Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Kiaurakytės,

atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Kristinai Krickienei,

2025 m. gegužės 14 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso vaizdo konferencijos Zoom būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų S. S., Y. S. S., M. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai S. S. (toliau – ir Pareiškėjas1), Y. S. (toliau – ir Pareiškėjas2) ir M. S. (toliau – ir Pareiškėjas3) (toliau kartu – ir Pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu ir prašo panaikinti:

1. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2025 m. vasario 2 d. sprendimus Nr. 25S33330, Nr. 25S33332 ir Nr. 25S33333 (toliau – ir skundžiami Sprendimai).

2. Priteisti Pareiškėjo1, Pareiškėjo2 ir Pareiškėjo3 naudai iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, jog 2024 m. lapkričio 13 d. Lietuvos Respublikos prezidento dekretu Nr. 1K-139, Pareiškėjui1 buvo suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė. Remiantis 2024 m. lapkričio 13 d. Lietuvos Respublikos prezidento dekretu Nr. 1K-144 Pareiškėjui2 ir Pareiškėjui3 suteiktos Lietuvos Respublikos pilietybės. Pareiškėjai pateikė Migracijos departamentui prašymus leisti prisiekti Lietuvos Respublikai, papildomai pateikė 2024 m. gruodžio 18 d. notaro patvirtintus pareiškimus, kuriais Pareiškėjai pareiškė, kad atsisako Turkijos Respublikos pilietybės. Atsakovas visiems Pareiškėjams 2025 m. vasario 2 d. priėmė skundžiamus Sprendimus, kuriais nusprendė, kad Pareiškėjai negali prisiekti Lietuvos Respublikai nepateikę įrodymų apie Turkijos Respublikos pilietybės atsisakymą. Pareiškėjai savo prašyme buvo nurodę, kad dėl Turkijos taikomų represijų bei persekiojimų nuo 2015 m. vasaros nebevyksta į Turkiją, o nuo 2016 m. liepos 16 d. Pareiškėjui1 ir jo šeimos nariams, t. y. Pareiškėjui2 ir Pareiškėjui3 nebesuteikiamos konsulinės paslaugos. Tai susiję su pareiškėjų požiūriu į M. F. Gülen (toliau - M. F. Gulenas) (Turkijos visuomenės veikėjas, dvasininkas, filosofas, rašytojas, Turkijos prezidento Recep Tayyip Erdogan apkaltintas bandymu atlikti neva karinį perversmą 2016 m. Turkijoje), t. y. pareiškėjai yra M. F. Guleno šalininkai. Turkijoje nuo 2016 m. M. F. Gulenas ir jo šalininkai laikomi nusikaltėliais, dėl to visi šalininkai yra persekiojami, uždaromi į kalėjimus, kankinami, t. y. su jais yra be jokių teisminių procesų susidorojama. Pažymi, kad F. M. Gulenas niekaip nebuvo susijęs su minėtu perversmu, o visi kaltinimai buvo tyčia sufabrikuoti, norint įtvirtinti tuometinės ir dabartinės valdžios įtaką ir galią.

