- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-14
- Bylos Nr.
- AN2-323-873/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00058-2024-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nijolė Žimkienė
- Pažeidėjas
- J. S.
- Advokatai
- Mindaugas Paukštė
- Kategorijos
- 22.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Žimkienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – J. S. (J. S.) įgalioto atstovo advokato Mindaugo Paukštės (toliau – ir atstovas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutarties, kuria Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Institucija) 2024 m. vasario 27 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-05-ANR_N-664-2024 paliktas nepakeistas ir J. S. skundas netenkintas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2024 m. vasario 27 d. nutarimu Nr. VMI-05-ANR_N-664-2024 (toliau – ir Institucijos nutarimas) J. S. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 505 straipsnio 2 dalyje, dėl to, kad jis stebėsenos veiksmų metu nevykdė mokesčių administratoriaus 2024 m. sausio 3 d. nurodymo Nr. (42.59 Mr) FR0706-21, kuris 2024 m. sausio 4 d. buvo siųstas el. paštu ir registruotu laišku (2024 m. sausio 6 d. buvo įteiktas), ir iki 2024 m. sausio 16 d. mokesčių administratoriui nepateikė: 2018 m. sausio 19 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. SK-627 kopijos; 2019 m. gegužės 22 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 6801 kopijos; 2022 m. rugpjūčio 12 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2438 kopijos; 2024 m. balandžio 5 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1455 kopijos; pastato – vienbučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), statybos išlaidas pagrindžiančių dokumentų (statybinių medžiagų, įrengimų pirkimą ir apmokėjimą patvirtinančių dokumentų, statybos darbų atlikimo sutarčių, sąskaitų faktūrų bei apmokėjimą už juos patvirtinančių dokumentų); paaiškinimo apie tai, kas atliko minėto pastato statybos, stogo dengimo, santechnikos, elektros instaliacijos, kitus su pastato statyba ir įrengimu susijusius darbus, ir nenurodė žemės sklypo pirkimui, gyvenamojo namo statybai, įrengimui panaudotų piniginių lėšų šaltinių; 2018 – 2022 metais. į asmenines banko sąskaitas iš fizinių asmenų (S. B., I. C. (C.), D. K., T. R., G. J.) gautų piniginių lėšų (90 087 Eur) kilmę pagrindžiančių dokumentų; pagal avansines apyskaitas iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „M“ į asmenines atskaitomąsias sąskaitas UAB „Medicinos Bankas“, „Luminor Bank AS“ ir „Swedbank“ akcinės bendrovės (toliau – AB) gautų piniginių įplaukų (171 600 Eur) panaudojimą pagrindžiančių dokumentų už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 10 d. iki 2022 m. sausio 19 d. Administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. J. S. buvo paskirta nuobauda – 945 Eur dydžio bauda.
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu, J. S. įgaliotas atstovas advokato padėjėjas P. Š. 2024 m. kovo 18 d. skundu kreipėsi į Panevėžio apylinkės teismą. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. kovo 25 d. nutartimi J. S. įgalioto atstovo advokato padėjėjo P. Š. skundas buvo perduotas pagal teismingumą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi J. S. įgalioto atstovo advokato padėjėjo P. Š. skundo netenkino ir Institucijos 2024 m. vasario 27 d. nutarimą paliko nepakeistą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu J. S. įgaliotas atstovas advokatas Mindaugas Paukštė prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutartį ir skundą tenkinti, t. y. panaikinti Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2024 m. vasario 27 d. nutarimą Nr.VMI-05-ANR_N-664-2024 ir nutraukti pradėtą administracinio nusižengimo teiseną ROIK24231028556; nustačius, kad egzistuoja ANK 505 straipsnio 2 dalies sudėties požymiai, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir neskirti administracinio poveikio priemonės – baudos; priteisti J. S. naudai visas bylinėjimosi išlaidas iš Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Nurodo, kad mokesčių mokėtojas reikalavimus įvykdė ir atsakymą pateikė 2024 m. sausio 15 d., todėl nėra objektyviųjų ANK 505 straipsnio sudėties požymių, tai reiškia, jog administracinis nusižengimas nepadarytas. Pasak atstovo, nors Institucijos nutarime nurodoma, kad jokie dokumentai nebuvo gauti, bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog Institucija gavo dokumentus, tačiau jų nepriėmė, nes failai viršijo 14 Mb. Pažymi, jog byloje yra pateikti įrodymai, kad J. S. 2024 m. sausio 15 d. du kartus teikė dokumentus.
