Panevėžio apygardos teismo sprendimas, 2A-200-212/2014

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2014-05-16
Bylos Nr.: 2A-200-212/2014
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Ramunė Čeknienė, Zina Mickevičiūtė (pran.), Birutė Jonaitienė
Ieškovas: Danske Bank A
Atsakovas: UAB „Bikuvos”
Trečiasis asmuo: BUAB „Fronteros transportas“, D. G., M. G.

Kategorijos

121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-200-212/2014

Irena Stacevičienė Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00677-2010-3

Procesinio sprendimo kategorija:121.21 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 16 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,

kolegijos teisėjų: Birutės Jonaitienės, Ramunės Čeknienės

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Danske Bank A/S apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1746-228/2013 pagal ieškovo Danske Bank A/S ieškinį atsakovei UAB „Bikuvos” prekyba, tretiesiems asmenims BUAB „Fronteros transportas“, D. G., M. G. dėl skolos priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė iš atsakovo priteisti 55 025 Lt skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2005-03-30 ieškovas ir UAB „Fronteros transportas” sudarė Faktoringo sutartį Nr. F200503-0239 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais. 2007-05-14 Faktoringo sutartis išdėstyta nauja redakcija, pagal kurią UAB „Fronteros transportas” įsipareigojo perleisti bankui reikalavimo teises bei mokėti bankui sutartyje numatytus mokesčius, o bankas įsipareigojo sutartyje numatyta tvarka perimti reikalavimo teises. Apie reikalavimo teisių perleidimą pagal sąskaitas - faktūras atsakovas buvo informuojamas PVM sąskaitose – faktūrose nurodytais duomenimis apie reikalavimo teisių perleidimą, atsakovas dėl šių duomenų prieštaravimų neteikė, ir PVM sąskaitas – faktūras, išrašytas iki 2008 m. gruodžio, apmokėjo, o nuo 2008-12-17 PVM sąskaitas – faktūras atsisakė apmokėti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Utenos rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovo naudai 4 200 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų ir 156 Lt teismo turėtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Nustatė, jog 2004-12-31 tarp atsakovo UAB „Bikuvos“ prekyba ir UAB „Fronteros transportas“ buvo sudaryta prekybos sutartis, pagal kurią UAB „Fronteros transportas“ įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis perduoti pirkėjui prekes pagal suderintą asortimentą, o pirkėjas įsipareigojo priimti prekes ir jas pardavus tretiesiems asmenims, apmokėti už prekes sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Prekybos sutarties 23 p. šalys buvo susitarę, kad neparduotų prekių grąžinimo atveju, išskyrus 25 p. numatytą išimtį, pardavėjui gavus iš pirkėjo prekių grąžinimo PVM sąskaitą – faktūrą, padaromas įskaitymas priešpriešinių vienarūšių reikalavimų, jeigu pirkėjo skola pardavėjui yra didesnė už PVM sąskaitoje – faktūroje nurodytą sumą. Kitu atveju pardavėjas privalo apmokėti šią sąskaitą per 5 dienas nuo jos išrašymo dienos. Prekybos sutarties 24 p. šalys buvo susitarę, kad pardavėjas turi teisę pagal faktoringo sutartį perduoti reikalavimus jo pasirinktam bankui. Apie tai pardavėjas įsipareigojo padaryti atitinkamą įrašą prekių PVM sąskaitoje – faktūroje iki sąskaitos pateikimo pirkėjui, taip pat turėjo būti nurodyti banko rekvizitai ir sąskaitos numeris, o pirkėjas privalėjo po 120 dienų nuo sąskaitos gavimo sumokėti pagal PVM sąskaitą – faktūrą bankui, nepriklausomai nuo to, ar prekės yra parduotos ar ne, ar prekės yra grąžintos. Sutarties šalys šiame punkte taip pat susitarė, kad apmokėjimas bankui neatima iš pirkėjo teisės grąžinti prekes pardavėjui, išrašant prekių atpirkimo iš pirkėjo PVM sąskaitą – faktūrą, tai yra šalys susitarė, kad tuo atveju, jei ant PVM sąskaitos – faktūros pardavėjas padarys minėtą įrašą apie reikalavimo teisių perleidimą bankui, mokėjimas bus vykdomas tik bankui. Prekybos sutarties 25 p. šalys susitarė, kad jeigu pirkėjui pateiktoje PVM sąskaitoje - faktūroje pardavėjas yra padaręs atitinkamą įrašą apie piniginio reikalavimo perleidimą, šis reikalavimas nebegali būti laikomas priešpriešiniu vienarūšiu pardavėjo reikalavimui už grąžintas prekes pirkėjui, o pardavėjo ir pirkėjo tarpusavio reikalavimų įskaitymas negalimas.

