Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Ramūnui Palkui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui Ž. S., išvadą teikiančiai institucijai Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir kt.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai

Ieškovė A. S. prašė nutraukti santuoką, sudarytą tarp ieškovės A. S. ir atsakovo Ž. S., įregistruotą (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo palikti pavardes: „S.“, „S.“; priteisti iš atsakovo Ž. S. išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. S. a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį po 170,00 Eur periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki ji sulauks pilnametystės, kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; nustatyti ieškovei uzufrukto teisę tvarkyti nepilnamečiam vaikui priteistą išlaikymą; nustatyti A. S. gyvenamąją vietą kartu su ieškove A. S.; nustatyti konkrečią bendravimo su vaiku tvarką; priteisti iš atsakovo Ž. S. išlaikymo nepilnamečiam vaikui A. S. įsiskolinimą už praėjusį 3 metų (36 mėnesių) laikotarpį nuo 2014 m. birželio 23 d. iki 2017 m. birželio 23 d., t. y. ieškinio padavimo dienos, t. y. 6 120,00 Eur, bei iš atsakovo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.Ieškinyje nurodė, kad su atsakovu civilinę santuoką įregistravo (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Apie 6 metus gyvena atskirai, nes nesutarė. Atsakovas pradėjo važinėti į užsienį uždarbiauti, o grįžęs namo gerdavo ir pinigų vaikams ir jai ūkio išlaikymui neduodavo. Judviejų santykiai, kaip sutuoktinių, yra visiškai pašliję ir mano, kad santuoka yra faktiškai iširusi ir yra įsitikinusi, kad šeimos atkurti perspektyvos nėra. Dėl visų nurodytų aplinkybių mano, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės, ji iširo galutinai ir jokios galimybės susitaikyti nėra, todėl prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodė, jog santuokos metu dalintino nekilnojamojo ar kito, įstatymų nustatyta tvarka registruotino turto, neįgijo. Namų ūkio daiktai visi pasidalinti ir dėl to ginčo nekyla ir jokių pretenzijų nereikš ateityje. Santuokos metu šeimos poreikių tenkinimui kreditorinių įsipareigojimų neįgijo. Abu sutuoktiniai yra sveiki ir darbingi. Po santuokos nutraukimo iš atsakovo sau išlaikymo neprašo ir nesutinka atsakovui mokėti išlaikymą. Nutraukus santuoką prašo palikti pavardes – „S.“, „S.“.Papildomai pažymėjo, jog santuokos metu (duomenys neskelbtini) gimė A. S.. Kadangi atsakovas nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiko, todėl mano, kad išlaikymas nepilnamečiam vaikui iš atsakovo priteistinas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis po 170 Eur kas nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės. Pačios pajamos per mėnesį iš viso yra apie 355 Eur. Vaiko minimaliems poreikiams patenkinti per mėnesį reikia apie 340 Eur, t. y. maistui - apie 100 Eur, aprangai, avalynei - 40 Eur, higienos priemonės - 30 Eur, lavinimo, ugdymo priemonės - 40 Eur, vaistams, papildams, vitaminams (sveikatai) - 20 Eur, nenumatytoms išlaidoms - 30 Eur, būsto išlaidoms - 80 Eur. Todėl mano, kad 170,00 Eur suma, kurią prašo priteisti iš atsakovo kas mėnesį periodinėmis išmokomis, patenkintų būtinus minimalius vaiko poreikius. Tokio amžiaus vaikui, kurių dabar yra judviejų dukra, reikalingos lavinimo - ugdymo- socializacijos priemonės, kaip pavyzdžiui MP3 (muzikos leistuvas), išmanusis telefonas, stacionarus kompiuteris, planšetinis kompiuteris. Mergina 16 metų amžiaus negali atsilikti nuo kito jaunimo ir nemokėti naudotis informacinėmis technologijos priemonėmis. Mergina turi lavėti visapusiškai. Vaiką padeda išlaikyti ieškovės mama, nes pačiai nepakanka lėšų. Atsakovas yra darbingas ir privalo dirbti ir išlaikyti vaiką. Kadangi dukra gyvena kartu su ja, tai ir gyvenamoji vieta nustatytina su motina, t. y. su ieškove. Be to, prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už praėjusį 3 metų (36 mėnesių) laikotarpį nuo 2014 m. birželio 23 d. iki 2017 m. birželio 23 d. po 170,00 Eur kas mėnesį, kas sudaro sudarytų 6120,00 Eur. Kadangi vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, prašo nustatyti konkrečią bendravimo su vaiku tvarką.Ieškovė ir jos atstovė advokato padėjėja Doloresai Sitnikienei teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė tenkinti ieškinį visiškai. Teismo posėdyje ieškovė papildomai nurodė, kad su vyru kartu nebegyvena nuo 2011 metų. Atsakovas pradėjo važinėti uždarbiauti į užsienį ir iš pradžių kažkiek pinigų atsakovas siųsdavo, o nuo 2011 m. neberėmė iš vis. Po santuokos nutraukimo prašo palikti santuokos metu turėtas pavardes. Kilnojamojo turto bendro neturi, kreditorių taip pat, jos žiniomis, nėra. Dukra su tėvu bendrauja kada ji pati nori. Vaiko poreikiams padengti reikia per mėnesį apie 340 Eur. Maistui minimaliai išleidžia apie 100 Eur, lavinimui, būreliams – 30 Eur, rūbams, avalynei – 40-50 Eur, būsto išlaidų dalis, tenkanti dukrai, bei mobilusis ryšys – 80 Eur. Prašo iš atsakovo priteisti pusę reikiamos sumos, t. y. 170 Eur. Šiuo metu vaiką bei butą išlaikyti padeda močiutė. Atsakovas nuo 2011 m. dukrai neteikia jokio išlaikymo, todėl prašo iš atsakovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už 3 metus. Dukra rodo iniciatyvą bendraudama su tėvu, todėl pati dukrai neprieštarauja jų tarpusavio bendravimui. Papildomai pažymėjo, jog atsisako ieškinyje nurodytos konkrečios ir griežtos bendravimo su vaiku tvarkos ir leidžia dukrai nevaržomai bendrauti su tėvu. Išlaikymo įsiskolinimo suma už 3 metus yra susidariusi 6120 Eur. Atsakovas Ž. S. posėdyje nedalyvavo, ieškinys ir kiti procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovui Ž. S. teismo šaukimas į 2017 m. spalio 18 d., 14.00 val. parengiamąjį teismo posėdį buvo įteiktas asmeniškai (b. l. 37).Institucija, teikianti išvadą byloje, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, pateikė 2017 m. rugpjūčio 18 d. išvadą, kurioje nurodė, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitinka vaiko norus ir interesus. Skyrius neturi duomenų apie atsakovo sveikatos būklę, jo išlaikomų asmenų skaičių, bei pajamas. Vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis skirtina ieškovė, vaiko motina. Dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo skyrius sutinka su ieškovės nurodyta tvarka (b. l. 27-28).Institucijos, teikiančios išvadą, atstovas Ramūnas Palkus teismo posėdžio metu palaikė institucijos išvadą. Papildomai paaiškino, jog pats asmeniškai buvo nuvykęs į ieškovės namus ir bendravo su nepilnamete ieškovės dukra. Mergina išreiškė norą gyventi su mama. Dėl bendravimo su vaiku tvarkos teigė, jog ir be nustatytos konkrečios bendravimo tvarkos dukra ir taip nevaržomai bendrauja su savo tėvu. Dėl išlaikymo dydžio priteisimo teigė, jog dukra paaiškino, kad tėvas jai susitikimų metu duodavo šiek tiek pinigų. Skyrius palaiko ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo po 170 Eur vaikui,ir mano, kad tai yra normalaus dydžio suma ir toks išlaikymas būtinas, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Faktinės bylos aplinkybės

