolatines pajamas, užtikrinančias jo dukters minimalių poreikių tenkinimą, byloje nepateikta. Ieškovės vidutinis mėnesinis uždarbis – 600 Lt. Nustatyta, kad atsakovas turi nekilnojamų daiktų: iš VĮ Registrų centras pažymėjimo seka, kad atsakovo vardu įregistruota nuosavybės teisė į ½ dalį buto su rūsiu, esančių (duomenys neskelbtini). Ieškovės vardu nekilnojamųjų daiktų VĮ Registrų centras neįregistruota.

Abiejų šalių galimybės teikti išlaikymą vaikui yra lygios. Priteisiant iš atsakovo vaikui išlaikymą vieno vaiko būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas pakankamu 1000 Lt dydžio teikiamas išlaikymas, todėl iš atsakovo nepilnamečiam vaikui priteistinas 500 Lt dydžio kasmėnesinis išlaikymas, o kitą išlaikymo dalį skirtų ieškovė, ir tokio dydžio išlaikymas užtikrintų minimalius vaiko poreikius (CK 3.192 str. 2 d. ). Teismas mano, kad nėra teisinio pagrindo mažinti ieškovės prašomą išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Atsakovas neįrodė, kad maksimaliai išnaudojo visas galimybes įsidarbinti ir turėti nuolatines pajamas. Teismas priimdamas sprendimą, atsižvelgia į atsakovo perspektyvą jam įsidarbinus turėti pastovias pajamas ir tokiu būdu užtikrinti nepilnametės dukters teisę į išlaikymą. Pagal CK 3.200 str. nuostatas išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo momento. Ieškovė prašo išlaikymą priteisti nuo kreipimosi į teismą dienos. Nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos (2009-02-18) iki vaiko pilnametystės atsakovas privalės teikti vaikui išlaikymą periodinėmis kas mėnesį mokamomis 500 Lt dydžio išmokomis, kurių suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2008 metų liepos mėnesio iki ieškinio pareiškimo dienos - 3500 Lt. Atsakovas nevykdė pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, todėl iš jo priteistinas išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimas už septynis mėnesius, tai yra nuo 2008-07-01 iki ieškinio pareiškimo dienos 2009-02-18. Įsiskolinimas apskaičiuojamas sprendime nurodyto dydžio periodines išmokas padauginant iš 7 mėnesių laikotarpio. Išlaikymo įsiskolinimo ieškovės ir atsakovo vaikui dydis- (7x 500=3500) 3500 Lt.

Nepilnametis vaikas gyvena ir gyvens kartu su motina ieškove, kuri šioje byloje yra savo nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą (CPK 38 str.,2 d., 54 str.). Atsižvelgiant į CK 3.185 str. ir 3.190 str. nuostatas, ieškovė skirtina nepilnamečiam vaikui iš atsakovo priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, teismo nutartimi priteistas nepilnamečiam vaikui laikinas išlaikymas panaikintinas.

Šalys patvirtino, kad kreditorių neturi.