2005-03-30 tarp ieškovo Danske bank A/S (sandorio sudarymo metu AB SAMPO bankas) ir atsakovo UAB “Fronteros transportas” buvo sudaryta Faktoringo sutartis Nr. F200503-0239 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais. 2005-05-10 susitarimu Nr. F200503-0239-P-2 į UAB “Fronteros transportas” debitorių sąrašą buvo įtrauktas atsakovas UAB „Bikuvos“ prekyba. 2007-05-14 susitarimu Nr. F200503-0239-P14 buvo pakeistas faktoringo sutarties tipas iš „su regresu be draudimo” į „su regresu su draudimu”, ir Faktoringo sutartis išdėstyta nauja redakcija, pagal kurios 1 p. UAB „Fronteros transportas” įsipareigoja perleisti bankui reikalavimo teises bei mokėti bankui sutartyje numatytus mokesčius, o bankas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka perimti reikalavimo teises ir pervesti trečiajam asmeniui faktoringo avansą bei faktoringo likutį.

UAB „Bikuvos“ prekyba ir UAB „Fronteros transportas“ Prekybos sutarties 1, 18 - 21 punktuose nustatyta tvarka, terminais ir sąlygomis buvo susitarę, kad nelikvidžios ir neparduotos kitiems asmenims prekės bus grąžinamos pardavėjui. Prekybos sutarties šalys įgyvendino šią sutarties sąlygą, bylos nagrinėjimo metu prekių grąžinimo faktas pardavėjui nebuvo paneigtas.

Vykdant tarp šalių sudarytą Prekybos sutartį, prekės sistemingai buvo grąžinamos UAB „Fronteros transportas“, mažinant neparduotų prekių likučius pas atsakovą, o UAB „Fronteros transportas“ tapo skolingas atsakovui ir jo skola augo, todėl pagal Prekybos sutarties 23 p. pardavėjui kilo prievolė šią skolą sumokėti. Tai patvirtina duomenys apie sutarties šalių skolas. UAB „Fronteros transportas“ skola UAB „Bikuvos“ prekyba 2008-12-31 buvo 106 724,19 Lt, o 2009-08-31 bei 2009-12-31 – 45 756,62 Lt. Atsakovas posėdžio metu nurodė, jog vadovų lygmenyje buvo susitarta, kad skola bus mažinama naujai tiekiamų prekių sąskaita. Susidariusi UAB „Fronteros transportas“ skola buvo dengiama naujai tiekiamų prekių sąskaita, ir skola mažėjo. Nurodytų aplinkybių dėl pardavėjo skolos, vykdant Prekybos sutartį bei dėl susitarimo tarp šalių vadovų dėl skolos padengimo tvarkos bylos nagrinėjimo metu nepaneigė nei BUAB „Fronteros transportas“, nei ieškovas Danske bank A/S. Faktoringo sutartimi ieškovas ir UAB ‚Fronteros transportas“ susitarė dėl pastarojo atsakomybės už perleidžiamo piniginio reikalavimo, kuris yra sutarties dalykas, galiojimą. Šalims vykdant Prekybos sutartį, joje nustatyta tvarka atsakovui grąžinant prekes, susidarė 106 724,19 Lt dydžio skola, kurią įmonių vadovai buvo susitarę dengti naujai tiekiamomis prekėmis, taip mažėjo UAB „Fronteros transportas“ skola atsakovui UAB „Bikuvos“ prekyba, kuri 2009-12-31 sudarė 45 756,62 Lt. Vilniaus apygardos teismas 2012-10-31 nutartimi UAB „Fronteros transportas“ bankroto byloje patvirtino 19 670,54 Lt dydžio šios įmonės skolą UAB „Bikuvos“ prekyba. Atsakovo prievolė trečiajam asmeniui baigdavosi įmonių vadovų susitarimu Prekybos sutarties 23 p. nuostatų pagrindu, kadangi po kiekvieno skolos dalies dengimo UAB „Fronteros“ transportas“ jokio reikalavimo atsakovui pagal atitinkamą sąskaitą nebeturėjo. Trečiasis asmuo pagal Faktoringo sutartį buvo atsakingas finansuotojui už perleidžiamo piniginio reikalavimo, kuris yra šios sutarties dalykas, galiojimą, todėl esant minėto pobūdžio susitarimui tarp trečiojo asmens ir atsakovo dėl skolos dengimo, privalėjo neperleisti piniginių reikalavimų ieškovui, kol nebus padengta skola. Tokią galimybę jis turėjo, nes Faktoringo sutartis jo neįpareigojo perleisti piniginius reikalavimus pagal visas jo išrašomas PVM sąskaitas – faktūras. Todėl teismas laikė pagrįsta atsakovo nuomonę, jog trečiasis asmuo elgėsi tiek atsakovo, tiek ieškovo atžvilgiu nesąžiningai. Tuo metu, kai trečiasis asmuo ieškovui perleido reikalavimo teises už naujai tiekiamas atsakovui prekes pagal PVM sąskaitas – faktūras, tuo pat metu galiojant susitarimui tarp Prekybos sutarties šalių dėl trečiojo asmens skolos dengimo prekėmis, trečiajam asmeniui buvo žinoma, kad atsakovas turi teisę nemokėti pagal PVM sąskaitas – faktūras, kol bus padengta trečiojo asmens skola. Atsakovas atsisakė apmokėti tik 2008 m. gruodį, 2009 metų sausį – balandį išrašytas PVM sąskaitas – faktūras. Iki to laiko atsakovas jam kilusias prievoles ieškovui vykdė. Teismas nenustatė kitų priežasčių dėl kurių atsakovas būtų neapmokėjęs už nurodytą laikotarpį pateiktų PVM sąskaitų – faktūrų.