Teigia, kad Pareiškėjai negali vykti į Turkiją, kadangi jie būtų iš karto sulaikyti. Pareiškėjai nesikreipė dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje manydami, jog jau turi leidimus nuolat gyventi ir jautėsi saugiai Lietuvos Respublikoje. Per visą laikotarpį Pareiškėjai neišvyko iš Europos Sąjungos šalių teritorijos saugumo sumetimais. Pareiškėjas1 yra įkūrėjas/steigėjas mokyklos (duomenys neskelbtini), kuri veikia nuo 2006 m. bei kuri yra pripažinta Turkijos valdžios kaip teroristinė organizacija. Pažymi, kad pareiškėjai negali kreiptis į Turkijos ambasadą Vilniuje, nes grėstų pavojus jų gyvybei, kadangi 2024 m. liepos 15 d. Turkijos ambasada Vilniuje minėjo tariamo perversmo bandymą. Pareiškėjas1 ir jo šeimos nariai negali vykti į Turkijos ambasadą Vilniuje, joks atsakymas ar dokumentas neišduodamas nei Pareiškėjui1, nei jo šeimos nariams. Šis faktas buvo pripažintas ir Migracijos departamento, todėl Pareiškėjui1 ir jo šeimos nariams buvo išduoti užsieniečio pasai. Nepaisant to, kad Pareiškėjas1 ir jo šeimos nariai nesikreipė dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje, jie laikytini de facto politiniais pabėgėliais. Pareiškėjas1 objektyviai negali patekti į Turkijos ambasadą Vilniuje ir pateikti prašymo dėl pilietybės atsisakymo. Šiuo atveju įgaliotinių paskyrimas taip pat neišspręstų problemos, kadangi pareiškėjai negautų jokio atsakymo. Atitinkamai, Turkijos ambasada nepatvirtintų pareiškėjų valios dėl pilietybės atsisakymo bei nesuteiktų Pareiškėjams jokių įrodančių dokumentų, susijusių su Turkijos pilietybės netekimu. Pareiškėjai laiko, kad Turkijos procedūros neatitinka protingumo kriterijų, t. y. Turkijos ambasada neteiks jokių paslaugų pareiškėjams bei jiems gali grėsti pavojus, be to Pareiškėjas1 nepagrįstai ir neteisėtai laikomas teroristu.

Teismo posėdžio metu Pareiškėjai ir jų atstovas palaiko savo skundą ir prašo jį tenkinti skunde išdėstytų motyvų pagrindu.

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime su Pareiškėjų skundu nesutinka.

Nurodo, kad Pareiškėjams Lietuvos Respublikos pilietybė suteikta Lietuvos Respublikos Prezidento 2024 m. lapkričio 13 d. dekretu Nr. 1K-139 ir 2024 m. lapkričio 13 d. dekretu Nr. 1K-144 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo“, įsigaliojusiais 2024 m. lapkričio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (toliau – ir Pilietybės įstatymas) 3 straipsnio 4 dalyje, imperatyviai nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus šiame įstatyme numatytus atskirus atvejus. Pagal Pilietybės įstatymo 23 straipsnio 9 dalį tam, kad pareiškėjai galėtų prisiekti Lietuvos Respublikai, jie privalo atsisakyti Turkijos Respublikos pilietybės. Pareiškėjai Lietuvos Respublikos piliečiais taps ir Lietuvos Respublikos piliečių teises, laisves ir pareigas įgis tik po to, kai prisieks Lietuvos Respublikai.