3.2. Tvirtina, kad nagrinėjamu atveju J. S. negalėjo suprasti ar žinoti, kad abu elektroniniai laiškai nebuvo gauti ar peržiūrėti, todėl akivaizdu, jog jis neturėjo jokios valios neteikti duomenų ar dokumentų. Kaip teigia, nustatinėjant administracinio nusižengimo sudėtį šioje situacijoje, buvo būtina įvertinti J. S. veiksmus teikiant dokumentus ir vien tai, kad Institucijos informacinių technologijų skyrius turėjo duomenis apie dokumentų teikimą, leidžia suprasti, kad Institucija turėjo kreiptis į J. S. dėl dokumentų teikimo kitu būdu, o ne skirti baudą, kuri siekia 945 Eur. Nurodo, kad šiuo atveju dokumentų pateikimas Institucijai nebuvo vertintas, be to, nagrinėjant bylą visi dokumentai pakartotinai buvo pateikti Institucijai.
3.3. Pasak atstovo, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, kad Institucijos nurodymo teisėtumo klausimas negali būti keliamas, nes jis nebuvo skųstas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Kaip teigia, šiuo aspektu apylinkės teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kurioje aiškiai ir nedviprasmiškai daromos išvados, jog ir administracinio nusižengimo byloje teismas turi pareigą tikrinti Institucijos nurodymo teisėtumą. Remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-24-495/2023. Akcentuoja, kad apylinkės teismui atsisakius nagrinėti klausimą dėl Institucijos nurodymo teisėtumo buvo padaryta aiški teisės taikymo ir aiškinimo klaida.
3.4. Teigia, kad nagrinėjamu atveju Institucija nesivadovavo jokiu teisės aktu teikiant nurodymą, t. y. prašė dokumentų, kurių prievolės turėti J. S. neturėjo ir neturi, tai lemia, jog Institucijos nurodymas apskritai galėjo būti nevykdomas, nes Institucija viršijo savo įgaliojimus (utra vires). Pasak atstovo, J. S. šiuo atveju galėjo pasinaudoti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 36 straipsnio 8 punktu, kuriame įtvirtinta teisė nevykdyti neteisėtų mokesčių administratoriaus nurodymų, įskaitant teisę atsisakyti pateikti informaciją, jei nurodymas pateikiamas dėl duomenų, kuriais mokesčių mokėtojas nedisponuoja ir pagal galiojančius teisės aktus kaupti neprivalo. Akcentuoja, kad Institucija, negavusi dokumentų, kurių pareiškėjas turi teisę neturėti, turėjo kvalifikuoti šiuos veiksmus kaip atsisakymą teikti dokumentus ir duomenis. Pažymi, kad nors byloje nurodoma, jog neva atliekama stebėsena, tačiau jos tyrimo laikotarpis nebuvo atskleistas, nebuvo pateiktas Institucijos įgaliojimų suteikimas rinkti duomenis.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į skundą Institucija prašo netenkinti J. S. apeliacinio skundo ir palikti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartį. Nurodo, kad nors apeliaciniame skunde keliamas Institucijos nurodymo teisėtumo klausimas, tačiau tai neatitinka faktinių aplinkybių. Pažymi, kad Institucija jau su pirminiu atsiliepimu į skundą pateikė išsamius paaiškinimus, dokumentus, nuorodas į teisės aktus, kuriais remiantis atliekama J. S. stebėsena. Teigia, kad stebėsenos atvejis dėl J. S. mokestinių prievolių deklaravimo pagrįstumo dar 2023 m. sausio 17 d. priskirtas vykdyti Institucijos Mokestinių prievolių departamento Trečiojo skyriaus vyriausiajai specialistei, kuri davė minėtą nurodymą. Nurodo, kad J. S. gavo mokesčių administratoriaus nurodymą, tačiau jo nustatytu laiku (iki 2024 m. sausio 16 d.) neįvykdė – nepateikė dokumentų, išvardintų nurodyme. Pažymi, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pridėjo dviejų elektroninių laiškų kopijas, tačiau Institucija tokių laiškų nėra gavusi – siųstų laiškų nepriėmė elektroninio pašto serveriai dėl per didelės apimties. Nurodo, kad Institucija, laiku negavusi visos reikiamos informacijos, neturėjo objektyvių galimybių