Ieškovas 2009-10-14 išsiuntė UAB „Fronteros transportas“, D. G. ir M. G. pranešimus dėl Faktoringo sutarties nutraukimo, kur nurodė, jog remiantis Faktoringo sutarties 5 p., yra panaikintas faktoringo limitas 2009-10-14 dienai, ir pagal sutarties 13 p. nuostatas pareikalavo iki 2009-10-29 sumokėti visą įsiskolinimą pagal sutartį ir palūkanas bei delspinigius. Tai patvirtina aplinkybes, kad UAB „Fronteros transportas“ netinkamai vykdė Faktoringo sutarties sąlygas. Užtikrindamas kredito pagal 2005-03-30 faktoringo sutartį Nr. F200530-0239 grąžinimą UAB „Fronteros transportas” hipotekos lakštu Nr. 01120090004652 ir įkeitimo lakštu Nr. 01220090004669 įkeitė kreditoriui Danske Bank A/S lakštuose nurodytą įmonei bei turto savininkams D. G. ir M. G. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą. Dėl netinkamo Faktoringo sutarties sąlygų vykdymo buvo pradėtas priverstinis skolos išieškojimas iš įkeisto turto.

Kreditorius 2009-11-09 kreipėsi dėl priverstinio skolos išieškojimo, Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009-11-30 nutartimi įkeistas turtas areštuotas bei skolininkui išsiųstas įspėjimas pagal įkeitimo lakštą. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010-06-18 nutartimi nutarta išieškoti viso 184 678,77 Lt faktoringo avanso sumą, palūkanas ir delspinigius, bylinėjimosi išlaidas, areštuoti ir perduoti ieškovo žinion įkeistą turtą – prekių atsargas, lėšas ir būsimas įplaukas sąskaitoje. Ieškovas dar iki kreipimosi į teismą 2010-04-15 su šiuo ieškiniu 2009 m. vienašališkai nutraukė Faktoringo sutartį ir pareikalavo, kad trečiasis asmuo grąžintų visus faktoringo avansus, jam išmokėtus pagal atskiras trečiojo asmens PVM sąskaitas - faktūras, t. t. ir pagal išrašytas atsakovui ir jo neapmokėtas, pradėjo skolos priverstinio išieškojimo iš trečiųjų asmenų įkeisto turto procedūras.