Nurodo, kad Turkijos Respublikos teisėje yra nustatyta Turkijos Respublikos pilietybės atsisakymo procedūra. Migracijos departamento vertinimu, Turkijos Respublikos pilietybės atsisakymo procedūra pareiškėjų atveju atitinka protingumo kriterijus, kadangi pareiškėjų paaiškinimuose nurodyti faktai ir aplinkybės nėra pagrįsti dokumentais. Pareiškėjai nepateikė dokumentų, patvirtinančių Turkijos Respublikos paso panaikinimo faktą bei duomenų, patvirtinančių jog jiems buvo atsisakyta išduoti naujus Turkijos Respublikos pasus. Pareiškėjui1 Turkijos pasas išduotas 2011 m. birželio 8 d. ir galiojo iki 2021 m. birželio 7 d., o Lietuvos užsienio pasas išduotas 2021 m. balandžio 22 d.; Pareiškėjui2 Turkijos pasas išduotas 2015 m. kovo 26 d. ir galiojo iki 2019 m. lapkričio 27 d., o pirmas Lietuvos užsieniečio pasas išduotas 2019 m. gruodžio 20 d.; Pareiškėjai Turkijos pasas išduotas 2011 m. sausio 11 d. ir galiojo iki 2021 m. sausio 9 d., o pirmas Lietuvos užsieniečio pasas išduotas 2021 m. vasario 25 d. Iš šių duomenų matyti, kad vienų Pareiškėjų pasų galiojimas jau buvo pasibaigęs, o kito iki galiojimo pabaigos buvo likę keli mėnesiai. Esant minėtoms aplinkybėms Pareiškėjų teiginys, kad Lietuvos užsieniečių pasai patvirtina faktą, jog jiems Turkijos pasai buvo panaikinti, neatitinka tikrovės. Atsakovo manymu, Lietuvos užsieniečio pasų išdavimas pats savaime nepaneigia Pareiškėjų galimybių atsisakyti Turkijos pilietybės ar kreiptis į instituciją per įgaliotinį. Ši aplinkybė taip pat nepatvirtina, kad jie ar jų įgaliotinis negali gauti kompetentingos Turkijos Respublikos institucijos išduoto dokumento, paaiškinančio, dėl kokių priežasčių Pareiškėjų prašymai dėl Turkijos pilietybės atsisakymo nebuvo priimti nagrinėti. Pareiškėjai nepateikia jokių dokumentų, kurie patvirtintų jų teisių ir galimybių ribojimą pasinaudojant specialiu įgaliojimu ar kad Turkijos Respublikos ambasada jiems ar jų įgaliotiniams nesuteiktų konsulinių arba visiems prieinamų paslaugų. Turkijos pilietybės įstatyme yra numatyta konkreti pilietybės atsisakymo procedūra, todėl jos neįvykdžius pareiškėjai turėtų dvigubą pilietybę, tačiau tokia galimybė yra numatyta Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 1-11 punktuose, o pareiškėjai neatitinka nei vieno iš šių punktų.

Migracijos departamento vertinimu, kitos valstybės pilietybės atsisakymo procedūros atitikimo protingumo kriterijams vertinimas iš esmės ir yra susijęs su įmanomumo atisakyti kitos valstybės pilietybės vertinimu. Atvejai, kada asmuo negali atsisakyti pilietybės dėl to, kad turi neįvykdytų prievolių valstybei, yra numatyti daugelio valstybių pilietybės įstatymuose. Pažymi, kad pilietybė yra nuolatinis asmens politinis teisinis ryšys su konkrečia valstybe, grindžiamas abipusėmis teisėmis bei pareigomis ir iš jų išplaukiančiu savitarpio pasitikėjimu, ištikimybe bei gynyba. Vien dėl to, kad yra numatyti tam tikri reikalavimai pilietybės atsisakymui, negalima vertinti, kad pilietybės atsisakymo procedūra neatitinka protingumo reikalavimų. Migracijos departamentas tinkamai išnagrinėjo Pareiškėjų prašymus ir priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, teisės normos buvo pritaikytos tinkamai, visapusiškai išnagrinėjus surinktus duomenis.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašo skundą atmesti, paaiškino, kad nagrinėjamu atveju trūksta Pareiškėjų valios dėl pilietybės atsisakymo pagal Turkijos įstatymus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2025 m. vasario 2 d. sprendimų Nr. 25S33330, Nr. 25S33332 ir Nr. 25S33333, kuriais Migracijos departamentas nusprendė, kad Pareiškėjai negali prisiekti Lietuvos Respublikai, nepateikę įrodymų apie Turkijos Respublikos pilietybės atsisakymą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2024 m. lapkričio 13 d. Lietuvos Respublikos prezidento dekretu Nr. 1K-139, Pareiškėjui1 buvo suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė. 2024 m. lapkričio 13 d. Lietuvos Respublikos prezidento dekretu Nr. 1K-144, Lietuvos Respublikos pilietybės suteiktos Pareiškėjui2 ir Pareiškėjui3.

Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis Pareiškėjo1 gyvenamoji vieta nuo 2004 m. balandžio 5 d. deklaruota Lietuvoje, 2021 m. kovo 2 d. išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje Nr. 760022678, kuris galioja iki 2026 m. kovo 2 d.

Pareiškėjo2 gyvenamoji vieta nuo gimimo, t. y. 2005 m. liepos 21 d. deklaruota Lietuvoje, 2021 m. spalio 27 d. išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje Nr. 760062109, kuris galioja iki 2026 m. spalio 27 d.

Pareiškėjo3 gyvenamoji vieta nuo 2004 m. balandžio 8 d. deklaruota Lietuvoje, 2022 m. spalio 7 d. išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje Nr. 760190312, kuris galioja iki 2027 m. spalio 7 d.

Pareiškėjai pateikė Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašymus leisti prisiekti Lietuvos Respublikai. Prašymai buvo priimti 2024 m. gruodžio 19 d. Papildomai Pareiškėjai pateikė 2024 m. gruodžio 18 d. notaro patvirtintus pareiškimus, kuriais pareiškė, kad atsisako Turkijos Respublikos pilietybės.

Migracijos departamentas 2025 m. vasario 2 d. priėmė skundžiamus Sprendimus Nr. 25S33330, Nr. 25S33332 ir Nr. 25S33333, kuriuose nurodė, kad Pareiškėjai negali prisiekti Lietuvos Respublikai nepateikę įrodymų apie Turkijos Respublikos pilietybės atsisakymą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (minėta, toliau - ir Pilietybės įstatymas) nuostatos, Dokumentų, susijusių su Lietuvos Respublikos pilietybe, teikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2013 m. balandžio 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 280 (toliau – ir Aprašas) (ginčui aktuali redakcija) nuostatos.

Pilietybės įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus šiame įstatyme numatytus atskirus atvejus. Pilietybės įstatymo 10 straipsnio, reglamentuojančio Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimą supaprastinta tvarka, 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę supaprastinta tvarka, jeigu jie nėra kitos valstybės piliečiai ir nėra šio įstatymo 22 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių Lietuvos Respublikos pilietybė neteikiama. Reikalavimas atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės yra nustatytas ir Pilietybės įstatymo 23 straipsnio 9 dalyje, pagal kurią asmenys, kurie, įgydami Lietuvos Respublikos pilietybę, turėjo kitos valstybės pilietybę, prisiekia Lietuvos Respublikai tik po to, kai šio straipsnio 5 dalyje nurodytoms institucijoms pateikia įrodymus, kad jie nėra kitos valstybės piliečiai.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pilietybė paprastai suprantama kaip asmens ir valstybės nuolatinis teisinis ryšys. Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarime inter alia (be kita ko) konstatuota, kad pilietybė yra ne bet koks asmens ir valstybės nuolatinis ryšys, o būtent teisinis. Pilietybės santykiai visada yra teisiniai, jų buvimas visada konstatuojamas teisine forma. Pilietybės klausimus gali spręsti tik valstybės institucijos, tai darydamos jos gali atlikti tik tokius veiksmus, kuriuos numato Konstitucija, įstatymai ir kiti teisės aktai. Pilietybės būsena gali būti pakeista tik esant teisės aktuose nustatytiems pagrindams ir tik šalims – piliečiui ir valstybei – atlikus tam tikrus teisinius veiksmus ir valstybės institucijai priėmus atitinkamą teisinį sprendimą. Pilietybė lemia asmens teisinį statusą, pilietybės turėjimas – tai prielaida turėti visas teises ir laisves, įtvirtintas Konstitucijoje ir įstatymuose, taip pat vykdyti nustatytas pareigas.

