Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-10-10 · Civilinė byla Nr. 2-2330/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-10
Bylos Nr.
2-2330/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Donatas Šernas
Ieškovas
I. Š., V. Š.
Atsakovas
Lietuvos Respublikai, Klaipėdos miesto savivaldybei
Kategorijos
  • 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2330/2013Procesinio sprendimo kategorija: 106.3.; 106.8.8. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 10 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Donatas Šernas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovų I. Š. ir V. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-4897-392/2013, kuria atsisakyta priimti ieškinį I. Š. reikalavimų dalyje atsakovams Lietuvos Respublikai, Klaipėdos miesto savivaldybei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, teisės privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis pripažinimo ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai I. Š. ir V. Š. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, prašydami pripažinti teisę į buto, esančio Liubeko g. 13-16, lengvatinį privatizavimą, panaikinti civilinėje byloje Nr. 2-6806-793/2012 Klaipėdos miesto apylinkės 2012 m. spalio 26 d. teismo sprendimą, išmokėti 94 400 Lt kompensaciją už prarastą tėvo darbo užmokestį, išmokėti 4 545 259 Lt kompensaciją už prarastą darbo užmokestį, išmokėti V. Š. 359 600 Lt kompensaciją už jo prarastą darbo užmokestį, kompensuoti 50 000 Lt moralinę žalą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. liepos 9 d. nutartimi nustatė ieškovams terminą pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus – iki 2012 m. liepos 18 d. pateikti įrodymus, patvirtinančius L. J. teisę pareikšti ieškinį ir atstovauti I. Š. teisme.

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. liepos 19 d. nutartimi I. Š. ir V. Š. ieškinį, nepašalinus ieškinio trūkumų, nutarė laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiems asmenims.

2013 m. liepos 30 d. Vilniaus apygardos teisme gautas ieškovų atskirasis skundas, kuriuo jie prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartį.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi, sutikęs su ieškovų atskiruoju skundu, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartį panaikino bei įpareigojo ieškovus I. Š. ir V. Š. pateikti teismui jiems grąžintą ieškinį ir jo priedus. Ieškinio priėmimo klausimą perdavė spręsti bylą nagrinėjančiam teisėjui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį I. Š. reikalavimų dalyje; įpareigojo V. Š. iki 2013 m. rugsėjo 10 d. pateikti atskirą ieškinį, kuriame būtų nurodyti tik jo palaikomi reikalavimai bei detaliai nurodytas ieškinio pagrindas ir faktinės aplinkybės bei pasiūlyta ieškovui pateikti ieškinį pagrindžiančius įrodymus.

Teismas nutartyje nurodė, kad ieškinį I. Š. vardu pasirašė fizinis asmuo L. J.. Pažymėjo, kad pagal CPK 56 straipsnio 1 dalį fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti advokatai, advokatų padėjėjai, vienas iš bendrininkų, kitų bendrininkų pavedimu, asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui, profesinės sąjungos, asociacijos. Kartu su ieškiniu nebuvo pateikta įrodymų, kad jį pasirašęs asmuo šiuos reikalavimus atitinka. Siekdamas išsiaiškinti, ar L. J. gali būti I. Š. atstovu, teismas 2013 m. liepos 9 d. nutartimi nustatė trūkumus ir įpareigojo ieškinį pasirašiusį asmenį iki 2012 m. liepos 18 d. pateikti įrodymus, kad L. J. gali pareikti ieškinį ir atstovauti I. Š. teisme, tačiau ieškovės atstovas, be jam išduoto Lietuvos Respublikos ambasados Jungtinėje Karalystėje įgaliojimo, nepateikė teismui jokių kitų įrodymų, kad jis gali atstovauti ieškovę. Todėl teismas CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu ieškinį I. Š. reikalavimų dalyje atsisakė priimti.

Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškinį I. Š. reikalavimų dalyje atsisakius priimti, V. Š. turi pateikti atskirą ieškinį, kuriame būtų atskirai ir aiškiai suformuluoti tik jo palaikomi reikalavimai, nes iš ieškinio turinio nėra aišku, kuriuos reikalavimus palaiko ieškovai bendrai, ir kuriuos palaiko kiekvienas atskirai. Iš ieškinio turinio teismas nustatė, kad jame nėra nurodytos visos tinkamam bylos išnagrinėjimui būtinos nurodyti faktinės aplinkybės, o kartu su ieškiniu nėra pateiktas nei vienas jas pagrindžiantis įrodymas. Teismas nurodė, kad jis negali perimti ieškovo advokato vaidmens ir už jį tinkamai suformuluoti ieškinio ir pagrįsti reikalavimų, todėl siekdamas sau palankios proceso baigties tai atlikti privalo pats ieškovas. Teismas pažymėjo, jog kadangi ieškinys iš esmės yra visiškai nesuformuluotas, teismas negali nurodyti konkrečių jo trūkumų.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovai I. Š. ir V. Š. prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutartį panaikinti.

Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Skundžiama nutartis naikintina, nes 2013 m. rugpjūčio 2 d. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė panaikino 2013 m. liepos 19 d. nutartį, kuria ieškinys buvo atmestas, ir įpareigojo teisėją ieškinį nagrinėti. Teisėjas ignoravo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės nutartį.

2. Ieškovės I. Š. atstovo L. J. dalyvavimą byloje reglamentuoja ne CPK 56 straipsnio nuostatos, bet CPK 51 straipsnio ir LR Konstitucijos 30 straipsnio nuostatos, t.y. savo dalyvio teises I. Š. perdavė pagal įgaliojimą L. J..

3. Teismui neaiškūs ieškinio reikalavimai yra Klaipėdos apylinkės teismo civilinėse bylose Nr. 2-5302-642/2012, Nr. 2-6806-793/2012 ir civilinės bylos Nr. 11-1557-159/2012 medžiagoje, kuriuos teismas galėjo išreikalauti ir išankstinio klausymo procese ieškovai galėjo pateikti.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutartis paliktina nepakeista.

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį I. Š. reikalavimų dalyje ir ieškovas V. Š. įpareigotas iki 2013 m. rugsėjo 10 d. pateikti atskirą ieškinį, kuriame būtų nurodyti tik jo palaikomi reikalavimai bei detaliai nurodytas ieškinio pagrindas ir faktinės aplinkybės, taip pat pasiūlyta ieškovui pateikti ieškinį pagrindžiančius įrodymus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinant, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).

Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama įstatymų nustatyta tvarka (CPK 5 str.). Civilinėje teisėje pagrindinė pažeistų subjektinių teisių gynybos priemonė yra ieškinys, kurio pagrindu šalių materialusis teisinis ginčas įgyja procesinę formą ir prasideda civilinis procesas. Asmens kreipimasis į teismą turi atitikti įstatymo nustatytą tvarką – tik tokiu būdu materialusis teisinis reikalavimas tampa ieškiniu. Ieškinio turinio ir formos reikalavimai nustatyti CPK 111 ir 135 straipsniuose. Įstatyme įtvirtinti reikalavimai ieškinio turiniui ir formai yra imperatyvūs, o jų nesilaikymas ieškovui sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių. Tai reiškia, kad civilinė byla neiškeliama, kol nepašalinamos visos kliūtys kreiptis į teismą. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti pradinio ieškinio. Trūkumų nepašalinus, ieškinys laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str., 138 str.).

Nėra pagrindo sutikti su apeliantų argumentais, kad ieškovės I. Š. atstovo L. J. dalyvavimą byloje reglamentuoja ne CPK 56 straipsnio nuostatos, bet CPK 51 straipsnio ir LR Konstitucijos 30 straipsnio nuostatos, t.y. savo dalyvio teises I. Š. perdavė pagal įgaliojimą L. J..

CPK 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys bylas gali vesti patys arba per atstovus, tačiau atstovams taip pat yra keliami reikalavimai (CPK 56 str., 57 str. 2 d.). Pažymėtina, kad pagal CPK 57 straipsnio 2 dalyje nuostatą, fizinių asmenų duodami įgaliojimai patvirtinami notarine tvarka, išskyrus Civiliniame kodekse numatytus atvejus, kai įgaliojimo patvirtinimas yra prilyginamas notariniam jo patvirtinimui. Taigi, CPK reikalauja, kad įgaliojimas fiziniam asmeniui turi būti patvirtinamas notarine ar jai prilyginta tvarka. Pagal Notariato įstatymo 2 straipsnį notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad Notariato įstatymo nustatytais atvejais ir notarinių veiksmų atlikimui nustatyta tvarka atskirus notarinius veiksmus gali atlikti Lietuvos Respublikos konsuliniai pareigūnai. Lietuvos Respublikos konsulinio statuto 32 straipsnio 1 dalis nustato, kad konsuliniai pareigūnai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos teisės aktais, atlieka Notariato įstatymo numatytus notarinius veiksmus Lietuvos Respublikos piliečiams, esantiems užsienio valstybėje. Pagal Notariato įstatymo 27 straipsnio 1 punktą Lietuvos Respublikos konsuliniai pareigūnai atlieka notarinius veiksmus inter alia tvirtina sandorius, išskyrus sutartis dėl Lietuvos Respublikoje esančių nekilnojamųjų daiktų perleidimo, perdavimo naudotis, įkeitimo ar kitų daiktinių teisių ar jų suvaržymo. Taigi, iš minėto teisinio reglamentavimo, apeliacinės instancijos vertinimu, galima daryti išvadą, kad šių pareigūnų kompetencijos ribose atlikti veiksmai tvirtinant sandorius reiškia jų tvirtinimą notarine tvarka.