Vilniaus apygardos teismas 2012-07-17 nutartimi civilinėje byloje Nr.B2-4405-275-2012 UAB „Fronteros transportas“ iškėlė bankroto bylą, 2012-10-31 nutartimi buvo patvirtintas ieškovo 935 721,00 Lt dydžio finansinis reikalavimas BUAB „Fronteros transportas“, tame tarpe 184 678,77 Lt skola, kilusi iš Faktoringo sutarties. 2013-01-28 buvo priimta nutartis BUAB „Fronteros transportas“ pripažinti bankrutavusia ir likviduoti ją dėl bankroto. BUAB „Fronteros transportas“ perleido reikalavimo teises ieškovui pagal PVM sąskaitas – faktūras, išrašytas nuo 2008-12-17 iki 2009 m. balandžio mėnesio įskaitytinai, pats tuo metu būdamas susitaręs su atsakovu dėl savo skolos atsakovui dengimo prekėmis, pateiktomis atsakovui pagal šias sąskaitas, kai tuo tarpu Faktoringo sutartis jo neįpareigojo perleisti piniginius reikalavimus pagal visas jo išrašomas PVM sąskaitas – faktūras, tai yra perleido ieškovui teises, kurių pats neturėjo, būtent perleido negaliojančius piniginius reikalavimus. UAB „Fronteros transportas“, turėdama pareigą pranešti ieškovui apie bet kokią nepalankią informaciją, to nepadarė, o perleidžiant reikalavimo teises ieškovui, esant jau minėtoms sąlygoms, buvo pažeistos atsakovo UAB „Bikuvos“ prekyba teisės.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas ieškovo ieškinį atsakovo atžvilgiu laikė nepagrįstu ir atmetė, kadangi nustatė, kad atsakingas už įsipareigojimų pagal Faktoringo sutartį ieškovui vykdymą yra trečiasis asmuo BUAB „Fronteros transportas“.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Utenos rajono apylinkės teismo 2013-12-04 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Mano, jog teismas netinkamai taikė CK 6.125 str. 1 d. nuostatas. UAB „Fronteros transportas“ ir atsakovo susitarimas dėl atsakovo prievolės pasibaigimo UAB „Fronteros transportas“ pateikus naujas prekes privalėjo būti rašytinės formos. Į bylą toks rašytinis susitarimas nebuvo pateiktas, todėl atsakovas neturėjo teisės mažinti UAB „Fronteros transportas“ įsiskolinimo naujai pateiktomis jam prekėmis, t. y. atsakovo prievolė atsiskaityti už naujai jam pateiktas prekes negalėjo baigtis CK 6.125 str. pagrindu. Teismo išvada apie atsakovo ir UAB „Fronteros transportas“ vadovų susitarimą yra pagrįsta tik paties atsakovo teiginiais bei jų pateiktais į bylą duomenimis, kurių įrodomoji vertė yra labai abejotina. Teismas nesiėmė pakankamai priemonių užtikrinti trečiojo asmens UAB „Fronteros transportas“ vadovų dalyvavimo aiškinantis tarp atsakovo ir šios įmonės sudarytų Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktų pasirašymo aplinkybes. Juolab, kai atsakovas savo atsakymuose bankui nieko apie skolų mažinimą naujomis prekėmis neužsiminė. Teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą. Atsakovas privalėjo įrodyti, jog jis neturi atsiskaityti pagal išrašytas PVM sąskaitas – faktūras, t. y. jis turėjo pateikti įrodymus apie susitarimo sudarymą bei vykdymą dėl skolų dengimo, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Todėl teismo išvados yra nepagrįstos objektyviais rašytiniais įrodymais, o jo padarytos išvados prieštarauja materialinių teisės normų reikalavimams. Nurodo, jog joks tarpusavio reikalavimų įskaitymas tarp UAB „Fronteros transportas“ ir atsakovo buvo negalimas. Atsakovas neturėjo teisės įskaityti banko jam pateiktų reikalavimų, nes neturėjo jokio reikalavimo į banką ir toks įskaitymas prieštarautų CK 6.130 str. 1 d. reikalavimus. Atsakovas galėjo įskaityti tik UAB „Fronteros transportas“ reikalavimus jam pačiam ir tik pagal tas PVM sąskaitas faktūras, pagal kurias reikalavimas bankui nebuvo perleistas. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovas atsiskaitė su banku pagal PVM sąskaitas faktūras, todėl ieškinys turėjo būti tenkintinas visiškai. Teismas neįvertino atsakovo nesąžiningumo susiklosčiusiuose tarp ginčo šalių teisiniuose santykiuose. Atsakovas nepateikė jokios informacijos bankui apie tai, jog jis ir UAB „Fronteros transportas“ yra susitarę dėl vienarūšių reikalavimų užskaitymo bei užskaitymus atlikę. Teismas nevertino atsakovo veiksmų priimant PVM sąskaitas faktūras su padarytomis žymomis apie reikalavimo teisių perleidimą apeliantui. Atsakovas būdamas sąžiningas ir žinodamas apie padarytus ar daromas skolų užskaitymus, neturėjo ir neprivalėjo priimti tokių PVM sąskaitų su padarytais įrašais apie reikalavimo teisių perleidimą vertinant dar ir tai, jo prekybos sutartimi atsakovas aiškiai buvo išreiškęs savo valią dėl vienašalio įskaitymo dėl tokių sąskaitų negalimumo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo Utenos rajono apylinkės teismo 2013-12-04 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog BUAB „Fronteros transportas“ 2008-12-31 tapo skolingas atsakovui 106 724,19 Lt, todėl buvo susitarta, jog skola bus dengiama naujomis prekėmis. Dėl to nuo 2008-11-01 atsakovas už įsigytas prekes nemokėjo taip mažindamas skolą. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad skola buvo mažinama naujai gautų prekių sąskaita patvirtinta atsakovo kliento - UAB „Fronteros transportas“ apyvartų nuo 2006-10-01 iki 2009-11-01. Pažymi, jog Prekybos sutartis buvo sudaryta tik tarp atsakovo ir trečiojo asmens BUAB „Fronteros transportas“, o ieškovas nebuvo šios sutarties šalimi. Todėl šalims nebuvo jokio draudimo daryti tarpusavio priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, jeigu tokius dokumentus patvirtino įmonių vadovai ir jeigu tai buvo priimta bei naudinga abiems pusėms. Be to, ieškovas neprašė teismo apklausti apeliaciniame skunde nurodytus liudytojus, taip pat nekėlė klausimo dėl atsakovo kliento - UAB „Fronteros transportas“ apyvartų nuo 2006-10-01 iki 2009-11-01 duomenų patikimumo, todėl šiuos klausimus nagrinėti apeliacinės instancijos teisme nėra pagrindo. Ieškovas nėra pateikęs duomenų, jog atsakovo kliento - UAB „Fronteros transportas“ apyvartų nuo 2006-10-01 iki 2009-11-01 yra ar galėtų būti nepatikimi, taip pat nėra pateikęs įrodymų, kad pasirašyti skolų suderinimo dokumentai būtų neteisingi. Apeliantas be jokio pagrindo nurodė, kad atsakovas buvo nesąžiningas, nes jis niekada nepripažino skolos, dar 2009-10-05 draudimo bendrovei nurodė, jog jis nėra skolingas UAB „Fronteros transportas“, priešingai nurodė, jog UAB „Fronteros transportas“ yra skolingas atsakovui ir pateikė draudimo bendrovei įrodančius dokumentus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad aplinkybių dėl pardavėjo skolos, vykdant prekybos sutartį bei dėl susitarimo tarp šalių vadovų dėl skolos padengimo tvarkos bylos nagrinėjimo metu nepaneigė nei BUAB „Fronteros transportas“ nei ieškovas. Be to, trečiasis asmuo BUAB „Fronteros transportas“ negalėjo perleisti reikalavimų pagal PVM sąskaitas faktūras, išrašytas ir pateiktas trečiojo asmens skolos atsakovui dengimui, nes po kiekvienos skolos dalies padengimo trečiasis asmuo jokio reikalavimo atsakovui pagal atitinkamą sąskaitą neturėjo. Tai, kad ieškovo priimtose iš trečiojo asmens BUAB „Fronteros transportas“ PVM sąskaitose faktūrose buvo vienašališkai trečiojo asmens padaryti įrašai apie piniginio reikalavimo perleidimą ieškovui, nereiškė ir negalėjo reikšti, kad piniginis reikalavimas yra galiojantis, ir kad atsakovas privalės apmokėti sąskaitą, nes trečiasis asmuo BUAB „Fronteros transportas“ buvo daugiau skolingas atsakovui, o sąskaitose nurodytomis sumomis buvo dengiama trečiojo asmens skola atsakovui. Už perleistų ieškovui reikalavimų negaliojimą yra atsakingas trečiasis asmuo BUAB „Fronteros transportas“, o ne atsakovas. Be to, atsakovas sužinojęs apie galimai perleistas teises bankui pagal PVM sąskaitas faktūras, kurios buvo naudojamos trečiojo asmens skolai padengti, kreipėsi į FNTT ir jo prašymu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl trečiojo asmens BUAB „Fronteros transportas“ nusikalstamos veikos. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė visus byloje esančius įrodymus ir padarė teisingą bei pagrįstą išvadą, kad atsakomybė pagal Faktoringo sutartį tenka tik trečiajam asmeniui BUAB „Fronteros transportas“.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį partenkinti iš dalies (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 55 025,22 Lt skolos, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas neapmokėjo PVM sąskaitų – faktūrų už laikotarpį nuo 2008-12-17 iki 2009-03-25, pagal kurias trečiasis asmuo UAB „Fronteros transportas” reikalavimo teises perleido ieškovui faktoringo sutarties pagrindu.

Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo UAB „Fronteros transportas“ (Pardavėjas) ir atsakovas UAB „Bikuvos“ prekyba (Pirkėjas) 2004-12-31sudarė Prekybos sutartį, pagal kurią UAB „Fronteros transportas“ įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis perduoti Pirkėjui (atsakovui) prekes pagal suderintą asortimentą, o Pirkėjas įsipareigojo priimti šias prekes ir jas pardavus tretiesiems asmenims, apmokėti už jas sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Sutarties šalys susitarė, kad pirkėjas turi teisę grąžinti neparduotas prekes Pardavėjui, o Pardavėjas įsipareigoja šias prekes priimti atgal, jeigu po prekių gavimo yra praėję ne mažiau kaip 120 dienų ir jų nepavyksta realizuoti tretiesiems asmenims. Šalys taip pat numatė, kad pirkėjas, nutaręs grąžinti neparduotas prekes, turi informuoti apie tai pardavėją pranešimu, kuriame turi būti nurodyta grąžinamų prekių pavadinimas, kiekis, kaina, jų atsiėmimo adresas. Sutarties sąlygos numato, kad pranešimas turi būti siunčiamas registruotu paštu, telefaksu arba elektroniniu paštu, o grąžinamoms prekėms pirkėjas (atsakovas UAB „Bikuvos“ prekyba) turi išrašyti atskirą prekių grąžinimo PVM sąskaitą – faktūrą, kurią priima ir pasirašo pardavėjas (trečiasis asmuo UAB „Fronteros transportas“), atsiimdamas prekes. Toks pasirašymas patvirtina prekių ir jas lydinčių dokumentų gavimo faktą ir pretenzijų neturėjimą(t. 1, b. l. 39-43, Sutarties 1, 18, 19 p.).