Taigi, pagal Pilietybės įstatymo 23 straipsnio 9 dalį, kad Pareiškėjai galėtų prisiekti Lietuvos Respublikai, jie privalo atsisakyti Turkijos Respublikos pilietybės. Vadovaujantis Pilietybės įstatymo 23 straipsnio 4 dalies 2 punktu, Pareiškėjai prisiekti Lietuvos Respublikai turi ne vėliau kaip iki 2026 m. lapkričio 15 d. Reikalavimas pateikti įrodymus apie kitos valstybės pilietybės netekimą netaikomas asmenims, kurie pagal šio įstatymo 7 straipsnį gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai. Reikalavimas pateikti įrodymus apie kitos valstybės pilietybės netekimą netaikomas tais atvejais, kai kitos valstybės teisėje nenustatyta jos pilietybės atsisakymo ar netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūrų arba šios procedūros neatitinka protingumo kriterijų.

Pilietybės įstatymo 23 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos pilietybė suteikta supaprastinta tvarka, natūralizacijos tvarka, išimties tvarka, ją grąžinus, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatytais pagrindais, per šio straipsnio 4 dalyje nustatytą laiką turi viešai ir iškilmingai prisiekti Lietuvos Respublikai. Reikalavimas prisiekti Lietuvos Respublikai netaikomas asmenims, teismo pripažintiems neveiksniais tam tikroje srityje, ir vaikams, nesukakusiems 18 metų.

Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 23 straipsnio 4 dalies 2 punktas numato, kad asmuo, kuris yra raštu pareiškęs savo valią atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės, kai jam bus suteikta ar grąžinta Lietuvos Respublikos pilietybė, turi prisiekti per 2 metus nuo dienos, kurią įsigalioja Respublikos Prezidento dekretas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo ar grąžinimo.

Aprašo 48 punkte nustatyta, kad jeigu asmuo, be kitų dokumentų, pateikia ir aprašo 7.2 papunktyje nurodytą pareiškimą, Migracijos departamentas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo leisti prisiekti Lietuvos Respublikai priėmimo dienos atitinkamai privalo: 48.1. patikrinti, ar valstybės, kurios pilietis yra prašymą pateikęs asmuo, teisėje iš tikrųjų nenustatyta pilietybės atsisakymo ar netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūrų; arba 48.2. įvertinti šių procedūrų atitiktį protingumo kriterijams.

Aprašo 46 punktas numato, kad, jeigu Migracijos departamentas, nagrinėdamas prašymą leisti prisiekti Lietuvos Respublikai, nustato, kad nepakanka šį prašymą pagrindžiančių duomenų ir (ar) dokumentų, taip pat kai pateiktuose 6 dokumentuose yra klastojimo požymių, kyla abejonių dėl pateiktų dokumentų tikrumo (autentiškumo) ir (ar) vientisumo arba šiame prašyme ar šiuose dokumentuose nurodytos informacijos tikslumo, Migracijos departamentas šį prašymą pateikusiam asmeniui išsiunčia pranešimą per MIGRIS ir nustato pagrįstą, bet ne ilgesnį nei vieno mėnesio iki Pilietybės įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje nurodyto termino pabaigos, terminą reikiamiems duomenims ir (ar) dokumentams pateikti arba patikslinti. Šiuo atveju prašymo leisti prisiekti Lietuvos Respublikai nagrinėjimo terminas sustabdomas nuo minėto pranešimo išsiuntimo dienos ir atnaujinamas nuo sprendimui priimti reikiamų duomenų ir (ar) dokumentų priėmimo Migracijos departamente dienos.

Pagal Aprašo 51 punkto antrą pastraipą Migracijos departamentui priėmus sprendimą, kad valstybėje, kurios pilietis yra prašymą pateikęs asmuo, nustatytos pilietybės atsisakymo ar netekimo, įgijus kitos valstybės pilietybę, procedūros atitinka protingumo kriterijus, Migracijos departamentas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šio sprendimo priėmimo per MIGRIS išsiunčia asmeniui pranešimą apie priimtą sprendimą ir nurodo, kad asmeniui bus leista prisiekti Lietuvos Respublikai tik po to, kai bus pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad jis nėra kitos valstybės pilietis.