Šalių ir liudytojų G. R., J. V., I. K. paaiškinimais nustatyta, kad šalys santuokoje įgijo kilnojamuosius daiktus – miegamojo baldų komplektą, susidedantį iš didelės lovos su spintelėmis pilkai-rožinės spalvos – 1600 Lt vertės; spintą, pilkai - rožinės spalvos, 450 Lt vertės; virtuvės baldus – melsvos spalvos kampą, susidedantį iš kampinės sofos, 2 kėdžių, pagamintus Lenkijoje, 700 Lt vertės; šaldytuvą „AEG“, baltos spalvos, 400 Lt vertės; viso 3150 Lt vertės turtą. Lietuvos Respublikos CK 3.117 str. nustato, kad preziumuojama, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Ieškovė prašo nustatyti lygias sutuoktinių bendro turto dalis, ir siūlo padalinti turtą tokiu būdu: atsakovui priteisti daiktus natūra, o jai iš atsakovo priteisti ½ turto dalies 1575 Lt dydžio piniginę kompensaciją. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad toks turtas yra, jo vertė neginčijama, ir šis turtas yra bute (duomenys neskelbtini), kuriame pastaruoju laiku gyvena atsakovas. Atsakovas nepateikė prieštaravimų dėl ieškovės patikslintame ieškinyje nurodyto ir santuokoje įgytų kilnojamųjų daiktų padalijimo būdo. Teismo posėdyje atsakovas prieštaringai aiškino išvardintų kilnojamųjų daiktų įsigijimo aplinkybes, savo teiginiams pagrįsti patvirtinančių įrodymų nepateikė, tačiau pripažino, kad išvardinti kilnojamieji daiktai yra bute, kuriame jis pastaruoju laiku gyvena. Ieškovė prašo šiuos daiktus priteisti atsakovui, kadangi jie yra pas atsakovą ir jis jais naudojasi. Teismas atsižvelgdamas į šalių nurodytus argumentus ir į tai, kad išvardinti kilnojamieji daiktai yra bute (duomenys neskelbtini), kur gyvena atsakovas, daiktus natūroje priteisia atsakovui, o iš jo ieškovei priteisia pusės daiktų vertės piniginę kompensaciją, kurią sudaro 1575 Lt.

Šalių ir liudytojų G. R., J. V., I. K. paaiškinimais nustatyta, kad bute (duomenys neskelbtini), kuriame pastaruoju laiku gyvena atsakovas, taip pat yra: sekcija su spinta “Romeo“, auksinės spalvos, pagaminta Lenkijoje, įsigyta 2001 metais, 1300 Lt vertės; sofa-lova su kėde, sintetinio žalios spalvos su piešiniu veliūro audinio, 900 Lt vertės; trikampis auksinės spalvos ant ratukų stalas, 130 Lt vertės; šviesiai rudos spalvos su piešiniu sintetinis kilimas, išmatavimai 330x240, 450 Lt vertės; viso 2780 Lt vertės kilnojamieji daiktai. Šalys patvirtino, kad toks turtas yra, jo vertė neginčijama, jie yra bute (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu šie kilnojamieji daiktai ieškovei priklauso asmeninės nuosavybės teise, nes jie įgyti jos iki santuokos sudarymo arba dovanoti jai asmeniškai. Tokie ieškovės teiginiai patvirtinami liudytojų G. R., J. V., I. K. paaiškinimais. Todėl šis turtas priteistinas ieškovei ir atsakovas įpareigotinas šiuos kilnojamuosius daiktus perduoti ieškovei, o jų, nesant, arba juos sunaikinus, išmokėti ieškovei jų vertę.

Liudytojų G. R., J. V., I. K. paaiškinimais taip pat nustatyta, kad bute (duomenys neskelbtini), kuriame pastaruoju laiku gyvena atsakovas, yra mažametės dukters baldas vaikiška 200 Lt vertės šviesios spalvos komoda. Kadangi į dalintiną turtą neįtraukiami daiktai, skirti nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, atsakovas įpareigotinas perduoti ieškovei šį kilnojamąjį daiktą.

Dėl namų apyvokos ir kitų kilnojamųjų daiktų ginčo tarp šalių nėra.

Iš byloje esančio Valstybės įmonės Registrų centras pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą matyti, kad nekilnojamojo turto registre 2007-07-09 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu atsakovui įregistruota nuosavybės teisė į ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi šis nekilnojamasis turtas asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui ir nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl santuoką nutraukus, minėtas turtas tarp sutuoktinių nedalintinas (CK 3.89 str. l d. 2) p.).