Neparduotų prekių grąžinimo atveju, išskyrus 25 punkte numatytą išimtį, pardavėjui gavus iš pirkėjo prekių grąžinimo PVM sąskaitą – faktūrą, padaromas įskaitymas priešpriešinių vienarūšių reikalavimų, jeigu pirkėjo skola pardavėjui yra didesnė už PVM sąskaitoje – faktūroje nurodytą sumą. Kitu atveju pardavėjas privalo apmokėti šią sąskaitą per 5 dienas nuo jos išrašymo dienos (sutarties 23 p.). Pagal Sutarties 25 punktą, jeigu pirkėjui pateiktoje PVM sąskaitoje – faktūroje pardavėjas yra padaręs įrašą apie piniginio reikalavimo pirkėjui perleidimą, kaip numato sutarties 24 punktas, šis reikalavimas nebegali būti laikomas priešpriešiniu vienarūšiu pardavėjo reikalavimu už grąžintas prekes pirkėjui, ir pardavėjo bei pirkėjo tarpusavio reikalavimų įskaitymas negalimas.

Be to, šios sutarties šalys susitarė (sutarties 24 p.), kad pardavėjas turi teisę pagal faktoringo sutartį perduoti reikalavimus pirkėjui už parduodamas prekes pagal šią sutartį pardavėjo pasirinktam bankui. Apie tai pardavėjas įsipareigojo padaryti atitinkamą įrašą prekių PVM sąskaitoje – faktūroje iki sąskaitos pateikimo pirkėjui. Jei PVM sąskaitoje – faktūroje yra pardavėjo įrašas, kuriame nurodyti banko rekvizitai ir banko sąskaitos numeris, pirkėjas privalo apmokėti PVM sąskaitą – faktūrą bankui po 120 dienų nuo prekių gavimo (PVM sąskaitos – faktūros išrašymo) dienos, nepriklausomai nuo to, ar prekės (visos ar jų dalis) yra parduotos tretiesiems asmenims ar ne, taip pat nepriklausomai nuo to, ar prekės yra grąžintos pardavėjui, kaip numatyta sutarties 18 ir 21 punktuose. PVM sąskaitos – faktūros apmokėjimas bankui (pardavėjo finansuotojui) neatima teisės iš pirkėjo grąžinti neparduotas prekes pardavėjui pagal sutarties sąlygas ir taisykles, išrašant pardavėjui prekių atpirkimo iš pirkėjo PVM sąskaitą – faktūrą.

Kaip žinia, prievolės pasibaigimo teisinis pagrindas yra šalių susitarimas, kuris gali būti bet kokios formos, išskyrus atvejus, kai susitarimas, pagal kurį atsiranda prievolė, privalo būti rašytinės ar notarinės formos (CK 6.125 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju prekybos sutarties šalys susitarė, kad sutartis gali būti keičiama bei papildoma abipusiu šalių susitarimu, pasirašant atskirą susitarimą, dėl Sutarties pakeitimo ar papildymo (sutarties 36 p.). Taigi, sutarties šalys išreiškė valią, kad sutartis gali būti pakeista ar papildyta tik esant rašytiniam susitarimui.

Ieškovas Danske Bank A/S Lietuvos filialas (buvęs AB SAMPO bankas) ir trečiasis asmuo UAB „Fronteros transportas” (Klientas) 2005-03-30 sudarė Faktoringo sutartį Nr. F200503-0239 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais. Susitarimu Nr. F200503-0239-P-2, kurį šalys pasirašė 2005-05-10, į UAB „Fronteros transportas” debitorių sąrašą buvo įtrauktas atsakovas UAB „Bikuvos“ prekyba (t. 1, b. l. 10-16). Sutarties šalys 2007-05-14 sudarė susitarimą Nr. F200503-0239-P14, pagal kurį Faktoringo sutartį išdėstė nauja redakcija ir pakeitė faktoringo sutarties tipą iš „su regresu be draudimo” į „su regresu su draudimu” (t. 1, b. l. 28-33). Šiuo Susitarimu UAB „Fronteros transportas” įsipareigojo perleisti Bankui reikalavimo teises bei mokėti sutartyje numatytus mokesčius, o Bankas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka perimti reikalavimo teises ir pervesti Klientui faktoringo avansą bei faktoringo likutį. Šalys susitarė, kad reikalavimo teisės laikomos perleistomis nuo sąskaitos su reikalavimo teisių perleidimą liudijančiu įrašu išrašymo momento (susitarimo 1, 4 p.).

Trečiajam asmeniui UAB „Fronteros transportas“ Vilniaus apygardos teismo 2012-07-17 nutartimi iškelta bankroto byla, o 2012-10-31 nutartimi patvirtintas kreditorių sąrašas, kuriame AB Danske Bank patvirtintas 935 721 Lt finansinis reikalavimas, o UAB „Bikuvos“ prekyba – 19 670,54 Lt (t. 5, b. l. 51-55, 82-83).