tinkamai ir laiku vykdyti savo funkcijų, nustatytų MAĮ 26 straipsnio 1 dalies 7 punkte. Mokesčių administravimo procedūroje mokesčių mokėtojai turi teises ir pareigas, nustatytas MAĮ. Šių teisių bei pareigų apimtis nesikeičia dėl mokesčio mokėtojo ar jo atstovo subjektyvaus vertinimo ir deklaratyvaus manymo apie galimą jo teisių ir pareigų pažeidimą mokesčių administravimo procedūrose. Institucijos manymu, apeliacinio skundo argumentai dėl kaltės nebuvimo atmestini kaip nepagrįsti. Per metus nuo stebėsenos pradžios (2023 m. sausio 17 d. pradėta stebėsena, 2024 m. sausio 13 d. duotas antras mokesčių administratoriaus nurodymas) J. S. taip ir nepateikė nei prašomų dokumentų, nei paaiškinimų, dėl kokių priežasčių jų neturi. Atkreipia dėmesį, kad tik skundo nagrinėjimo metu pradėtas ginčyti Institucijos nurodymo teisėtumas ir pateikiami argumentai apie tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, kaip fizinis asmuo, neprivalėjo saugoti jokių dokumentų, nors viso proceso metu iš susirašinėjimų su mokesčių administratoriumi matoma, kad J. S. kelis kartus prašo atidėti dokumentų teikimo terminą dėl didelės apimties. Tvirtina, kad tokie apeliacinio skundo argumentai turi būti vertinami kaip gynybinė pozicija, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tyčia klaidino mokesčių administratorių, siekdamas išvengti stebėsenos procedūros. Nurodo, kad šiuo atveju be prašomų dokumentų nebuvo galima užbaigti paskirtos užduoties – nustatyti, ar tinkamai deklaruoti ir apskaičiuoti J. S. privalomi mokėti mokesčiai. Teigia, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai neteikiant dokumentų, nebendradarbiaujant, nevykdant nurodymų, klaidinant mokesčių administratorių ir taip vilkinant procedūras, vertintini kaip kliudymas administratoriaus pareigūnams tinkamai ir savalaikiai vykdyti jiems MAĮ pavestas pareigas ir atitinka ANK 505 straipsnio 2 dalies dispoziciją. Priešingai, nei teigiama skunde, nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio nusižengimo byloje surinkti įrodymai ir apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog J. S. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą – gavęs mokesčių administratoriaus nurodymą, per nustatytą terminą jo neįvykdė. Nurodo, kad apylinkės teismas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, detaliai ir visapusiškai išanalizavo visas reikšmingas aplinkybes, tinkamai, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino surinktų įrodymų visumą, teisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.
Motyvuojamoji dalis
III. Apygardos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
5. Skunde tvirtinama, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino administracinio nusižengimo bylos duomenis, priėmė nepagrįstą sprendimą. Skundą nagrinėjantis apygardos teismas, patikrinęs priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis), su apeliacinio skundo argumentais sutinka iš dalies.
6. Vienas iš argumentų, kuriais remdamasis atstovas ginčija skundžiamą nutartį, yra tas, kad apylinkės teismas atsisakė nagrinėti klausimą dėl Institucijos nurodymo teisėtumo. Iš tiesų, kaip pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-24-495/2023, traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už nusižengimo, įtvirtinto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, padarymą, būtina nustatyti, kokie įstatymų, reglamentuojančių įgaliotų pareigūnų veiklą, reikalavimai buvo nevykdomi. Kiekvienu atveju kartu turi būti nustatytas ne tik konkretus įstatymų įgalioto pareigūno nurodymas, bet ir įvertintas tokio nurodymo teisėtumas. Apygardos teismas, nagrinėjantis skundą, šiuo atveju abejoti Institucijos nurodymo teisėtumu pagrindo neturi.
