Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėja Jolanta Raščiuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus 1-ojo poskyrio vyresnysis tyrėjas A. B. 2016-05-05 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 188²⁰ straipsnį Z. A. už tai, kad ji, būdama neblaivi (neblaivumą nusistatyti atsisakė), iškvietė policijos pareigūnus nesant pagalbos poreikiui adresu (duomenys neskelbtini).

Skundžiamu nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla prieš Z. A. buvo nutraukta, nesant pažeidimo įvykio ir sudėties, vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje keliamas įrodymų vertinimo pagrįstumo klausimas. Institucija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad Z. A. nepadarė administracinio teisės pažeidimo numatyto ATPK 188²⁰ straipsnyje.

Kiekvienu atveju teismas turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai). ATPK 286 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, organo (pareigūno) priimtame nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas.

Šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovų argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai.

Pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, taip pat yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes (ATPK 256 straipsnio 3 dalis). Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

Tačiau kaip matyti iš šios administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas ginčijamą nutarimą priėmė, nesilaikydamas minėtų reikalavimų ir nesiėmė visų galimų priemonių, kad būtų išsamiai ir visapusiškai ištirtos bei įvertintos bylos aplinkybės, pašalinti visi prieštaravimai.

Administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 188²⁰ straipsnyje teisena pradėta po to, kai pagal Z. A. iškvietimą į įvykio vietą nuvykusiems policijos pareigūnams R. P. ir M. K., Z. A. iš esmės negalėjo paaiškinti, kas yra nutikę, kaltino kaimynus, kad šie neaiškiais būdais patenka į jos būstą ir viską daužo. Pareigūnų tarnybiniame pranešime nurodoma, jog pabendravus su Z. A. kaimynais minėti policijos pareigūnai nustatė, kad pareiškėjos nurodoma informacija nepasitvirtino – bute miegojo mažas vaikas, buvo tvarkinga. Be to, tarnybiniame pranešime teigiama, jog Z. A. buvo akivaizdžiai neblaivi, sunkiai orientavosi aplinkoje, iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, akys buvo paraudusios, nusistatyti neblaivumo (girtumo) ji atsisakė. Dėl šių aplinkybių R. P. ir M. K. surašė tarnybinius pranešimus, nurodydami, kad Z. A. policiją kvietė nesant pagalbos poreikio ir pranešėją už melagingą specialiosios tarnybos iškvietimą reikia nubausti Lietuvos Respublikos įstatymų numatyta tvarka (b.l. 2-3). Pažyma dėl žinomai melagingo specialiųjų tarnybų iškvietimo nurodo, kad vyriausieji patruliai įvykio vietoje užtruko nuo 13 val. 37 min. iki 14 val. 5 min. (b.l. 4) ir institucijai dėl iškvietimo padaryta 8,42 Eur žala (b.l. 5-6).

Teikdama paaiškinimą administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu, Z. A. nurodė, kad policijos pareigūnus kvietė dėl jos namuose apsilankiusio nepageidaujamo asmens – buvusio sugyventinio A. V., kuris daužė jos daiktus. Paaiškinime ji tvirtino, kad pareigūnai buvo kviečiami būtent dėl šio įvykio, t. y. neteisėtų A. V. veiksmų ir su jai inkriminuotu pažeidimu nesutiko (b. l. 8).

Skundžiamame nutarime nurodoma, kad teismo posėdžio metu Z. A. tvirtino, kad 2016-05-01 į jos namus atėjęs A. V., supykęs, kad ji nesutinka gyventi kartu, ėmė grasinti smurtu, išdaužė daiktus, padarydamas 580 Eur turtinę žalą. Ji pabėgo pas kaimynę, iš kur iškvietė policijos pareigūnus. Tačiau šie iš jos tik pasišaipė, nepasiūlė tikrintis neblaivumo ir išvyko. Po šio įvykio praėjus dienai ar dviem A. V. ją sumušė. Apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad 2016-05-20 bylos nagrinėjimo metu Z. A. veide matyti akivaizdžios sužalojimo žymės (b. l. 4).