Įstatymas reglamentuoja, kad faktoringo sutartimi viena šalis (finansuotojas) perduoda arba įsipareigoja perduoti kitai šaliai (klientui) pinigus mainais už kliento (kreditoriaus) piniginį reikalavimą, susijusį su prekių pardavimu, darbų atlikimu ar paslaugų teikimu, trečiajam asmeniui (skolininkui), o klientas perleidžia arba įsipareigoja perleisti finansuotojui piniginį reikalavimą skolininkui (finansavimas su sąlyga perleisti piniginį reikalavimą) ir mokėti sutartyje nustatytą atlyginimą (CK 6.903 str. 1 d.). Jeigu finansuotojas pareikalauja įvykdyti jam perleistą piniginį reikalavimą, o skolininkas jo neįvykdo ar įvykdo netinkamai, tai klientas neatsako už tokius skolininko veiksmus, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.906 str. 3 d.).

Bylos duomenys patvirtina, kad trečiasis asmuo UAB „Fronteros transportas” per laikotarpį nuo 2008-12-17 iki 2009-03-25 pardavė atsakovui UAB „Bikuvos“ prekyba įvairias prekes pagal PVM sąskaitas – faktūras, kuriose nurodė, kad iš šių sąskaitų kylantys piniginiai reikalavimai, įskaitant sutartyje numatytas palūkanas ir netesybas yra perleisti Danske Bank A/S Lietuvos filialui ir kad sąskaitose nurodytas sumas Pirkėjas privalo sumokėti Danske Bank A/S Lietuvos filialui. Šias prekes atsakovas priėmė ir PVM sąskaitose – faktūrose pasirašė (t. 1, b. l. 46-77).

Atsakovas, teigdamas kad neprivalo apmokėti ieškovo nurodytų PVM sąskaitų – faktūrų, nes pagal prekybos sutarties sąlygas grąžindavo trečiajam asmeniui prekes ir susidariusį jo įsiskolinimą mažino naujai gautomis prekėmis, turėjo šias aplinkybes įrodyti. Atsakovas turėjo pateikti registruotu paštu, telefaksu arba elektroniniu paštu išsiustus pranešimus trečiajam asmeniui (pardavėjui), prekių grąžinimo PVM sąskaitas – faktūras, pasirašytas pardavėjo (ar jo atstovo). Jei buvo susitarta kitaip, privalėjo pateikti atskirą susitarimą dėl prekybos sutarties pakeitimo ar papildymo. Kaip jau minėta, toks susitarimas turėjo būti tik rašytinis, nes taip susitarė prekybos sutarties šalys.

Įrodymų, patvirtinančių atsakovo nurodomas aplinkybes, nepateikta, todėl pagrindo išvadai, kad prekės buvo grąžinamos pagal sutartyje nustatytas sąlygas ir tvarką, nėra. Tačiau, net ir tuo atveju, jei prekės buvo grąžintos pardavėjui, atsakovas turėjo pareigą apmokėti PVM sąskaitas – faktūras bankui per sutartyje numatytą terminą, nes trečiojo asmens UAB „Fronteros transportas“ pateiktose PVM sąskaitose – faktūrose (2008-2009 metų) buvo padarytas pardavėjo įrašas apie piniginių reikalavimų perleidimą Danske Bank A/S Lietuvos filialui, nurodyti banko rekvizitai ir banko sąskaitos numeris ir atsakovas, kaip jau minėta, priimdamas prekes šias sąskaitas pasirašė (pvz.: t. 1, b. l. 46-48). Atsakovas negrąžino ieškovui šių sąskaitų, nenurodė, kad jos yra apmokėtos, neginčijo trečiojo asmens piniginių reikalavimų bankui perleidimo, neginčijo ir prekybos sutarties sąlygų ir pan. Kaip žinia, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią ir jos galiojimo termino pabaiga neatleidžia šalių nuo atsakomybės už sutarties pažeidimą (CK 6. 189 str. 1, 4 d.). Taigi, atsakovas turi vykdyti įsipareigojimus pagal prekybos sutarties, sudarytos su trečiuoju asmeniu, sąlygas.

Atsakovo ir trečiojo asmens UAB „Fronteros transportas” tarpusavio atsiskaitymų suderinimo 2008-12-31, 2009-08-31, 2009-12-31 aktai bei apyvartos duomenys patvirtina tik tarp sutarties šalių suderintus įsiskolinimus, tačiau nepatvirtina prekių grąžinimo ir vienarūšių reikalavimų įskaitymo, nes sutarties sąlygos, kaip jau minėta, nustatė kitą prekių grąžinimo ir vienarūšių įskaitymų tvarką (t. 2, b. l. 17-28). Be to, įskaitymo, kaip prievolės pabaigos pagrindo, taikymui įstatyme nustatytos tam tikros sąlygos – tam, jog būtų galima atlikti įskaitymą, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat; abu reikalavimai turi galioti; abu reikalavimai turi būti vykdytini. Atsakovas teigia ir bylos duomenys patvirtina, kad trečiasis asmuo UAB „Fronteros transportas” buvo skolingas atsakovui, tačiau duomenų, kad atsakovas buvo skolingas trečiajam asmeniui, nėra, todėl įskaitymas negalimas (CK 6. 130 str.).