7. Administracinio nusižengimo bylos duomenimis, įgaliotas atstovas advokato padėjėjas P. Š. 2024 m. kovo 18 d. skunde dėl Institucijos nutarimo teigė, jog nurodymas Nr. (42.59 Mr) FR0706-21 negalėjo būti pateiktas, kadangi jo priėmimo metu buvo suėjęs patikrinimo terminas (t. 1, b. l. 5). Argumentavo, jog pirmasis Institucijos nurodymas buvo pateiktas 2023 m. spalio 3 d., todėl 90 dienų suėjo 2023 m. gruodžio 21d. ir, pasak atstovo P. Š., 2024 m. sausio 3 d. nurodymas buvo neteisėtas ir neprivalėjo būti vykdomas. Rėmėsi Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. VA-87, 35 punktu, kuris numato, kad mokestinis patikrinimas nuvykus pas mokėtoją negali trukti ilgiau kaip 90 dienų (pastaba – minėtos nuostatos išdėstytos 34 punkte).
8. Kaip matyti iš Institucijos vyriausiosios specialistės tarnybinio 2024 m. liepos 12 d. pranešimo, siekiant nustatyti ir pašalinti trūkumus ir prieštaravimus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo srityje, 2023 m. sausio 17 d. buvo gautas pavedimas atlikti J. S. veiklos stebėseną nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2022 m. sausio 19 d., reglamentuotą MAĮ 135 straipsnyje bei Mokestinio tyrimo taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. VA-180 (toliau – Mokestinio tyrimo taisyklės), III skyriuje (t. 2, b. l. 2–4).
9. MAĮ 2 straipsnio 24 punkto nuostatomis, mokestinis tyrimas – mokesčių administratoriaus atliekama mokesčių mokėtojo veiklos stebėsena, apimanti pateiktų mokesčių deklaracijų, muitinės deklaracijų, dokumentų bei kitos apie mokesčių mokėtoją turimos informacijos analizę, mokesčių mokėtojų vizitavimą, jų veiklos kontrolę, siekiant nustatyti ir pašalinti trūkumus bei prieštaravimus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo srityje. MAĮ 135 straipsnyje nustatyta, jog mokestinį tyrimą atlieka mokesčių administratoriaus pareigūnai, be atskiro pavedimo atlikdami savo tiesiogines darbo funkcijas. Detalią mokestinio tyrimo atlikimo tvarką, suderinęs su Finansų ministerija, nustato centrinis mokesčių administratorius, atsižvelgdamas į šio Įstatymo bei atitinkamų mokesčių įstatymų nuostatas. Mokestinio tyrimo taisyklių 3.1 punkte apibrėžta, kad mokėtojo veiklos stebėsena – tai mokesčių administratoriaus vykdoma veiklos vykdymo ir apie konkretų mokėtoją turimų ir (arba) papildomai surinktų bei paties mokėtojo pateiktų duomenų analizė ir (arba) dokumentų įvertinimas mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo srityje. Taisyklių III skyriuje, reglamentuojančiame mokėtojo veiklos stebėseną, nustatyta, jog apie atliekamą mokėtojo veiklos stebėseną mokėtojas neinformuojamas, išskyrus atvejus, kai mokesčių administratoriaus funkcijų vykdymui yra prašoma mokėtojo pateikti papildomos informacijos, duomenų ir (ar) dokumentų. Tokiu atveju kreipiantis į mokėtoją telefonu, el. paštu, raštu ar, vadovaujantis Valstybinės mokesčių inspekcijos portalo e. VMI autorizuotų elektroninių paslaugų srities Mano VMI naudojimo taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2012 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. VA-91 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos portalo e. VMI autorizuotų elektroninių paslaugų srities Mano VMI naudojimo taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka per Valstybinės mokesčių inspekcijos portalo e. VMI autorizuotų elektroninių paslaugų sritį (toliau – Mano VMI) dėl papildomos informacijos, duomenų ir (ar) dokumentų pateikimo, jam turi būti pranešama jo veiklos stebėsenos tikslas (9 punktas). Kaip numatyta Mokestinio tyrimo taisyklių 10 punkte, darbuotojas, vykdantis mokėtojo veiklos stebėseną, išnagrinėjęs informaciją apie mokėtoją ir įvertinęs nustatytus mokėtojo pateiktų bei mokesčių administratoriaus turimų duomenų neatitikimus, sprendžia klausimą dėl papildomų duomenų apie mokėtoją, reikalingų trūkumams ir (ar) prieštaravimams nustatyti, surinkimo. Pagal 11 punkto reglamentavimą, mokėtojo veiklos stebėsenos metu papildomi duomenys apie mokėtoją, reikalingi trūkumams ir (ar) prieštaravimams nustatyti, surenkami (gaunami): iš tiriamojo mokėtojo (siekiant gauti ir (ar) patikslinti informaciją (dokumentus), susisiekti su mokėtoju galima telefonu, per Mano VMI, raštu, el. paštu.); iš kitų mokėtojų; iš kitų valstybės įstaigų ir institucijų; iš kitų Europos Sąjungos mokesčių administratorių; kitų informacijos šaltinių.