2009 m. gegužės 29 d. priimto Turkijos Respublikos pilietybės įstatymo 23 straipsnyje numatyta, kad Turkijos pilietybė prarandama kompetentingos institucijos sprendimu arba pasinaudojus pasirinkimo teise. Šio įstatymo 37 straipsnyje nurodyta, kad prašymai gali būti teikiami asmeniškai arba naudojant specialų įgaliojimą. Teikti prašymus dėl Turkijos pilietybės atsisakymo paštu negalima. Įstatymo 25 straipsnyje nurodyta, kad asmenims, kurie prašo leidimo atsisakyti Turkijos pilietybės, Turkijos Respublikos vidaus reikalų ministerija išduoda leidimą atsisakyti Turkijos pilietybės arba Turkijos pilietybės atsisakymo dokumentą, jeigu jie atitinka šias sąlygas: a) turi būti brandaus amžiaus; b) turi būti įgijęs kitos valstybės pilietybę arba turėti įtikinamų įrodymų kurie rodo, kad asmuo gali įgyti kitos valstybės pilietybę; c) neturi būti ieškomas kaip nusikaltimo vykdytojas ar kaip asmuo, vengiantis atlikti karo tarnybą; d) neturi jokių finansinių ar baudžiamųjų apribojimų. Tarp asmenų, kurie prašo leidimo atsisakyti Turkijos pilietybės norint įgyti kitos valstybės pilietybę, kurių pareiškimai dėl Turkijos pilietybės atsisakymo yra laikomi tinkamais, išduodamas leidimas atsisakyti Turkijos pilietybės. Asmenims, pateikusiems dokumentus, patvirtinančius užsienio valstybės pilietybę įgijimą po arba prieš išduotą leidimą, turi būti išduotas Turkijos pilietybės atsisakymą patvirtinantis dokumentas. Leidimas atsisakyti pilietybės galioja dvejus metus nuo sprendimo. Asmenys, kurie gauna leidimą atsisakyti pilietybės, persiunčia informaciją ir dokumentus, įrodančius, kad jie įgijo kitos valstybės pilietybę provincijos, kurioje gyveno, gubernatoriui arba Turkijos Respublikos diplomatinėms atstovybėms užsienyje. Jeigu asmuo per du metus nuo leidimo atsisakyti Turkijos pilietybės išdavimo dienos negali įgyti užsienio valstybės pilietybės, leidimas nustoja galioti. Prašymo leisti atsisakyti Turkijos pilietybės nagrinėjimas gali užtrukti iki kelių mėnesių, taip pat pažymėtina, kad Turkijos Respublikos kompetentingos institucijos neprivalo duoti leidimo, tačiau neturi veikti savavališkai ir privalo nustatyti pagrįstas administravimo procedūras. Todėl, jei tenkinamos reikalaujamos sąlygos ir nėra kitų neteisėtų aplinkybių, pareiškėjui gali būti suteiktas leidimas atsisakyti pilietybės. Tais atvejais, kai administracija atmeta pareiškimus dėl atsisakymo, asmenys turi teisę pareikšti ieškinį dėl administracinio sprendimo panaikinimo. Gavus leidimą atsisakyti Turkijos pilietybės, užsienio pilietybės įgijimas automatiškai nereiškia, kad asmuo neteko Turkijos pilietybės. Norint įrodyti užsienio pilietybės įgijimą, atitinkamai institucijai turi būti pateiktas dokumentas, įrodantis užsienio valstybės pilietybės įgijimą. Tik tuomet, pasirašius atsisakymo dokumentą, bus laikoma, kad asmuo atsisakė Turkijos pilietybės.