Ieškovė nurodo, kad 2007 metais šalys minėtame bute (duomenys neskelbtini), už bendras santuokoje įgytas lėšas padarė remontą ir pagerino atsakovui priklausantį butą. Buvo padaryti tokie remonto darbai : nupirkti ir pastatyti plastikiniai langai, sutvarkytos lubos, paklotos grindys, dezinfekuotos ir padažytos sienos, pakeisti tapetai, santechnika, visa tai kainavo šalims 20 000 litų. Ieškovė nurodo, kad ji ir atsakovas darė remontą savo jėgomis, kviesdavo gimines ir pažįstamus, statybines medžiagas ieškovė su atsakovu pirkdavo už grynus pinigus, todėl nėra ir sąmatos. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo pusę buto remontui išleistos sumos 10000 Lt. Ieškovė pateikė teismui tik kelis statybinių medžiagų pirkimo-pardavimo kvitus 1424 Lt sumai, nurodydama kad visi kvitai ir visi dokumentai liko atsakovo bute, į kurį atsakovas ieškovės su vaiku neįleidžia. Atsakovas patvirtino, kad nurodytame bute už bendras lėšas buvo padarytas remontas. Atsakovas turėjo teisę įrodinėti ir atsikirsti apie panaudotas pinigines lėšas remontui, tačiau jis to nepadarė. Aplinkybes, susijusias su atsakovui priklausančios buto dalies remontu, ieškovė įrodė taip pat ir liudytojų G. R., J. V., I. K. parodymais. Pateikdama teismui statybinių medžiagų pirkimo-pardavimo kvitus 1424 Lt sumai, ieškovė įrodė šią buto remonto išlaidų dalį. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaidas buto remontui tenkintinas tik dalyje. Ieškovė rašytiniais įrodymais ir liudytojų parodymais įrodė 1424,22 Lt pinigines lėšas, šalių išleistas buto remontui, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina ½ dalį panaudotos remonto darbams sumos ir tai sudaro 712, 11 Lt.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo ½ dalį apmokėtų atsakovo asmeninių skolų ir tai sudaro 3717,92 Lt. Byloje šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovas iki santuokos su ieškove sudarymo turėjo skolą už įsigytą televizorių ir turėjo sumokėti administracinę baudą už eismo taisyklių pažeidimą. Šios aplinkybės ieškovei paaiškėjo tik 2007 m. vasario 6 d., kai ji su atsakovu sugrįžo iš Anglijos į Lietuvą. Ieškovė su atsakovu buvo susitarusi, kad visos šeimos uždirbtos piniginės lėšos Anglijoje bus pervedamos į atsakovo kreditinės kortelės sąskaitą. Atsakovas šio fakto neginčija. 2007 m. vasario 6 d. ieškovei su atsakovu grįžus į Lietuvą, 2007-02-08 ir 2007-02-09 iš bendrų ieškovės ir atsakovo uždirbtų Anglijoje pinigų buvo sumokėta bankams asmeninės atsakovo iki santuokos sudarymo skolos - 2007-02-08 į AB Hansabankas buvo pervesta - 2520 Lt administracinė bauda ir 2007-02-09 į AB Nordea banką -1092,51 Lt už įsigytą televizorių. Po šių apmokėjimų 2007-02-09 antstolė I. K. patvarkymu (duomenys neskelbtini) panaikino visus areštus, piniginių lėšų išmokėjimo sustabdymus visoms sąskaitoms, ir tai patvirtina byloje pateiktos pažymos bei kiti rašytiniai įrodymai (b.l. 81, 82, 86 ).

Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė 2007-03-15 santuokoje su atsakovu uždirbtais pinigais apmokėjo 1901,58 Lt dydžio asmeninę atsakovo skolą UAB „Vilniaus energija“ už suteiktas buto šildymo paslaugas atsakovo tėvų bute, kuriame ieškovė su atsakovu tuo metu dar negyveno. Tai patvirtina skolos apmokėjimo kvitas (b.l. 83). Po atsakovo motinos mirties 2007-02-21 atsakovas paprašė ieškovės apmokėti iš šeimos pinigų visas jo tėvų skolas už komunalines paslaugas, nes nenorėjo prarasti buto, todėl pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007-02-27 įsakymą iš bendrų šeimos pinigų buvo atsiskaityta su UAB „Vilniaus energija“ dėl susidariusių skolų. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007-03-19 nutartimi Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007-02-27 įsakymas dėl skolos, delspinigių, bylinėjimosi išlaidų išieškojimo panaikintas, civilinė byla Nr.L2-2753-611/2007 nutraukta (b.l. 84). Atsakovas neneigia šių aplinkybių, kad jo asmeninės skolos buvo apmokėtos iš bendrų santuokoje įgytų lėšų. Todėl sutinkamai su CK 3.115 straipsnio nuostatomis, iš atsakovo ieškovei priteistina pusės šių išlaidų kompensacija ir tai sudaro 2757,05 Lt (5514,10 : 2 = 2757,05 Lt; 2520,00 +1092,52+1901,58 = 5514,10 ). Ieškovė nurodo, kad 2007-03-16 taip pat buvo apmokėta 1921,74 Lt dydžio atsakovo asmeninė skola, tačiau tokiam teiginiui pagrįsti nepateikė teismui rašytinių įrodymų, todėl šioje dalyje ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo pusę šios sumos, netenkintinas.

Ieškovė prašo iš atsakovo jos naudai priteisti 10 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Pagal CK 3.70 str. 2 d. ieškovė turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti ne tik turtinę žalą, bet ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Ieškovė nurodo, kad ištekėjo už atsakovo jį mylėdama ir siekdama sukurti tvirtą ir darnią šeimą, įtikinta atsakovo, kad jis siekia to paties. Gyvendama santuokoje ieškovė savo kaip sutuoktinės pareigas atliko tinkamai, buvo gera žmona ir rūpestinga motina. Atsakovo netinkamas elgesys sužlugdė ieškovės svajones ir pasitikėjimą žmonėmis, jį patyrė skaudų emocinį sukrėtimą ir pažeminimus. Ieškovė moralinių išgyvenimų naštą vertina 10 000 Lt suma. Priteistą iš atsakovo neturtinę žalą ieškovė nori panaudoti savo gydymui - atstatyti ir sustiprinti sveikatą. Toks ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies, atsižvelgiant į atsiradusias neigiamas pasekmes bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Ieškovė nurodo, kad vyrui pradėjus piktnaudžiauti alkoholiu, ji patyrė didžiulius socialinio gyvenimo sunkumus, gilius išgyvenimus dėl vyro netinkamo gyvenimo būdo, nesirūpinimo šeima, nuolatinio nedarbo, patyrė visą šeimos išlaikymo naštą. Teismas sprendžia, kad nustačius, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, ir atsižvelgiant į aplinkybes, dėl kurių santuoka iširo, o taip pat į ieškovės patirtus išgyvenimus bei pasikeitusio socialinio gyvenimo sunkumus, iš atsakovo ieškovei priteisia 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Teismas mano, kad ieškovės pateiktų įrodymų pagrindu tenkinti ieškovės reikalavimą priteisti 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, teismas neturi pagrindo.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalies reikalavimais, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė už reikalavimą nutraukti santuoką turėjo įmokėti 128 Lt žyminį mokestį. Ieškovė taip pat reiškė turtinį reikalavimą, už kurį turėjo sumokėti 3 procentų dydžio nuo ieškinio sumos žyminį mokestį. Pagal Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą nuo bylinėjimosi išlaidų atsakovė buvo atleista dėl sunkios turtinės padėties (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 3 d. ir 85 str. 1 d. 3 p.). Ieškovė dėl reikalavimo priteisti išlaikymą pagal įstatymą atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Jeigu ieškovė nebūtų atleista nuo žyminio mokesčio, už reikalavimą priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui turėtų sumokėti 180,00 Lt žyminį mokestį, už reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą turtų sumokėti 105 Lt žyminį mokestį. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos į valstybės biudžetą iš atsakovo proporcingai ieškovės patenkintų reikalavimų daliai (CPK 96 str.). Teismas tenkina ieškovės reikalavimus dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, ir mažiau nei pusę ieškovės turtinių reikalavimų, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 521,57 Lt dydžio žyminis mokestis ir 400 Lt išlaidos antrinei teisinei pagalbai apmokėti (LR CPK 79 str., 93 str., 96 str. 1 d.).