Teisėjų kolegija pripažįsta pagristais apelianto argumentus, kad atsakovas ir trečiasis asmuo, nesant rašytinio susitarimo, negalėjo mažinti pardavėjo (trečiojo asmens) įsiskolinimo naujai teikiamomis prekėmis, kad pagal prekybos sutarties 25 p. pardavėjo ir pirkėjo tarpusavio reikalavimų negalimas ir prieštarauja CK 6. 130 str. 1 d., kad atsakovas neturėjo teisės užskaityti jam pateiktų banko reikalavimų, nes reikalavimo į banką neturėjo. Prekybos sutartyje atsakovas ir trečiasis asmuo nenumatė galimybės mažinti pardavėjo skolą naujai pateikiant naujas prekes.

Kolegija nesutinka su apeliantu, kad teismas nesiėmė pakankamų priemonių užtikrinti trečiojo asmens UAB „Fronteros transportas“ vadovų dalyvavimo teismo posėdžiuose. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas išnaudojo visas galimybes, kad įteikti šiems asmenims procesinius dokumentus ir šaukimus į teismo posėdžius. Tačiau nagrinėjamojoje civilinėje byloje teismo vaidmuo nėra aktyvus, nes ginčas yra tarp dviejų juridinių asmenų ir todėl pats ieškovas turėjo imtis visų įmanomų priemonių, siūlyti teismui kaip užtikrinti UAB „Fronteros transportas“ vadovų dalyvavimą teismo posėdžiuose. Ieškovo prašymas įteikti procesinius dokumentus trečiajam asmeniui per antstolį buvo patenkintas, tačiau trečiajam asmeniui atsisakius juos priimti, o vėliau – nepavykus įteikti, ieškovas prašė leisti įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu, kas ir buvo daroma (t. 2, b. l. 71-72, 75-77, 155-157, 160-163, 165-166).

Kaip žinia, civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, t. y. įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi faktines bylos aplinkybes, šalių paaiškinimus bei pateiktus įrodymus, daro išvadą, kad ieškovas ieškinį pagrindė iš dalies.

Pirminiu ieškiniu ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 69 694,80 Lt ir šią sumą pagrindė pridėtai paskaičiavimais (t. 1, b. l. 3-9, 78-79). Bylos nagrinėjimo eigoje ieškovas pakeitė ieškinio dalyką ir prašė priteisti iš atsakovo 55 025,22 Lt (t. 4, b. l. 70-71). Nurodė, kad paaiškėjo, jog trečiasis asmuo UAB „Fronteros transportas“ dalį skolos yra padengęs. Prašomos priteisti skolos paskaičiavimo ieškovas nepateikė, nekonkretizavo reikalavimo ir nenurodė kas sudaro 55 025,22 Lt sumą. Iš prie prašymo pateiktų sąskaitų faktūrų būklės apyrašo matyti, kad atsakovas neapmokėjo PVM sąskaitų – faktūrų bendroje sumoje 40 649,75 Lt (t. 4, b. l. 70-73). Nesant kitų įrodymų ir pagrįstų skaičiavimų, iš atsakovo priteistina 40 649,75 Lt suma bei 6 proc. dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010-04-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį patenkinus iš dalies (74 proc.), CPK 93 straipsnio pagrindu paskirstomos bylinėjimosi išlaidos. Iš atsakovo ieškovui priteistina 1 219,50 Lt žyminio mokesčio (40 649,75 Lt x 3 %=1 219,50 Lt) ir 1 651 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą.

Atsakovo išlaidos advokato pagalbai pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose sudarė 4 900 Lt (t. 2, b. l. 38, t. 4, b. l. 142, t. 6, b. l. 22, 61), todėl proporcingai atmestų reikalavimų daliai jos priteistinos iš ieškovo (4 900 Lt – 74%=1 274 Lt).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudarė 168,63 Lt (t. 1, b. l. 1, t. 2, b. l. 0, 114, t. 3, b. l. 2, 38a, t. 5, b. l. 2, t. 6, b. l. 1) ir iš šalių jos priteistinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, t. y. 124,79 Lt iš atsakovo ir 43,84 Lt iš ieškovo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Danske Bank A/S Lietuvos filialo ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš UAB „Bikuvos“ prekyba, JAK 284088150, 40 649,75 Lt (keturiasdešimt tūkstančių šešis šimtus keturiasdešimt devynis litus 75 centus) skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010-04-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2 870,50 Lt (du tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt litų 50 centų) žyminio mokesčio Danske Bank A/S Lietuvos filialo, JAK 61126228, naudai ir 124,79 Lt (vieną šimtą dvidešimt keturis litus 79 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.

Priteisti iš Danske Bank A/S Lietuvos filialo, JAK 61126228 UAB „Bikuvos“ prekyba, JAK 284088150, naudai 1 274 Lt (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt keturis litus) advokato pagalbos išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose ir 43,84 Lt (keturiasdešimt tris litus 84 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Teisėjai Zina MickevičiūtėRamunė ČeknienėBirutė Jonaitienė