Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. nubaustas už tai, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo” (toliau – KET), 5, 101, 222 punktų reikalavimus, t. y. kad 2015 m. rugsėjo 6 d., 08.00 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) g. ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Opel Frontera“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), prieš pradėdamas važiuoti, nebuvo atidus, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nepadarytų žalos kitų asmenų turtui, važiuodamas atbulas, kliudė ir apgadino kitą stovėjusį automobilį. Nesant kito automobilio vairuotojui, nepranešęs apie eismo įvykį policijai, iš eismo įvykio vietos pasitraukė.

A. P. skunde akcentuoja, kad automobilį vairuoja nuo 1972 metų, tačiau per 43 metus nėra sužeidęs nei vieno žmogaus, nevairavo išgėręs alkoholinių gėrimų, niekada nesukėlė avarinės situacijos nei kelyje, nei gatvėje, jo sveikatos būklė gera, kad galėtų vairuoti automobilį. Per šį laiką yra atsitikę tik nežymūs autoįvykiai, todėl teismo sprendimas skirti jam griežčiausią bausmę atimant teisę vairuoti automobilį trejiems metams ir 1000 eurų baudą, apelianto nuomone, yra nelogiškas. Neturėdamas vairuotojo teisių, jis negalės nuvažiuoti į savo bityną, kuris yra jo papildomas pajamų šaltinis. Be to, jam skaudu, kad savo 80-ies metų jubiliejų jis bus priverstas sutikti neturėdamas vairuotojo teisių. O dėl paskirtos labai didelės baudos, nukentės jo šeimos narių interesai.

Motyvuojamoji dalis

A. P. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjo prašymas administracinio teisės pažeidimo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, teismo vertinimu, nepagrįstas. Pagal ATPK 302¹⁰ straipsnio 2 dalies nuostatas, bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip. Nenustačius aplinkybių, kurioms esant turėtų būti rengiamas žodinis bylos nagrinėjimas, administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka ir šalys į posėdį nekviečiamos. Šiuo atveju byloje surinktais įrodymais nustatytos faktinės aplinkybės teismui abejonių nekelia, todėl nėra pagrindo rengti žodinį bylos nagrinėjimą.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.). Vienas svarbiausių administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių yra visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išsiaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 straipsnis).

Skundžiamu nutarimu A. P. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį. ATPK 127 straipsnio 2 dalis nustato administracinę atsakomybę asmeniui už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė, be kita ko, kyla ir vairuotojui, pasitraukusiam iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. Pažymėtina, kad šis pažeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs) ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys byloje Nr. 2AT-7-3-2013, Nr. 2AT-7-4/2013, Nr. 2AT-29/2013).

Nors A. P. neigia, tačiau byloje apklaustų liudytojų G. S., E. L. paaiškinimais ir parodymais teismo posėdžio metu, policijos pareigūnės G. S. tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio registravimo išrašu iš policijos duomenų bazės įrodyta, kad būtent 2015 m. rugsėjo 6 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas E. L. priklausantis automobilis „VW Passat“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Apelianto nurodomos aplinkybės, kad šią dieną jo automobilis buvo sugedęs, dėl ko jis negalėjo būtent šią dieną kliudyti „VW Passat“ automobilio, nepatvirtina ir pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymo lapas, kuriame nurodyta, jog automobilio „Opel Frontera“ remontas užsakytas tik 2015 m. rugsėjo 8 d. (b. l. 16).

Aukštesniajam teismui nekyla abejonių ir dėl to, kad būtent A. P. vairuojamas automobilis kliudė E. L. priklausantį automobilį „VW Passat“. Tai įrodo byloje esančios fotonuotraukos, liudytojo G. S. paaiškinimas ir parodymai teismo posėdžio metu, A. P. priklausančios transporto priemonės techninės apžiūros aktas. Šiame akte nurodyta, kad ant automobilio „Opel Frontera“ galinių durų prie „kronšteino“, kuris laiko galinį ratą, yra įlenkimas. Šis įlenkimas, aktą surašiusio asmens vertinimu, galėjo atsirasti spaudžiant, o tai atitinka tiriamo įvykio aplinkybes. Be to, automobilio „VW Passat“ apgadinimo forma visiškai atitinka automobilio „Opel Frontera“ atsarginio rato formą (b. l. 19). Liudytojas G. S. parodė, kad iš savo buto per langą matė, kaip žalios spalvos džipas, važiuodamas atbuline eiga, gale pakabintu ratu kliudė už jo stovėjusį mėlynos spalvos automobilį „VW Passat“. Pamatęs, kad eismo įvykio kaltininkas išvažiuoja iš eismo įvykio vietos, užsirašė jo valstybinius numerius ir apie tai informavo „VW Passat“ automobilio savininko tėvą. Pastebėtina, kad šie liudytojo parodymai yra nuoseklūs ir neprieštaringi, be to, duoti įspėjus jį dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jis gali būti šališkas ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti apeliantą. Tokių priežasčių nenurodė ir A. P.. Apeliacinį skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje esančios fotonuotraukos taip pat patvirtina liudytojo G. S. nurodomą eismo įvykio mechanizmą, t. y., kad automobilis „Opel Frontera“ atsarginiu ratu kliudė automobilio „VW Passat“ dešinės pusės keleivio dureles. Kita vertus, šios aplinkybės neneigia ir pats A. P., teigdamas, kad apsisukdamas ties (duomenys neskelbtini) g. esančiu namu Nr. (duomenys neskelbtini) galėjo kliudyti automobilį „VW Passat“ aplamdytu dešiniu šonu, kuris stovėjo neleistinoje vietoje – gatvės viduryje. Taigi, aukštesnysis teismas laiko, kad apylinkės teismas visiškai pagrįstai pripažino, jog A. P., vairuodamas automobilį, prieš pradėdamas važiuoti nebuvo atidus, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nepadarytų žalos kitų asmenų turtui, važiuodamas atbulas kliudė ir apgadino kitą stovėjusį automobilį ir tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

