Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubausto P. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 23 d. nutarimo, kuriuo P. D. už administracinį teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį paskirta administracinė nuobauda – 100 (vieno šimto) litų dydžio bauda; už administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, paskirta administracinė nuobauda – 3000 (trijų tūkstančių) litų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, galutinė nuobauda P. D. paskirta 3000 (trijų tūkstančių) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. D. nubaustas už tai kad 2012 m. liepos 12 d., 17.39 val. Šiaulių mieste, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią transporto priemonę „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kelio vingyje nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė transporto priemonės ir atsitrenkė į kelio ženklą, dėl to buvo apgadintas automobilis ir kelio ženklas Nr. 147. P. D. iš eismo įvykio vietos pasišalino. Minėtais veiksmais P. D. pažeidė Kelių eismo taisyklų 9, 133 , 231 punktus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Pirmosios instancijos teismas nutarime konstatavo, kad P. D. kaltė padarius administracinės teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, įrodyta administracinėje byloje surinkta rašytine medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (1-2 b. l.), eismo įvykio vietos schema (4 b. l.), vyresniojo patrulio R. B. tarnybiniu pranešimu (6 b. l.), pažyma apie asmens baustumą (9 b. l.).

ATPK 9 straipsnis nustato, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams arba teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą.

Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tada, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir ekspertų išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje minėti teisės normų reikalavimai buvo pažeisti, kadangi iš bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjant bylą apylinkės teisme nebuvo apklausti administracinį teisės pažeidimą tyrę policijos pareigūnai, nenustatyta kaip buvo sugadintas kelio ženklas, kiek kainavo jo remontas. Teismas apsiribojo formaliu konstatavimu, kad „pažeidimo faktas visiškai įrodytas byloje esančiais rašytiniais dokumentais“, nors pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., LVAT nutartis Nr. N575-1192/2009) vien tik rašytiniai pažeidimo padarymą galinčių patvirtinti asmenų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 straipsnis) ir jų nepakeičia.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (LVAT nutartis Nr. N575-2791/2009).

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis apylinkės teismas privalo rašyti teismo posėdžio protokolą (žr. LVAT nutartis Nr. N1-1333/2007). Teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes nenusprendžia kitaip (ATPK 302¹⁰ straipsnio 2 dalis), todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, ypač asmenų žodinius paaiškinimus ( žr. nutartį LVAT nutartis Nr. N444-371/2011).

Tad, atsižvelgiant į tai, jog byloje kilusiems prieštaravimams dėl to, ar P. D. padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, būtina rinkti naujus įrodymus – nustatyti kelių ženklo sugadinimo mastą, jo remonto išlaidas, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra nepagrįstas, todėl neteisėtas ir naikintinas, o bylą grąžintina šiam teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog autoįvykio metu nuosavo turto sugadinimas (apgadinimas) administracinės atsakomybės pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį neužtraukia.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹¹ straipsniu, 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

P. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 23 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.