- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-30
- Bylos Nr.
- 1S-530-238/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- K. J.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo K. J. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) nutarimą taikyti nuteistajam K. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra,
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. J. nuteistas Širvintų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 10 d. nuosprendžiu Širvintų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. nuosprendis pakeistas ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams. Bausmės pradžia – 2013-10-18, bausmės pabaiga – 2017-02-18.
Nuteistasis K. J. pateikė Komisijai prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos. Komisija, išnagrinėjusi nuteistojo prašymą, 2015 m. sausio 13 d. priėmė nutarimą Nr. 95-4 lygtinai paleisti nuteistąjį K. J. iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, jam neatlikus 2 metų 1 mėnesio 10 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2015 m. sausio 8 d.) laisvės atėmimo bausmės. Komisija konstatavo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 10 balų, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, nuteistasis per nustatytą laikotarpį įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 24 d. nutartimi nutarė atsisakyti tvirtinti Komisijos 2015 m. sausio 13 d. nutarimą taikyti nuteistajam K. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga ir įvertinęs priimto nutarimo motyvus, konstatavo, kad nutarimas yra nepakankamai pagrįstas, nutarime nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybės charakteristika, jo padaryto nusikaltimo pobūdis, paskirtos bausmės dydis ir elgesys bausmės atlikimo metu, todėl nuteistajam K. J. negali būti taikomas lygtinis paleidimas. Teismas savo sprendimą grindė tuo, kad nuteistasis K. J. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis už sunkaus nusikaltimo organizavimą ir vadovavimą, anksčiau buvo teistas. Teismo nuosprendžiu iš nuteistojo yra priteistas 216298,36 eurų civilinis ieškinys, tačiau atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis nesistengė padengti priteisto civilinio ieškinio ir šiuo metu yra atlyginęs tik nedidelę jo dalį, t. y. 11050,48 eurų. Šiuo metu Vilniaus apylinkės teisme ir Kauno apygardos teisme yra nagrinėjamos baudžiamosios bylos, kuriose nuteistasis K. J. kaltinamas analogiškų veikų padarymu, t. y. pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. Nuteistojo neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, į paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį, dar yra labai didelė. Nuteistojo intensyvi priežiūra vykdoma 3 mėnesius. Atsižvelgusi į probuojamojo rizikos lygį, probacijos tarnyba gali pratęsti intensyvios probuojamojo priežiūros vykdymą 3 mėnesiams, tačiau bendras vykdomos probuojamojo intensyvios priežiūros terminas negali trukti ilgiau kaip 1 metus. Tokiu atveju nuteistasis 1 metus 1 mėnesį ir 10 dienų būtų prižiūrimas tik minimaliai jau ne pagal teismo paskirtus įpareigojimus, bet pagal probacijos tarnybos paskirtas poveikio priemones. Teismas laikė, kad įvertinus nuteistojo asmenybę, nusikaltimo pobūdį, nuteistojo atlikta bausmės dalis, atsižvelgiant į paskirtos bausmės bendrą trukmę, dar nėra pakankama, siekiant įgyvendinti nuosprendžiu skirtą individualizuotą bausmę bei teisingumo principą. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo, kas gali būti viena iš prielaidų rizikuoti nusikalsti ateityje.
