Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-05-07 · Administracinė byla Nr. I-3035-320/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-05-07
Bylos Nr.
I-3035-320/2018
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00063-2018-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Irena Varžinskienė, Dalytė Zlatkuvienė, Nijolė Čekanauskienė
Pareiškėjas
S. V.
Atsakovas
Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Administracinė byla Nr. I-3035-320/2018Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00063-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 36.; 55.1. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 7 d.Panevėžys

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Čekanauskienės, Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalytės Zlatkuvienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

šalys teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką joms pranešta teisės aktų nustatyta tvarka.

Šalies argumentai

Pareiškėjas S. V. teismui paduotu skundu (b. l. 2-4) prašė panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio AVPK) Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriaus 2018 m. vasario 6 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad atsakovas skundžiamu Sprendimu panaikino pareiškėjui šaunamųjų ginklų naudotojo leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi S. V. 2018 m. sausio 9 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 220 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta galutinė bausmė – 150 (vieno šimto penkiasdešimties) MGL (5649 Eur) dydžio bauda. Sprendime nurodyta, kad S. V. neatitinka Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 18 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų. Pareiškėjas teigė, kad veikos, dėl kurių priimtas baudžiamasis įsakymas, nesusiję su tiesioginiu pavojumi aplinkinių sveikatai, gyvybei, viešai tvarkai, valstybės saugumui. Tvirtino, kad ginklas reikalingas dėl asmens ir šeimos apsaugos, be to, pareiškėjo verslo praktika susijusi su atsiskaitymais grynais pinigais realizavus automobilius, t. y. kasdien susiduriama su realiu plėšimo pavojumi, nes gryni pinigai laikomi prie savęs, dažnai gabenami automobiliu. Nurodė, kad yra medžiotojas, turi medžiotojo bilietą, todėl būtų apribota teisė medžioti.

Atsiliepimas

Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko, atsiliepime (b. l. 10-12) nurodė, kad 2018 m. sausio 17 d. Policijos licencijuojamos veiklos informacinėje sistemoje gauta informacija, kad S. V. 2018 m. sausio 9 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta galutinė bausmė – 150 (vieno šimto penkiasdešimties) MGL (5649 Eur) dydžio bauda. 2018 m. vasario 6 d. Panevėžio AVPK priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“. Sprendimas priimtas vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nustatančiu, kad leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami atsiradus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 8, 10 punktuose ir (ar) 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 18 straipsnio 2 dalies 8 punktą, numatytoms sąlygoms. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos, 18 straipsnio 2 dalies 5 punktas, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, turintis teistumą. Pareiškėjui leidimas panaikintas, nes atsakovas nelaikė jo nepriekaištingos reputacijos asmeniu dėl įsiteisėjusio Panevėžio miesto apylinkės teismo baudžiamojo įsakymo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad S. V. buvo išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini). 2018 m. vasario 6 d. Panevėžio AVPK, vadovaudamasis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu, priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“, kuriuo panaikino S. V. išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini), S. V. priklausančius lygiavamzdį šautuvą BM, 16x70, Nr. (duomenys neskelbtini), ir pistoletą BERETTA 81 FS, 7,65 mm Brow., Nr. (duomenys neskelbtini) realizuoti įstatymų nustatyta tvarka.

Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl sprendimo panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus teisėtumo.

Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinti šio įstatymo tikslai, vienas iš jų- užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau- ir Konstitucinis Teismas) yra pažymėjęs, jog pagal Konstituciją valstybės valdžios ir valdymo institucijos turi pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, saugoti asmenį nuo kėsinimosi į jo gyvybę bei sveikatą, ginti žmogaus teises ir laisves. Ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką (2001 m. balandžio 12 d., 2013 m. sausio 25 d. nutarimai). Taigi, pagal Konstitucinio Teismo nutarimų nuostatas, visuomenės ir valstybės saugumas yra pripažįstamas konstitucine vertybe.

Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami atsiradus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 8, 10 punktuose ir (ar) 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 18 straipsnio 2 dalies 8 punktą, numatytoms sąlygoms.

Nagrinėjamu atveju ginčijamas sprendimas grindžiamas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta sąlyga, pagal kurią nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, turintis teistumą.