Nagrinėjamu atveju I. Š. 2011 m. lapkričio 7 d. išdavė įgaliojimą (11 b. l.), kurį patvirtino Lietuvos Respublikos ambasados Jungtinėje Karalystėje trečiasis sekretorius. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tokiu būdu patvirtintas įgaliojimas nelaikytinas neatitinkančiu įstatymų reikalavimų ir nesuponuoja trūkumų šalinimo instituto taikymo pagal jo tvirtinimo tvarką. Kita vertus, ne vien įgaliojimo turėjimas lemia įgaliotinio galimybę savarankiškai atstovauti įgaliotoją teisme. Pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 4 punktą atstovais teisme gali būti asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui). Nagrinėjamu atveju, tiek ieškinį, tiek kitus procesinius dokumentus I. Š. vardu pasirašė jos atstovas L. J. (1-3,15, 24-26, 33 b.l.) ir byloje yra pateiktas Lietuvos Respublikos ambasados Jungtinėje Karalystėje patvirtintas įgaliojimas (11 b. l.). Kaip minėta, atstovams taip pat keliami reikalavimai ir ne vien įgaliojimo turėjimas lemia įgaliotinio galimybę savarankiškai atstovauti įgaliotoją teisme. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškinį pasirašęs ieškovės I. Š. atstovas būtų pašalinęs Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 9 d. nutartimi nustatytus ieškinio trūkumus, t. y. pateikęs įrodymus, kad L. J. gali atstovauti I. Š. teisme. Taigi, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės atstovas be jam išduoto Lietuvos Respublikos ambasados Jungtinėje Karalystėje įgaliojimo, nepateikė teismui jokių kitų įrodymų, kad jis gali atstovauti ieškovę.

Apeliantai, kvestionuodami skundžiamą teismo nutartį, teigia, kad teismui neaiškūs ieškinio reikalavimai yra Klaipėdos apylinkės teismo civilinėse bylose Nr. 2-5302-642/2012, Nr. 2-6806-793/2012 ir civilinės bylos Nr. 11-1557-159/2012 medžiagoje, kuriuos teismas galėjo išreikalauti ir išankstinio klausymo procese ieškovai galėjo pateikti.

Su tokiais apeliantų teiginiais taip pat nėra pagrindo sutikti.

CPK 111 ir 135 straipsnių nuostatos reglamentuoja dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų formą ir turinį. CPK 111 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente, be kita ko, turi būti aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes (5 p.); priedai, pridedami prie pateikiamo procesinio dokumento (6 p.). Šie įstatyme įtvirtinti reikalavimai ieškinio turiniui ir formai yra imperatyvūs proceso šaliai, bet ne teismui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad teismas negali perimti ieškovo advokato vaidmens ir už jį tinkamai suformuluoti ieškinio, pagrįsti reikalavimų, todėl siekdamas sau palankios proceso baigties, tai atlikti privalo pats ieškovas. Kaip minėta, asmens kreipimasis į teismą turi atitikti įstatymo nustatytą tvarką – tik tokiu būdu materialusis teisinis reikalavimas tampa ieškiniu, o įstatyme įtvirtintų imperatyvių ieškinio turiniui ir formai keliamų reikalavimų nesilaikymas ieškovui sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė 2013 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi, sutikusi su ieškovų atskiruoju skundu, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartį panaikino bei įpareigojo ieškovus I. Š. ir V. Š. pateikti teismui jiems grąžintą ieškinį ir jo priedus, o bylą nagrinėjančiam teisėjui perdavė spręsti ieškinio priėmimo klausimą. Taigi, apeliantų teiginys, kad Civilinių bylų skyriaus pirmininkė įpareigojo teisėją ieškinį nagrinėti, yra nepagrįstas, kaip nepagrįstas ir teiginys, kad bylą nagrinėjantis teisėjas neįvykdė skyriaus pirmininkės nurodymo, nes tokio nurodymo nebuvo ir būti negalėjo: ieškinio priėmimo klausimas yra bylą nagrinėjančio teisėjo kompetencija.

Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ieškinio priėmimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir pagrįstai atsisakė priimti ieškinį I. Š. reikalavimų dalyje bei įpareigojo V. Š. iki 2013 m. rugsėjo 10 d. pateikti atskirą ieškinį, kuriame būtų nurodyti tik jo palaikomi reikalavimai bei detaliai nurodytas ieškinio pagrindas ir faktinės aplinkybės bei pasiūlyta ieškovui pateikti ieškinį pagrindžiančius įrodymus (CPK 137 str. 2 d. 8 p., 138 str.). Atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 329 str., 338 str.).

Kadangi pirmosios instancijos teismo nustatytas trūkumų šalinimo terminas yra pasibaigęs, apeliantui V. Š. nustatomas naujas terminas - iki 2013 m. spalio 24 d. pašalinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutartį nepakeistą.

Nustatyti ieškovui V. Š. terminą iki 2013 m. spalio 24 d. pašalinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus.

Teisėjas Donatas Šernas