Šalies argumentai
Skunde nuteistasis K. J. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – tenkinti jo prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir paleisti jį lygtinai iš pataisos namų. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti visą jį charakterizuojančią medžiagą, nusikaltimo padarymo laiką, šeimines aplinkybes ir jo galimybes atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Atsižvelgiant į tai, kad faktinis atlikos bausmės laikas artėja prie praskirtos bausmės vidurio, negalima padaryti išvados, kad jis yra atlikęs trumpą paskirtos bausmės laiką. Faktiškai jo lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas likus mažiau nei trims mėnesiams iki įstatymo numatyto 6 mėnesių termino. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl jo lygtinio paleidimo, nepagrįstai sureikšmino vieną aplinkybę, t. y. jo padarytos žalos padengimo dydį, taip pat nenurodė, kuo remdamasis atmeta pakartotino nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką rezultatus. Rezultatas „10“ reiškia, kad jo pakartotino nusikalstamumo rizika yra žema, kas paneigia pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą dėl galimo pakartotino jo nusikalstamumo. Teismas turėjo vertinti „OASys“ rezultatus kartu su jo nuomone dėl padaryto nusikaltimo – jis kritiškai vertina savo elgesį ir prisipažįsta dėl padaryto nusikaltimo, savo kaltės neneigia. Atkreipia dėmesį į tai, kad nusikaltimas buvo padarytas 2003 metais. Teismas nurodė, kad jis buvo anksčiau nuteistas, tačiau teistas jis buvo dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 233 str. 1 d. Jis ne tik savęs nesusiejo su kriminalinėmis subkultūromis, bet ir aktyviai pats dalyvavo ir skatino kitus nuteistuosius dalyvauti įvairiuose kultūrinėse ir socialinės reabilitacijos programose. Jo turimas aukštasis išsilavinimas ir pomėgiai leido užsiimti įvairia veikla, dėl kurios per šį laiką buvo skatintas du kartus. 2014 m. spalio 28 d. buvo pervestas iš paprastajai nuteistųjų grupei priskirtų laikymo sąlygų į lengvąją nuteistųjų grupę, kas sudarė sąlygas palaikyti dažnesnius ir artimesnius socialinius ryšius (ilgalaikius pasimatymus, telefoninius pokalbius) su sutuoktine ir mažamečiais vaikais. Be to, nėra jokių duomenų, kad jis būtų netinkamai elgęsis pataisos įstaigos personalo atžvilgiu. Teismas turėjo įvertinti, kad tenkinus prašymą dėl jo lygtinio paleidimo, jis dirbs ne pelno siekiančioje viešojoje įstaigoje, senelių globos namuose „Senelių rojus“, dalyvaus ligotų ir pensinio amžiaus senelių priežiūroje. Pateikta charakteristika taip pat patvirtina, kad iki bausmės atlikimo momento jis ten dirbo, todėl ir ateityje ten dirbs. Ši aplinkybė yra svarbi ir dėl jo galimybės atlyginti žalą, atsiradusią dėl padaryto nusikaltimo. Teismas neįsigilino nei į jo atlygintos žalos dydį, nei į jo galimybes atlygti žalą, neįvertino žalos atlyginimo aplinkybių. Tik jo iniciatyva buvo parduotas jam priklausantis vienintelis turtas, kadangi, be paminėto ir jau parduoto žemės sklypo, jis neturi jokio turto. Mano, kad tai didelė suma, kadangi visą įmanomą sumą nukreipė kreditoriams. Nuteistasis skunde teigia, kad šie jo nurodyti motyvai patvirtina, kad skirtingai, nei nurodyta pirmosios instancijos teismo nutartyje, įvertinus jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, socialinius ryšius bei elgesį pataisos įstaigoje, itin žemą pakartotinio nusikalstamumo riziką, galima padaryti išvadą, kad jo atžvilgiu tikėtina pakankamai gera integracija bei maža tikimybė, jog jis, būdamas laisvėje, nesilaikys įstatymų. Mano, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo turėjo vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais (ar išskirti keletą jų), bet privalėjo įvertinti ir lygtinio paleidimo bei probacijos paskirtį, priešingu atveju lygtinio paleidimo pagrindus, sąlygas ir tvarką reglamentuojančios teisės normos netektų prasmės, o nuteistieji nebūtų skatinami pasitaisyti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo K. J. skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau-LR BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lygtinai iš pataisos įstaigos gali būti paleisti tik tie asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.
Tuo atveju, kai asmuo atitinka formaliuosius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijus, numatytus BVK 157 straipsnyje, t. y. yra atlikęs reikiamą dalį paskirto bausmės laiko, turi būti įvertintos ir kitos aplinkybės (nuteistojo asmenybė, padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnis, pobūdis ir padarymo aplinkybės, ankstesni teistumai, nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės).
Konstatuojama, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybes, kurios reikšmingos darant išvadas apie tai, ar yra pagrindas nuteistojo atžvilgiu taikyti BVK 157 straipsnio nuostatas. Teismas įvertino nuteistojo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, charakteristiką, socialinio tyrimo išvadas, nusikalstamo elgesio riziką, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes.
Pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyta, kad nuteistasis bausmę atlieka už sunkaus nusikaltimo organizavimą ir vadovavimą, anksčiau buvo teistas, o nuteistojo neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, į paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį, dar yra labai didelė. Nėra pagrindo konstatuoti, kad apylinkės teismas nepagrįstai vertino aplinkybes, kurios nurodytos nutartyje. Teismas pagrįstai įvertino nusikaltimo, už kurį nuteistasis atlieka bausmę, pobūdį ir sunkumą. Šios aplinkybės yra reikšmingos darant išvadas dėl asmenų nusikalstamo elgesio rizikos. Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (10 balų pagal OASys) yra žema, tačiau jo atžvilgiu nesudaro besąlyginio lygtinio paleidimo taikymo pagrindo. Skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad nuteistojo K. J. skunde nurodomos aplinkybės, kurių pagrindu jis prašo taikyti lygtinį paleidimą (bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, išėjęs į laisvę turi galimybę dirbti, atlyginti padarytą žalą ir kt.), nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad jis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad Vilniaus apylinkės teisme ir Kauno apygardos teisme yra nagrinėjamos baudžiamosios bylos, kuriose nuteistasis K. J. kaltinamas analogiškų veikų padarymu, t. y. pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnį. Ši aplinkybė nurodyta teisingai, nes 2015 m. vasario 24 dienai tokia situacija buvo. Nustatyta, kad šiuo metu Vilniaus apylinkės teisme byla dar neišnagrinėta. 2015 m. kovo 5 d. nutartimi Kauno apygardos teismas prokuroro skundą atmetė ir paliko galioti Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. išteisinamąjį nuosprendį. Tačiau ši aplinkybė nėra pagrindu naikinti apylinkės teismo nutartį.
Teismas atkreipia nuteistojo dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį, kuris nurodo, jog teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, o teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Taigi iš šių pamatinių valstybės konstitucinių nuostatų yra akivaizdu, kad visuomenės atstovų nuomonės neįpareigoja teismo tvirtinti ar netvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų komisijų nutarimus, nes konstitucinis imperatyvas draudžia kitiems subjektams kištis į bausmės skyrimą ir vykdymą bei įpareigoja būtent teismą, įvertinus formaliųjų ir materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo sąlygų visumą, priimti galutinį sprendimą taikyti ar atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, bet ir nubausti jį už padarytą nusikaltimą, atimti ir apriboti jam galimybę daryti naujus nusikaltimus, paveikti nusikaltimą padariusį asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str.). Konstatuotina, kad dar neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis, palyginus su paskirtąja bausme, yra gana didelė – beveik dveji metai. Paleidus nuteistąjį K. J. lygtinai jau šiuo metu, nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis, būtų pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesas, susijęs su piliečių saugumo užtikrinimu. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurių turinys nėra neteisingas. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, šiuo atveju negalima remtis tik nuteistojo pabrėžiamais lygtinio paleidimo tikslais, bet visiškai nekreipti dėmesio į pačios bausmės paskirtį, nes tai prieštarautų teisingumo principui. Pritartina apylinkės teismo išvadai, kad per trumpas paskirtos bausmės atliktas laikas gali K. J. suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo, o tai gali būti viena iš prielaidų ateityje vėl nusikalsti. Taip pat pabrėžtina, kad tokiu atveju būtų pažeistas ir visuomenės saugumo interesas, nes į ją būtų sugrąžintas nusikaltęs asmuo, kuris dėl teismo malonės būtų susiformavęs klaidingą nuomonę dėl jo padaryto sunkaus nusikaltimo, nes jis pernelyg švelniai nubaustas.
Esant šioms aplinkybėms, apylinkės teismas pagrįstai Komisijos nutarimo nepatvirtino. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, ją naikinti pagal skundo argumentus nėra pagrindo. Konstatuojama, kad nėra įstatyminio pagrindo tenkinti nuteistojo K. J. skundo, todėl jis atmetamas, o teismo nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutarė:
atmesti nuteistojo K. J. skundą, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartį palikti galioti.
Nutartis neskundžiama.