Iš atsakovo priteistina 16,91 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidos).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 268 str., 270 str.

nusp rendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad santuoka tarp I. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) įregistruota (duomenys neskelbtini), iširo dėl atsakovo A. Ž. kaltės.

Nutraukti ieškovės I. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo A. Ž. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei I. Ž. palikti pavardę „Ž.“.

Nustatyti nepilnametės A. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina ieškove I. Ž..

Priteisti iš atsakovo A. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. Ž., gimusiai (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis 500 Lt (penkių šimtų litų) dydžio išmokomis nuo 2009-02-18 iki A. Ž. pilnametystės. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.);

Priteisti iš atsakovo A. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo nepilnamečiam vaikui A. Ž., gimusiai (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą 3500 Lt (trijų tūkstančių penkių šimtų litų) sumai.

Paskirti ieškovę I. Ž. nepilnamečiam vaikui A. Ž., gimusiai (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti ieškovei I. Ž., (a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. Ž., (a.k. (duomenys neskelbtini) 3000 Lt (tris tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimą.

Šalių santuokoje įgytą turtą padalinti tarp šalių lygiomis dalimis:

Priteisti atsakovui A. Ž., (a.k. (duomenys neskelbtini) natūra miegamojo baldų komplektą, susidedantį iš didelės lovos su spintelėmis pilkai-rožinės spalvos – 1600 Lt vertės; spintą, pilkai - rožinės spalvos, 450 Lt vertės; virtuvės baldus- kampą, susidedantį iš melsvos spalvos kampinės sofos, 2 kėdžių, pagamintus Lenkijoje, 700 Lt vertės; šaldytuvą „AEG“, baltos spalvos, 400 Lt vertės; iš viso už 3150Lt.

Priteisti ieškovei I. Ž., (a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. Ž., (a.k. (duomenys neskelbtini) 1575 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt penkis litus) jos turto dalies piniginę kompensaciją.

Pripažinti ieškovės I. Ž. asmenine nuosavybe šiuos kilnojamuosius daiktus ir įpareigoti atsakovą šiuos kilnojamuosius daiktus perduoti ieškovei, o jų nesant arba juos sunaikinus, apmokėti ieškovei jų vertę : sekciją su spinta “Romeo“, auksinės spalvos, pagamintą Lenkijoje, įsigytą 2001 metais, 1300 Lt vertės; sofą-lovą su kėde, sintetinio žalios spalvos su piešiniu veliūro audinio, 900 Lt vertės; trikampį auksinės spalvos ant ratukų stalą, 130 Lt vertės; šviesiai rudos spalvos su piešiniu sintetinį kilimą, išmatavimai 330x240, 450 Lt vertės; viso 2780 Lt vertės kilnojamuosius daiktus.

Priteisti I. Ž., (a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. Ž., (a.k. (duomenys neskelbtini) 2757,05 Lt (du tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt septynis litus 05 centus) už apmokėtas atsakovo asmenines skolas, 712,11 Lt (septynis šimtus dvylika litų 11 centų) išlaidas buto remontui.

Įpareigoti atsakovą A. Ž. perduoti ieškovei I. Ž. vaiko baldą vaikišką šviesios spalvos 200 Lt vertės komodą.

Likusioje dalyje ieškovės I. Ž. reikalavimus atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. Ž., (a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas 521,57 Lt (penkis šimtus dvidešimt vieną litą 57 centus) žyminį mokestį. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke Swedbanke, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo A. Ž., (a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą pagal Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą 400 Lt (keturis šimtus litų) išlaidas už suteiktą ieškovei antrinę teisinę pagalbą. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke Swedbanke, įmokos kodas 5630.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-05-19 nutartimi pritaikytą laikiną apsaugos priemonę laikiną išlaikymą nepilnametei A. Ž..

Sprendimas per 30 dienų terminu gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.