Bylos medžiaga patvirtina ir nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas 2018 m. sausio 9 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 220 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta galutinė bausmė – 150 (vieno šimto penkiasdešimties) MGL (5649 Eur) dydžio bauda. Pareiškėjas šiuo atveju nesutinka su Panevėžio AVPK pozicija, kad jis nelaikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo prasme.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi nuostatos, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas, kurio tikslas reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, savaime neapibrėžia, kas yra asmuo, laikomas turinčiu teistumą, palikdamas tai nustatyti BK bendrajai daliai (žr. 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-602-854/2013). Teistumo samprata BK taikymo prasme yra pateikta šio kodekso 97 straipsnyje (2014 m. kovo 13 d. įstatymo Nr. XII-776 redakcija). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, atsižvelgiant į teistumą, gali būti varžomos tik tos piliečių teisės ir laisvės, kurių apribojimą numato Lietuvos Respublikos įstatymai. Taigi, teistumas – teisinės nuteisto už nusikaltimo padarymą asmens, kuriam įsiteisėjo teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, padėties ypatybė, būdinga tam tikrą baudžiamajame įstatyme numatytą laiką. Teistumas tęsiasi nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teistumo išnykimo ar panaikinimo dienos. Teisėjų kolegija pažymi, jog reikšminga yra ne tai, kokio pobūdžio nusikaltimą asmuo padarė, o nepriekaištingos reputacijos kriterijus. Nagrinėjamu atveju lemiamas kriterijus ir yra asmens teistumas, kuris riboja asmens teisę įsigyti ginklą bei turėti ginklus ir šaudmenis.

Pabrėžtina, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta imperatyvi norma ir ji nesuteikia diskrecijos teisės viešojo administravimo subjektui, kuriam suteikti įgaliojimai taikyti šią normą, pasirinkti kokį nors kitą elgesio variantą, išskyrus šioje normoje nurodytą leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimą, jei yra nustatomas kuris nors iš 40 straipsnio 1 dalyje išvardytų atvejų. Nustatęs, jog pareiškėjas neatitiko nepriekaištingos reputacijos kriterijų (18 straipsnio 2 dalies 5 punktas), atsakovas turėjo įstatymo nustatytą pareigą panaikinti išduotą leidimą nešiotis (laikyti) B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis ir juos paimti vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 2 punktu.

Taigi nagrinėjamu atveju Panevėžio AVPK, remdamasis Policijos licencijuojamos veiklos informacinėje sistemoje gauta informacija apie pareiškėjo įvykdytą nusikalstamą veiką ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 9 d. priimtą baudžiamąjį įsakymą, pagrįstai įvertino pareiškėjo atitikimą nepriekaištingos reputacijos reikalavimams Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punkto aspektu ir priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą panaikinti leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklą.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su jo teisių suvaržymu, pažymi, kad teisė turėti ginklą nėra absoliuti, nes tai susiję su žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumu, todėl valstybė kontroliuoja ginklų ir šaudmenų apyvartą, nustato griežtus reikalavimus subjektams, norintiems gauti leidimus nustatytų kategorijų ginklams įsigyti, laikyti, nešioti ir naudoti. Šiuo atveju pareiškėjo teisės, kurioms realizuoti reikalingi ribotos civilinės apyvartos daiktai (šaunamieji ginklai), negali būti iškeltos aukščiau visuomenės saugumo tikslo. Pagal Konstitucinio Teismo doktriną teismas turi teisę nuspręsti netaikyti įstatyme nustatytos sankcijos, vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, kai individualioje byloje nustato itin svarbių aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, jog asmeniui taikytina sankcija yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga. Teismas tokią išvadą gali padaryti tik įvertinęs teisinių santykių bei padaryto teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimą). Duomenų, kad ginklų bei šaudmenų laikymas pareiškėjui būtų susijęs su jo (jo šeimos) sveikatos ir (ar) gyvybės saugumu, byloje nėra. Byloje nagrinėjamų teisinių santykių kontekste taip pat nenustatyta išimtinai svarbių kitų aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą dėl pareiškėjui paskirtos sankcijos neproporcingumo, o kartu akivaizdaus jos neteisingumo.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

pareiškėjo S. V. skundą atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėjos Nijolė ČekanauskienėIrena VaržinskienėDalytė Zlatkuvienė