- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-08-08
- Bylos Nr.
- AN2-350-485/2019
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Remeika
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 4 d. nutarties A. S. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Institucijos 2019 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) A. S. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 431 straipsnio 1 dalį ir jam skirta 150 Eur bauda už tai, kad jis, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, policijos pareigūnui pareikalavus, jog būtų atskleistas teisės pažeidimas, nenurodė ANK 611 straipsnio 2 dalyje reikalaujamų duomenų apie asmenį, kuris pažeidė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 20 straipsnio 2 dalį.
2. Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartimi A. S. skundas buvo tenkintas ir Institucijos 2019 m. sausio 17 d. nutarimas panaikintas.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti Kauno apylinkės teisme arba palikti Institucijos nutarimą nepakeistą.
3.1. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nesiėmė pareigos rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Skunde teigiama, kad skundžiama nutartis priimta išsamiai neištyrus ir neįvertinus bylos aplinkybių, nepašalinus visų neaiškumų bei prieštaravimų.
3.2. Skunde pažymima, kad A. S. skųsdamas Institucijos nutarimą abejonių dėl greičio matavimo prietaiso egzistavimo nedėstė ir šią versiją iškėlė tik bylos nagrinėjimo metu, taip siekdamas išvengti atsakomybės bei vilkinti bylos nagrinėjimą, kadangi po šios versijos iškėlimo pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjime padarė pertrauką.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Institucijos skundas tenkinamas.
6. ANK 652 straipsnio 1 dalis nustato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
7. Skundžiama Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartimi teismas grąžino A. S. administracinio nusižengimo bylą institucijai, priėmusiai nutarimą, konstatuodamas, kad iš byloje esančių duomenų (nesant duomenų apie greičio matavimo prietaiso buvimą Jonavos g., Kaune) teismas negali nustatyti ir įsitikinti, kur, kada ir kokiu konkrečiai matavimo prietaisu buvo užfiksuotas galimai A. S. padarytas administracinis nusižengimas. Apygardos teismas su tokiu pirmosios instancijos teismo byloje esančių aplinkybių vertinimu nesutinka.
8. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad A. S. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas dėl to, kad nepateikė policijos pareigūnų reikalaujamų duomenų, o ne dėl to, kad vairavo transporto priemonę ir ja padarė administracinį nusižengimą, viršydamas tame kelio ruože nustatytą greitį, taigi apylinkės teismas, analizuodamas aptartas aplinkybes, susijusias su šiuo Kelių eismo taisyklių pažeidimo (greičio viršijimo) įrodytumu, išėjo už administracinio nusižengimo byloje nagrinėjamų aplinkybių ribų.
9. ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė transporto priemonės savininkui (valdytojui) už Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą. Ši norma yra blanketinė, tad aprašant asmens galimai padaryto nusižengimo esmę, privaloma nurodyti, kokius teisės aktų reikalavimus administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė.
9.1. Nagrinėjamu atveju tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek institucijos nutarime nurodyta, jog A. S. pažeidė bendrąjį Kelių eismo taisyklių reikalavimą, numatytą 5 punkte, jog eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis.
9.2. Be to, aptariamuose procesiniuose dokumentuose nurodyta, jog jis taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio „Reikalavimai transporto priemonių savininkams ir valdytojams“ 2 dalį (redakcija, galiojusi galimo administracinio nusižengimo padarymo metu), kurioje numatyta, kad, siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, policijos pareigūno, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūno reikalavimu juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo taip pat privalo šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu buvo atsakingas už transporto priemonės, kuria padarytas nusižengimas, valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą. Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, kuris perdavė transporto priemonę naudoti pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar kitą sutartį (toliau – lizingo sutartis), privalo atitinkamam šioje dalyje nurodytam pareigūnui pranešti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie fizinį asmenį arba juridinį asmenį, kuriam pagal lizingo sutartį transporto priemonė perduota valdyti. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka.
10. Taigi, sistemiškai aiškinant aptariamus teisės aktus, akivaizdu, jog Kelių eismo taisyklių pažeidimo, kurį policijos pareigūnai siekia išsiaiškinti, įrodinėjimas asmenį traukiant administracinėn atsakomybėn pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį nėra aktualus, kadangi šio pažeidimo nustatymas ir reikšmingų duomenų rinkimas priskiriamas būtent administracinio nusižengimo bylą dėl galimo Kelių eismo taisyklių pažeidimo tiriantiems ir nagrinėjantiems pareigūnams. Tuo tarpu ANK 431 straipsnio 1 dalies sudėčiai įrodyti nagrinėjamoje byloje turi būti nustatoma, ar juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo pareigūnui pareikalavus nurodė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone ir, jei nenurodė, tai ar tokie jo veiksmai užtraukia jam administracinę atsakomybę.
11. Atsižvelgiant į aptartus argumentus, konstatuojama, jog apylinkės teismas, nagrinėdamas A. S. administracinio nusižengimo bylą, siekė nustatyti aplinkybes, kurios ANK 431 straipsnio 1 dalies sudėties požymių nesudaro ir, konstatavęs, kad šių aplinkybių nenustačius, nėra galimybės visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens bylą pagal pastarojo skundą, padarė nepagrįstas ir įstatymo nuostatų neatitinkančias išvadas grąžindamas bylą institucijai. Konstatavus šias aplinkybes, institucijos atstovo apeliacinio skundo argumentai dėl greičio matavimo prietaiso nustatymo buvimo vietos nustatymo nevertinami ir dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartis naikinama ir dėl skundo priimamas naujas sprendimas – administracinio nusižengimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinio skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 4 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – administracinio nusižengimo bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.
Šis Kauno apygardos teismo nutarimas įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.