Žemesnės instancijos teismas
11. Apylinkės teisme atstovas P. Š. tvirtino, jog pareikalavęs dokumentų, kurių fizinis asmuo neturi pareigos kaupti, ir šių dokumentų šiam nepateikus Institucijai, mokesčių administratorius turėjo duomenis išsireikalauti iš viešųjų registrų, o ne daryti išvadą, jog mokesčių mokėtojas atsisakė teikti duomenis (t. 2, b. l. 12). Taigi apylinkės teisme atstovas P. Š. mokesčių administratoriaus nurodymo neteisėtumą siejo su fizinio asmens pareigos kaupti 2024 m. sausio 3 d. nurodyme išvardytus dokumentus nebuvimu. Skunde dėstomas analogiškas argumentas. Apygardos teismas vertina, ar šis argumentas paneigia Institucijos priimto sprendimo, kurį nepakeistą paliko apylinkės teismas, pagrįstumą ir teisėtumą.
12. Kaip matyti, atstovas nesutikimą su mokesčių administratoriaus nurodymu argumentuoja MAĮ 36 straipsnio „Mokesčių mokėtojo teisės“ 8 punktu, kuris numato, jog mokesčių mokėtojas turi teisę nevykdyti neteisėtų mokesčių administratoriaus nurodymų, įskaitant teisę atsisakyti pateikti informaciją, jei nurodymas pateikiamas dėl duomenų, kuriais mokesčių mokėtojas nedisponuoja ir pagal galiojančius teisės aktus kaupti neprivalo. Apygardos teismas pažymi, jog šios bylos aplinkybėmis aktualus ir MAĮ 40 straipsnis „Mokesčių mokėtojo pareigos“, kurio 1 punkte įtvirtinta pareiga laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, 2 punkte numatyta prievolė bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, vykdyti jo teisėtus nurodymus ir netrukdyti įgyvendinti įstatymų suteiktų teisių, 4 punkte įtvirtinta pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais, 5 punkte nustatyta, jog mokesčių mokėtojas privalo laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, administracinio nusižengimo bylos duomenų visuma atstovo argumentų dėl nurodymo neteisėtumo nepatvirtina.
