- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-03-12
- Bylos Nr.
- 2-271-215/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-03920-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Pareiškėjas
- L. M.
- Suinteresuotas asmuo
- N. Ž., Mažeikių sodininkų bendrijai „Berželis“
- Kategorijos
- 30.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 28.15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims N. Ž., Mažeikių sodininkų bendrijai „Berželis“ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja L. M. prašė nustatyti faktą, kad ji įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą – žemės sklypą, kurio plotas , Mažeikių r., kurio unikalus Nr. įgijimo pagal įgyjamąją senatį. Pareiškėja nurodė, kad nuo 2000 metų tvarko, prižiūri ir naudojasi šiuo žemės sklypu, nes jo savininkė N. Ž. kažkur išvyko ir tuo sklypu nesinaudoja ir juo nesirūpina. Taip pat nurodė, kad moka mokesčius už tą sklypą, moka už elektros energiją, o N. Ž. gyvenamoji vieta nėra žinoma. Paskutinė gyvenamoji vieta buvo , Mažeikių mieste, tačiau 2000-06-01 teismo sprendimu N. Ž. pripažinta netekusi teisės naudotis šią gyvenamąją patalpa, todėl šį sklypą ji pradėjo valdyti kaip savo. Pareiškėja nurodė, kad niekas kitas į šį sklypą nepretenduoja, todėl mano, kad nuo 2000 m. ji iki šio laiko nepertraukiamai, teisėtai, sąžiningai, atvirai ir kaip savo valdo žemės sklypą, esantį ., Mažeikių r., įgijo į šį nekilnojamąjį daiktą nuosavybės teises įgyjamosios senaties pagrindu.
Teismo posėdžio metu pareiškėja savo reikalavimą palaikė ir nurodė, kad nuo pat 1998 metų ji tvarko ir valdo žemės sklypą, jo savininkės nemato ir nežino kur ji yra, todėl prašo pareiškimą tenkinti.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Mažeikių sodininkų bendrijos „Berželis“ pirmininkė teismo posėdyje nurodė, kad N. Ž. skambino du kartus ir teiravosi dėl dokumentų susitvarkymo dėl šio žemės sklypo. L. M. šį sklypą tvarko, moka mokesčius, todėl jie priekaištų neturi.
Liudytojos A. N. ir S. N. teismo posėdyje patvirtino, kad jos yra L. M. sodo kaimynės, L. M. prižiūri ir tvarko sodo sklypą kaip savo, kitų asmenų nematė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas.
VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko pažyma (5 b. l.) patvirtina, kad žemės sklypas, kurio plotas yra k., Mažeikių r., asmeninės nuosavybės įregistruotos N. Ž. pagal 1998-05-18 pirkimo-pardavimo sutartį Nr..
Iš Mažeikių rajono apylinkės teismo 2000-06-01 sprendimo matyti, kad N. Ž. pripažinta netekus teisės į gyvenamąją patalpą, esančią , Mažeikių m. ( 8-9 b. l.).
Iš byloje esančių sodo bendrijos „Berželis“ pažymų matyti, kad už N. Ž. priklausantį sodo sklypą Nr.120 mokesčius už 1998-2002 sumokėjo L. M. (14-15 b. l.).
Iš byloje esančių sąskaitų matyti, kad už sunaudotą elektros energiją ., 2011-2113 metais mokėjo L. M. (17-21 b. l.).
Įgyjamoji senatis – tai pirminis nuosavybės teisės į daiktą įgijimo būdas. Įgyjant nuosavybės teisę į daiktą įgyjamąja senatimi nėra vieno asmens valios perleisti daiktą kitam asmeniui – įgijėjui, taip pat nėra teisių perėmimo. Nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – LR CK) ketvirtosios knygos trečiojo skirsnio (4.68 – 4.71 straipsnių) normos, taip pat kitos su įgyjamosios senaties institutu susijusios CK normos. Viena iš sąlygų nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą įgyti įgyjamąja senatimi yra ta, kad asmuo nėra daikto savininkas, bet valdo jį kaip savą, t. y. sąžiningai įgijęs (užvaldęs) daiktą, valdo jį kaip nuosavą, nemanydamas, kad daikto savininkas yra kažkas kitas (LR CK 4.22, 4.68 straipsniai). Pagal LR CK nustatytą reguliavimą nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimas įgyjamąja senatimi konstatuojamas esant nustatytų sąlygų visetui.
Asmuo, pageidaujantis įgyti nekilnojamąjį daiktą nuosavybėn įgyjamosios senaties pagrindu, privalo valdyti daiktą teisėtai (LR CK 4.23 str., 4.68 str.). Teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai. Neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas. Pagal LR CK 4.69 straipsnio 3 dalį įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus, todėl asmuo negali tokį daiktą teisėtai valdyti kaip savą. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad būtent nuosavybės teisės į žemės sklypą yra registruotos N. Ž. vardu, N. Ž. 2013, 2014 metais yra skambinusi telefonu sodo bendrijos pirmininkei dėl savo sklypo ir teiravosi dėl dokumentų sutvarkymo, pati pareiškėja nurodė, kad ji nežino kur šiuo metu yra sklypo savininkė, todėl pareiškėja neturėjo pagrindo manyti, kad ji yra N. Ž. daikto savininkė, teisėtai užvaldė ir valdos nekilnojamąjį daiktą-žemės sklypą.
Pareiškimas atmestinas (LR (duomenys neskelbtini) str.), nes pareiškėjos pateikti įrodymai nepatvirtina pareiškėjos įgyjamosios senaties pagrindu įgijus nuosavybės teises į žemės sklypą, esantį k., Mažeikių r., kuris asmeninės nuosavybės teise priklauso N. Ž..
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 - 265, 268 - 270, 533 straipsniais
pareiškimą atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Mažeikių rajono apylinkės teismą.
Teisėjas K. S.