Taigi Turkijos Respublikos teisėje yra nustatyta Turkijos Respublikos pilietybės atsisakymo procedūra. Minėta, kad reikalavimas pateikti įrodymus apie kitos valstybės pilietybės netekimą netaikomas tais atvejais, kai kitos valstybės teisėje nenustatyta jos pilietybės atsisakymo ar netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūrų arba šios procedūros neatitinka protingumo kriterijų. Šiuo atveju svarbu įvertinti šių procedūrų atitiktį protingumo kriterijams.

Bylos duomenys patvirtina, kad 2024 m. lapkričio 13 d. Lietuvos Respublikos prezidento dekretu Nr. 1K-139 Pareiškėjui1 buvo suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė. Remiantis 2024 m. lapkričio 13 d. Lietuvos Respublikos prezidento dekretu Nr. 1K-144, Pareiškėjui2 ir Pareiškėjui3 buvo suteiktos Lietuvos Respublikos pilietybės. Dekretuose nustatyta, kad Lietuvos piliečiais tampa ir Lietuvos Respublikos piliečio teises, laisves ir pareigas įgyja tik po to, kai prisiekia Lietuvos Respublikai.

Pareiškėjai, siekdami pagrįsti savo teiginį, kad negali pasinaudoti Turkijos Respublikos pilietybės atsisakymo procedūra, pateikė 2024 m. gruodžio 6 d. paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad negali pateikti įrodymų apie Turkijos Respublikos pilietybės netekimą, kadangi dėl Turkijos Respublikos taikomų represijų bei persekiojimų nuo 2015 m. vasaros nebevyksta į Turkijos Respubliką. Pareiškėjai paaiškinimuose nurodo, jog jiems nuo 2016 m. liepos 16 d. nebesuteikiamos visiems Turkijos piliečiams prieinamos bei suteikiamos konsulinės paslaugos, kadangi Pareiškėjas3 palaiko M. F. Guleno požiūrius, kuris yra kaltinamas 2016 m. liepos 15 d. tariamai įvykdytu perversmu. Pareiškėjai pateikė nuorodą į 2021 m. ,,Freedom House“ paskelbtą specialiąją ataskaitą apie Turkijos taikomų tarptautinių represijų atvejų analizę, kurioje nurodyta, jog Turkijos Respublikos kompetentingos įstaigos neatnaujina M. F. Guleno gerbėjų pasų ar jų vaikams nesuteikia pasų išdavimo paslaugos užsienyje, taip pat nurodą į Turkijos Respublikos žiniasklaidos svetainės straipsnį, kuriame rašoma, kad iš turkų verslininko, atvykusio į Turkijos Respublikos generalinį konsulatą Vienoje pratęsti vaikų pasų galiojimą, pasas buvo konfiskuotas jėga. Pateiktame paaiškinime pareiškėjai teigia, kad jų Turkijos Respublikos pasai buvo panaikinti, kadangi jų pažiūros dėl M. F. Guleno yra žinomos Turkijos ambasadai Vilniuje bei Turkijos nacionalinės žvalgybos tarnybai. Taip pat paaiškinimuose nurodo, kad pareiškėjai yra asmenys, raštu pareiškę savo valią atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės, tačiau pareiškėjų turimos kitos valstybės pilietybės teisėje nustatytos pilietybės atsisakymo procedūros, pareiškėjų manymu, neatitinka protingumo kriterijų.

Teisėjų kolegija sutinka su Migracijos departamento vertinimu, kad Turkijos Respublikos pilietybės atsisakymo procedūra pareiškėjų atveju atitinka protingumo kriterijus, kadangi pareiškėjų paaiškinimuose nurodyti faktai ir aplinkybės, pvz., kad Turkijos Respublikos ambasada nesuteiktų pareiškėjams jokių konsulinių arba visiems prieinamų paslaugų, o vykimas į Turkiją kelia grėsmę pareiškėjui ir jo šeimos saugumui, nėra pagrįsti dokumentais, todėl Migracijos departamentas priėmė skundžiamus Sprendimus, kuriais nusprendė, kad pareiškėjai negali prisiekti Lietuvos Respublikai nepateikęs įrodymų apie Turkijos Respublikos pilietybės atsisakymą.