Pirmosios instancijos teismas nutarime pažymėjo, kad išanalizavo Z. A. parodymus teisme, taip pat vyriausiųjų patrulių tarnybinius pranešimus, pažymą dėl specialiųjų tarnybų iškvietimo, pažymą dėl žalos, patirtos policijai reaguojantį melagingus pranešimus, apskaičiavimo, administracinio teisės pažeidimo protokolą, ir remdamasis šiais duomenimis padarė išvadą, jog Z. A. nepadarė jai inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo.

Aukštesnysis teismas su tokiu administracinio teisės pažeidimo bylos įrodymų vertinimu sutikti negali, nes toks vertinimas neatitinka ATPK 248, 257, 284 ir 286 straipsnio 2 dalyje numatytų reikalavimų. Šiuo atveju, apsiribota tik formaliu ir lakonišku byloje esančių dokumentų išvardinimu, daromas išvadas grindžiant tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimu, tačiau pagal formuojamą teismų praktiką, teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo, išdėstyti argumentus, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teisme buvo apklausta tik administracinėn atsakomybėn traukiama Z. A., bet neapklausti į jos iškvietimą sureagavę policijos pareigūnai, Z. A. kaimynai, pats A. V., kurių parodymai gali būti reikšmingi nustatant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę ar nekaltumą, patvirtinant ar paneigiant jos versiją dėl specialiosios tarnybos pagrįsto iškvietimo. Todėl pirmosios instancijos teismas, neapklausęs minėtų asmenų, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra esminiai, ypač tuomet, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia.

Iš vyriausiųjų patrulių R. P. ir M. K. tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotų duomenų, matyti, kad jie į įvykio vietą vyko gavę pranešimą apie tarp kaimynų vykstantį konfliktą, šiuo gi atveju, Z. A. tvirtina, kad ji pareigūnus kvietėsi dėl sugyventinio neteisėtų veiksmų. Šios aplinkybės rodo, kad policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose ir Z. A. parodymuose yra akivaizdūs prieštaravimai. Siekdamas pašalinti prieštaravimus ir nustatyti tiesą, pirmosios instancijos teismas turėjo kviesti ir apklausti pažeidimą užfiksavusius policijos pareigūnus, o ne vadovautis tik Z. A. nurodomomis įvykio aplinkybėmis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis apylinkės teismas privalo rašyti teismo posėdžio protokolą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-07-12 nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1333/2007). Teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų tyrimą, juo labiau, kad skundžiamas apylinkės teismo nutarimas priimtas, remiantis vien tik rašytine bylos medžiaga ir pačios Z. A. parodymais.

Teismo nuomone, tik apklausus policijos pareigūnus R. P., M. K., gavus papildomą medžiagą dėl šio iškvietimo iš policijos įstaigos (kurioje užfiksuojamas ne tik iškvietimo laikas, siunčiami policijos pareigūnai, bet ir pirminė apie įvykį pranešusio asmens suteikiama informacija, taip pat ir iškvietimo priežastis), taip pat apklausus Z. A. kaimynus, su kuriais buvo bendrauta įvykio dieną, A. V., būtų galima patvirtinti arba paneigti administracinėn atsakomybėn trauktino asmens pateiktą versiją.

Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje esantys įrodymai nėra pakankami spręsti apie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ginčijamo pažeidimo padarymą, tačiau remtis tokiais duomenimis ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo teiseną taip pat nėra objektyvaus pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė ir įvertino teisingam bylos išnagrinėjimui svarbius įrodymus, nepašalino tarp jų esančių prieštaravimų. Taip buvo pažeisti ATPK 248 straipsnyje įtvirtinti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliami uždaviniai laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus.

Dėl aukščiau aptartų aplinkybių skundžiamas apylinkės teismo nutarimas naikinamas, o byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 ¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo tame pačiame teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.