Kita vertus, aukštesnysis teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. P. neabejotinai turėjo pajusti automobilių kontaktą, todėl pasitraukdamas iš eismo įvykio vietos tai padarė tyčia, suvokdamas, jog jis susijęs su eismo įvykiu, ir suprasdamas savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, galimai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju neatsižvelgė į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose, panašiose savo aplinkybėmis į nagrinėjamą, jau yra ne kartą išaiškinęs, jog asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir, ją ignoruodamas, pasišalino. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-10-2012, 2AT-11-2012).

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į kilusio eismo įvykio mechanizmą, automobilių kontakto pobūdį, automobiliams padarytos žalos mastą, nėra objektyvaus pagrindo konstatuoti, kad A. P. turėjo tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos, su kuriuo jis susijęs. Šioje situacijoje akivaizdu, kad autoįvykyje dalyvavusių automobilių kontaktas bei automobilio „VW Passat“ apgadinimas nėra tiek žymus, kad galima būtų daryti neabejotiną išvadą, jog automobilio „Opel Frontera“ vairuotojas negalėjo nepastebėti susidūrimo ir automobilio apgadinimo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. P. vairuojamas automobilis su automobiliu „VW Passat“ kontaktavo galine dalimi, A. P. važiuojant atgal ir nesant automobiliui „VW Passat“ A. P. tiesioginio matomumo lauke. Be to, automobilio „VW Passat“ apgadinimo pobūdis (nežymus durelių įlenkimas) leidžia daryti išvadą, kad šis automobilis apgadintas automobilio „Opel Frontera“ galinėje dalyje pritvirtintu atsarginiu ratu. Automobilių kontakto metu, atsarginio rato padangos guma, dėl savo fizinių savybių, galėjo susilpninti smūgio poveikį bei garsą taip, kad „Opel Frontera“ vairuotojas iš tiesų šio kontakto galėjo ir nejausti. Be to, visiškai nelogiška, kad automobilio vairuotojas, kurio automobilis yra techniškai tvarkingas, draustas privalomuoju transporto priemonių valdytojų (vairuotojų) civilinės atsakomybės draudimu, net neišlipęs ir neapžiūrėjęs tiek savo, tiek kitos transporto priemonės, paprasčiausiai nuvažiuotų, kaip tai šiuo atveju, liudytojo G. S. parodymais, padarė A. P.. Taigi, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta A. P. tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos, todėl jo veiksmuose nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties. Dėl šios priežasties apylinkės teismo nutarimas keistinas, nutraukiant A. P. administracinio teisės pažeidimo bylą dėl pažeidimo numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje. Taip pat panaikintina nutarimo dalis, dėl paskirtų nuobaudų subendrinimo.

Apeliantas skunde prašo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, jog išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, kompensavimas numatytas ATPK 279 straipsnyje, kuris įtvirtina, jog turėtos išlaidos kompensuojamos nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir vertėjams. Jose nėra numatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui atlyginamos atstovavimo ar kitos dėl bylinėjimosi teisme patirtos išlaidos. Atsižvelgiant į tai, A. P. prašymas negali būti tenkinamas. Be to, išlaidas patvirtinantys dokumentai teismui nebuvo pateikti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutarimą pakeisti:

Panaikinti nutarimo dalį, kurioje A. P. nubaustas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį 1000 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, dalyje dėl pažeidimo numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, nutraukti.

Panaikinti nutarimo dalį dėl ATPK 33 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo ir galutinės nuobaudos skyrimo už kelis administracinės teisės pažeidimus.

Nutarimo dalį, kurioje A. P. nubaustas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį – 40 Eur bauda, palikti nepakeistą.

Netenkinti A. P. prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.