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad ieškovės A. S. ir atsakovo Ž. S. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). Nepilnametis vaikas A. S., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės A. S. ir atsakovo Ž. S. dukra (b. l. 9). Nepilnametė dukra A. S. šiuo metu mokosi Šiaulių r. (duomenys neskelbtini) mokykloje, 9 klasėje (b. l. 11). Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktame buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akte nurodyta, jog ieškovės gyvenamojoje vietoje vaikui sudarytos geros gyvenimo sąlygos (b. l. 29). Ieškovė A. S. nuosavybės teise registruotų nekilnojamų daiktų neturi (b. l. 14). VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovė A. S. savo vardu nėra įregistravusi transporto priemonių (b. l. 13). Ieškovės, kasmėnesinės pajamos yra jos gaunamas darbo užmokestis, kuris vidutiniškai siekia 332 Eur. Atsakovo Ž. S. vardu registruotų nekilnojamųjų daiktų nėra (b. l. 14). Jo vardu registruotų transporto priemonių taip pat nėra (b. l. 12). Sodros duomenimis atsakovas nedirba (b. l. 33). Byloje nėra duomenų apie galimas atsakovo sveikatos problemas bei nėra duomenų apie galimai turimą kitą šeimą ir turimus kitus nepilnamečius vaikus ar pilnamečius asmenins, kuriuos atsakovas turėtų išlaikyti.