13. Administracinio nusižengimo bylos duomenimis, J. S. stebėsena atliekama pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos Atrankos ir paramos auditui departamento pateiktą Mokesčių mokėtojo veiklos analizės 2023 m. sausio 13 d. išvadą, siekiant išsiaiškinti „kokiu tikslu UAB „M“ laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 16 d. iki 2021 m. sausio 19 d. į J. S. asmeninę banko sąskaitą pervedė 61 700 Eur“. Išvadoje nurodyta: „Atkreiptinas dėmesys, kad J. S. 2021 m. bankinės apyvartos yra žymiai didesnės negu buvo gautos pajamos. Taip pat tikslinga išsiaiškinti, kokios buvo gyvenamojo namo statybų 2018 m. – 2021 m. išlaidos, ar J. S. užteko lėšų namo statybai“ (t. 2, b. l. 2). Kaip matyti iš mokesčių administratoriaus 2024 m. sausio 3 d. nurodymo Nr. (42.59 Mr) FR0706-21, mokesčių mokėtojo J. S. buvo prašoma per dešimt dienų nuo šio nurodymo gavimo dienos: 1) pateikti išsamų paaiškinimą bei patirtų išlaidų dokumentus apie pagal avansines apyskaitas iš UAB „M“ į asmenines atskaitomąsias sąskaitas UAB „Medicinos Bankas“, „Luminor Bank AS“ ir AB „Swedbank“ gautas pinigines įplaukas (171 600 Eur) už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 10 d. iki 2022 m. sausio 19 d.; 2) paaiškinti 2018 – 2022 metais į asmenines banko sąskaitas iš fizinių asmenų (S. B., I. C., D. K., T. R., G. J.) gautų piniginių lėšų (iš viso – 90 087 Eur) kilmę, kartu pateikiant pagrindžiančius dokumentus; 3) pateikti 2018 m. sausio 19 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. SK-627 kopiją; 2019 m. gegužės 22 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 6801 kopiją; 2022 m. rugpjūčio 12 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2438 kopiją; 2024 m. balandžio 5 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1455 kopiją; pastato – vienbučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), statybos išlaidas pagrindžiančius dokumentus (statybinių medžiagų, įrengimų pirkimą ir apmokėjimą patvirtinančius dokumentus, statybos darbų atlikimo sutartis, sąskaitas faktūras bei apmokėjimą už juos patvirtinančius dokumentus); paaiškinimą apie tai, kas atliko minėto pastato statybos, stogo dengimo, santechnikos, elektros instaliacijos, kitus su pastato statyba ir įrengimu susijusius darbus bei nurodyti žemės sklypo pirkimui, vienbučio gyvenamo namo statybai, įrengimui panaudotų piniginių lėšų šaltinius (t. 1, b. l. 11–12).
14. Atstovo P. Š. apylinkės teismui pateiktais duomenimis, J. S. iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) 2024 m. sausio 15 d., 16.57.38 val., A. S. siuntė laišką, kuriuo, vykdydamas 2024 m. sausio 3 d. nurodymą, teigė, jog visi dokumentai buvo pateikti įmonei, kaip atskaitingo asmens; laiške nurodė, kad jam nėra keliami jokie reikalavimai saugoti dokumentus, tačiau mano, jog dalį iš jų ras artimiausiu metu; su laišku teikė 2018 m. sausio 19 d., 2019 m. gegužės 22 d., 2022 m. rugpjūčio 12 d., 2022 m. balandžio 5 d. sutartis; pranešė, jog (duomenys neskelbtini) statyboms buvo imtas kreditas ir sąmata, teikė pardavimo sutartį (t. 1, b. l. 61). Atstovo P. Š. pateiktais duomenimis, laiškas pakartotinai buvo siunčiamas 2024 m. sausio 15 d., 17.17.43 val., iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 61). Kaip matyti iš pateikto laiško turinio, J. S. buvo gavęs mokesčių administratoriaus nurodymą, tačiau reikalaujamų paaiškinimų nepateikė, kaip nurodoma, siuntė dalį iš reikalaujamų sutarčių, žadėjo artimiausiu metu surasti kitus dokumentus. Skundą nagrinėjantis teismas vertina, kad mokesčių mokėtojui, priešingai, nei teigiama skunde, buvo aiški jo pareiga bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi ir vykdyti jo teisėtus nurodymus, J. S. mokesčių administratoriui nenurodė, kad neturi galimybės pateikti reikalaujamų dokumentų, ir iki nurodyme nustatyto termino šių dokumentų, taip pat prašomo paaiškinimo nepateikė, tai yra veikė tyčia. J. S. veika Institucijos nutarimu buvo tinkamai įvertinta, kaip atitinkanti ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo – kliudymo įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ar atlikti pavestas pareigas, jų teisėtų reikalavimų ar nurodymų nevykdymas – sudėties požymius. Nusižengimas padarytas pakartotinai, todėl J. S. pagrįstai pritaikytos ANK 505 straipsnio 2 dalies nuostatos. Skundo teiginiai, jog dėl fiziniam asmeniui nenustatytos pareigos saugoti dokumentus mokesčių administratoriaus nurodymas buvo neteisėtas ir dėl šios priežasties J. S. neturėjo vykdyti mokesčių administratoriaus nurodymo, nėra pagrįsti.
15. Atstovas skunde teigia ir tai, kad J. S. nepadarė administracinio nusižengimo, nes teikė prašomus dokumentus. Pasak atstovo, nagrinėjamu atveju J. S. negalėjo suprasti ar žinoti, kad abu elektroniniai laiškai nebuvo gauti ar peržiūrėti, todėl akivaizdu, jog jis neturėjo jokios valios neteikti duomenų ar dokumentų. Su šiais skundo argumentais apygardos teismas sutinka iš dalies.
16. Administracinio nusižengimo bylos duomenimis, A. S. 2024 m. sausio 15 d., 16.58.19 val., iš adreso (duomenys neskelbtini) siųstas laiškas buvo atmestas, nes viršijo leistiną dydį. Siuntėjui 2024 m. sausio 15 d., 16.58.21 val., išsiųstas automatinis pranešimas apie siųsto laiško nepristatymą gavėjui. Taip pat A. S. 2024 m. sausio 15 d., 17.18.16 val., buvo atmestas iš adreso (duomenys neskelbtini) siųstas laiškas, nes viršijo leistiną dydį. Siuntėjui 2024 m. sausio 15 d., 17.18.20 val., išsiųstas automatinis pranešimas apie siųsto laiško nepristatymą gavėjui. Laiško tema „Undeliverable mail“ (t. 1, b. l. 51–52). Atstovas P. Š. teigė, jog, kai J. S. siuntė laišką elektroniniu paštu pirmą kartą, buvo gautas automatinis atsakymas, kad laiškas nepriimtas, o po to, kai siuntė antrą kartą – atsakymo negavo (t. 1, b. l. 164). Skundą nagrinėjantis teismas, remdamasis principu, jog abejonės, kurių, atlikus papildomus veiksmus, negalima pašalinti, vertinamos kaltinamo asmens naudai, sprendžia, jog pateikti duomenys patvirtina siekį pateikti dalį reikalaujamų dokumentų – 2018 m. sausio 19 d., 2019 m. gegužės 22 d., 2022 m. rugpjūčio 12 d., 2024 m. balandžio 5 d. sutartis. Administracinėn atsakomybėn pateikto asmens įgalioto atstovo dėstoma pozicija, jog J. S. negavo antro pranešimo apie tai, kad dokumentai, siųsti elektroniniu paštu, nebuvo priimti, nėra paneigta, todėl šių dokumentų nepateikimas šalintinas iš Institucijos nutarimu pripažintų nustatytomis administracinio nusižengimo aplinkybių. Atitinkamai, tikslintina skundžiamos nutarties dalis. Kiti skundo argumentai dėl administracinio nusižengimo sudėties požymių nebuvimo J. S. veikoje nepasitvirtino.
17. Skunde dėl apylinkės teismo nutarimo prašoma taikyti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Apygardos teismas patikrina J. S. paskirtos nuobaudos individualizavimo teisingumą.
18. Kaip numatyta ANK 34 straipsnio 2 dalyje, baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
19. Pagal teismų praktiką, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą. Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-22-648/2024).
20. Už ANK 505 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriama nuo septynių šimtų dvidešimt iki vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimt eurų bauda. Institucijos nutarimu, kurį nepakeistą paliko apylinkės teismas, J. S. paskirta 945 Eur dydžio bauda. Skundą nagrinėjantis teismas vertina, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jokių išimtinių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas J. S. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, administracinio nusižengimo byloje nėra, vidurkio dydžio nuobauda nelaikytina per griežta, jos švelninti skunde dėstomais argumentais nėra pagrindo.
21. Institucijos nutarimu J. S. nubaustas pagal ANK 505 straipsnio 2 dalį pagrįstai. J. S. naudai priteisti visas bylinėjimosi išlaidas iš Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutartį:
pašalinti iš Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2024 m. vasario 27 d. nutarimo Nr. VMI-05-ANR_N-664-2024 pripažintas įrodytomis administracinio nusižengimo aplinkybes, kad J. S. nepateikė 2018 m. sausio 19 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. SK-627 kopijos, 2019 m. gegužės 22 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 6801 kopijos, 2022 m. rugpjūčio 12 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2438 kopijos, 2024 m. balandžio 5 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1455 kopijos.
Kitą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.