Dėl santuokos nutraukimo

Ieškovės reikalavimas santuoką nutraukti tenkinamas, nes nagrinėdamas bylą teismas įsitikino, kad santuoka faktiškai iširo, nuo 2011 m. sutuoktiniai faktiškai gyvena skyrium, santuokinių ryšių nepalaiko. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, jog šeima iširo visiškai ir santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.49 straipsnio 2 dalis, 3.61 straipsnio 2 dalis).Pagal CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio „Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės“ nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, spręsdamas klausimą, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pagal nustatytas bylos faktines aplinkybes turi vertinti, ar yra įstatyme įtvirtintos sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygos. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Sutuoktiniai pripažįstami kaltais dėl santuokos iširimo, jei jie iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas.Ieškovė nurodė, kad ji su vyru kartu nebegyvena nuo 2011 m., atsakovas bendrauja tik su savo dukra. Ieškinyje ieškovė nurodė, jog šeimyniniai – santuokiniai ryšiai yra galutinai nutrūkę, šeima faktiškai iširusi ir jos išsaugoti nėra įmanoma. Nuo ieškovės ir atsakovo bendro gyvenimo iširimo praėjo ne vieneri metai ir šis laiko tarpas leidžia teismui spręsti, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo veiksmais nebuvo pasiekta ilgalaikio ir lojalaus bendravimo, nė vienas iš jų nesiėmė priemonių jų santuokai išsaugoti bei gerinti tarpusavio santykių, abu nesilaikė lojalumo vienas kitam ir rūpinimosi šeima principų. CK 3.61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali pripažinti, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CPK 185 straipsnis).Teismui nutraukus šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo šalims paliekamos pavardės, t. y. ieškovei A. S. paliekama santuokos metu turėta pavardė „S.“, atsakovui Ž. S. – „S.“, kaip to pageidauja ieškovė (CK 3.69 straipsnis).Nenustačius, kad sutuoktiniams būtų reikalingas išlaikymas, po santuokos nutraukimo šalims sau išlaikymo nereikalaujant, išlaikymas nepriteistinas (CK 3.72 str.).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo

Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog nepilnametis vaikas A. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena su ieškove, kuri tinkamai rūpinasi dukra, atsakovas nepateikė prieštaravimų ar įrodymų apie netinkamą ieškovės elgesį vaiko atžvilgiu, o VTAS pateikta išvada patvirtina, jog motina tinkamai prižiūri vaiką, kuriam sudarytos geros gyvenimo sąlygos (b. l. 29), todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.174 straipsnis, CPK 178, 185 straipsniai).Byloje nustatyta, jog atsakovas prie vaiko išlaikymo neprisideda, tik periodiškai duoda kišenpinigių, VTAS atstovas posėdžio metu teigė, jog šalių dukra paaiškino, kad tėvas susitikus kartais duoda kelis eurus (šias aplinkybes patvirtino ir pati ieškovė), o dukrą išlaiko viena motina, kuriai padeda vaiko močiutė. Ieškovė byloje pateikė išsamų paskaičiavimą, kiek lėšų reikia tinkamai užtikrinti vaiko poreikiams, t. y. maistui - apie 100 Eur, aprangai, avalynei - 40 Eur, higienos priemonės - 30 Eur, lavinimo, ugdymo priemonės - 40 Eur, vaistams, papildams, vitaminams (sveikatai) - 20 Eur, nenumatytoms išlaidoms - 30 Eur, būsto išlaidoms - 80 Eur, viso 340 Eur. Ieškovė posėdžio metu išsamiai paaiškino, kur konkrečiau išleidžiama tokia pinigų suma dukros išlaikymui, teigė, jog jai išlaikyti dukrą padeda dukros močiutė, nes pačios atlyginimas minimalus, todėl teismo prašo vaiko išlaikymui iš vaiko tėvo po 170 Eur mokant kas mėnesį (CPK 178 straipsnis).CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, bet vaiko interesams taikomas prioritetas (CK 3.3 straipsnis, 3.192 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą (kilnojamąjį, nekilnojamąjį, ir kt.). Teismas atsižvelgia į šalių turtinę padėtį, į tai, kad šiuo metu ieškovė dirba, tačiau gauna minimalią algą (b. l. 15, 16), o atsakovui neteikiant išlaikymo kas mėnesį, gali nukentėti nepilnamečio vaiko interesai. Atsakovas savo pozicijos dėl pateikto ieškinio nepareiškė, nepateikta prieštaravimų, prašymų, duomenų apie jo gaunamas pajamas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų nedarbingas, kad jis turi sveikatos problemų, ar jam būtų nustatytas nedarbingumo lygis, ar neturi galimybės dirbti ir užsidirbti. Teismui nėra žinoma atsakovo turtinė padėtis, Sodros duomenimis jis nedirba (b. l. 33), nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi (b. l. 12, 14). Byloje taip pat nėra pateikta įrodymų, jog jam nustatytas nedarbingumo lygis. Atkreiptinas dėmesys, jog teismo vertinimu, atsakovas tik iš dalies rūpinasi savo vaiku, t. y. bendrauja su savo dukra, susitikęs su dukra jai duoda keletą eurų ir šių susitikimų metu duotus pinigus teismas vertina kaip tėvo vaikui duodamus kišenpinigius ir šių papildomai duodamų pinigų sumos nelaiko dalimi išlaikymo. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, kad atsakovas neprisideda prie nepilnamečio vaiko išlaikymo, į tai, kad nėra žinoma atsakovo turtinė padėtis, reikalavimas priteisti išlaikymą tenkintinas visiškai ir priteistinas išlaikymas iš atsakovo nepilnamečiam vaikui po 170,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio teisme pareiškimo dienos, t. y. 2017 m. liepos 3 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, 376 straipsnis, CK 3.192 straipsnis, 3.208 straipsnis).Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo

Pareikštas reikalavimas priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui jo įsiskolinimą už praėjusius 36 mėnesius po 170,00 Eur kas mėnesį, kas sudaro 6120,00 Eur (b. l. 5). Civilinio kodekso 3.200 str. numato, kad gali būti priteistas išlaikymo įsiskolinimas, bet ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Atsakovas atsiliepimo nepateikė, byloje nėra įrodymų, jog minėtu laikotarpiu jis būtų teikęs išlaikymą vaikui (CPK 178 str.). Nesant įrodymų apie išlaikymo teikimą vaikui, prašymas tenkintinas ir iš atsakovo Ž. S. priteistinas išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiam vaikui A. S. už praėjusį 3 metų (36 mėnesių) laikotarpį iki ieškinio padavimo dienos, t. y. 6120,00 Eur (170 Eur x 36 mėn.) (CPK 185 straipsnis, CK 3.200 straipsnis).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

Ieškovė ieškinyje prašė nustatyti konkrečią atsakovo bendravimo su vaiku tvarką. Teismo posėdyje ieškovė šio reikalavimo atsisakė ir teismo prašė nenustatyti griežtos bendravimo tvarkos ir pabrėžė, jog ir dabar, ir ateityje ji dukrai nedraus nevaržomai bendrauti su tėvu ir pati tarpusavio bendravimui neprieštarauja. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė yra linkusi riboti bendravimą, drausti susitikimus tarp atsakovo ir vaiko, todėl atsižvelgiant į tai, jog CPK 385 straipsnis (įstatymo redakcija nuo 2017 m. sausio 2 d.) numato, jog teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo, teismas priima ieškovės atsisakymą dėl reikalavimo nustatyti konkrečią atsakovo bendravimo su vaiku tvarką ir nustatytina, kad šalys abipusiu sutarimu sprendžia dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. S. tvarkos, nedaro vienas kitam kliūčių bendrauti su vaiku, atsižvelgdami į vaiko interesus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Todėl iš atsakovo valstybei priteistinas 61 Eur žyminis mokestis, skaičiuotinas nuo 170 Eur priteisto išlaikymo vaikui sumos ir 100 Eur žyminis mokestis už neturtinį reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, iš visos iš atsakovo priteistina valstybei 161 Eur žyminis mokestis (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2017 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. 2.5-(NTP-2)-17-T-336-1899 ieškovei A. S. suteikta antrinė teisinė pagalba ir ji 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius pateikė pažymą Nr. (2.19)NTP-7-10140, pagal kurią išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinė pagalbą sudaro 368,65 Eur. Todėl ieškinį patenkinus, iš atsakovo valstybei priteistinos 368,65 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 4,23 Eur, t. y. didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos priteistinos iš atsakovo (CPK 96 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 265 straipsniais, 268 - 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Nutraukti ieškovės A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir atsakovo Ž. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei A. S. palikti pavardę - „S.“, atsakovui Ž. S. palikti pavardę – „S.“.

Šalių nepilnamečio vaiko A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)).

Priteisti iš atsakovo Ž. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) periodinėmis išmokomis po 170,00 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų) nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2017 m. liepos 3 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo Ž. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) išlaikymo įsiskolinimą vaikui A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 6120,00 Eur (šešis tūkstančius vieną šimtą dvidešimt eurų).

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini))

Nustatyti, kad šalys abipusiu sutarimu sprendžia dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) tvarkos.

Priteisti iš atsakovo Ž. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) valstybei 368,65 Eur (tris šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 65 centus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, sumokant jas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, įrodymą pateikiant teismui.

Priteisti iš atsakovo Ž. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) valstybei 161 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt vieną eurą) žyminį mokestį ir 4,23 Eur (keturis eurus 23 centus) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, įrodymą pateikiant teismui.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.

Sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo, elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.