Taigi, Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamus Sprendimus, visų pirma įvertino, kad Turkijos Respublikos teisėje yra nustatyta Turkijos Respublikos pilietybės atsisakymo procedūra. Nustačius tai, vertino, ar tokia procedūra pareiškėjo atveju atitinka protingumo kriterijus. Pareiškėjų skunde pateikti duomenys nepaneigia šios išvados. Minėta, kad Pilietybės įstatymo 23 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, jog asmuo, kuris yra raštu pareiškęs savo valią atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės, kai jam bus suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė, turi prisiekti per 2 metus nuo dienos, kurią įsigalioja Respublikos Prezidento dekretas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo. Pareiškėjai prisiekti Lietuvos Respublikai turi ne vėliau kaip iki 2026 m. lapkričio 15 d. Pareiškėjams suteiktas protingas terminas, per kurį jie gali atsisakyti Turkijos Respublikos pilietybės ir pateikti Migracijos departamentui tai patvirtinančius dokumentus. Tuo atveju, jeigu likus mažiau negu 3 mėnesiams (nuo 2026 m. rugpjūčio 1 d.) iki laiko, per kurį asmuo turi prisiekti Lietuvos Respublikai, termino pabaigos, pareiškėjams nepavyktų pateikti prašymo dėl Turkijos Respublikos pilietybės atsisakymo, tuomet Migracijos departamentui turėtų pateikti kompetentingos užsienio valstybės - Turkijos Respublikos - institucijos išduotą dokumentą, paaiškinantį, dėl kokių priežasčių jų prašymai nebuvo priimti nagrinėti.

Kaip jau minėta, atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, pareiškėjai gali prisiekti Lietuvos Respublikai tik atsisakę Turkijos Respublikos pilietybės ir taip užbaigti Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo procedūrą. Pareiškėjų argumentai, kad jie negali patekti į Turkijos ambasadą Vilniuje ir pateikti prašymo dėl pilietybės atsisakymo, kad Turkijos ambasada nepatvirtintų pareiškėjų valios dėl pilietybės atsisakymo bei nesuteiktų jokių įrodančių dokumentų, susijusių su Turkijos pilietybės netekimu, šiuo atveju vertintina kaip Pareiškėjų subjektyvi nuomonė, kadangi Pareiškėjai nepateikia jokių įrodymų, jog mėgino tai padaryti patys ar per įgaliotinį ir jiems nepavyko nei vienas iš pirmiau jų nurodytų variantų.

Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes bei Pareiškėjų skundo argumentus, nustatyta, kad Migracijos departamentas nenustatė, jog Turkijos Respublikos pilietybės atsisakymo procedūra Pareiškėjų atveju neatitiktų protingumo kriterijų, ir būtų galima taikyti Pareiškėjams Įstatymo 23 straipsnio 9 dalyje nustatytą išimtį.

Pareiškėjai be kita ko skunde nurodo, kad jie paprašė Lietuvos Respublikos užsieniečio pasų, kai jiems buvo panaikinti Turkijos pasai, todėl Pareiškėjams kyla grėsmė. Pareiškėjų požiūris yra žinomas Turkijos ambasadai Vilniuje bei Turkijos nacionalinės žvalgybos tarnybai, ir šį faktą aiškiai patvirtina pareiškėjų Turkijos pasų panaikinimas.

Su tokiais Pareiškėjų argumentais nesutiktina. Pareiškėjai nei teismui, nei Migracijos departamentui nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių Turkijos Respublikos paso panaikinimo faktą. Skunde Pareiškėjai pateikia internetinio tinklapio nuorodą bei paaiškina, kad per žiniasklaidą nurodoma, jog asmenų pasai buvo atimti kreipiantis į Turkijos ambasadą. Taip pat pareiškėjai nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog jiems buvo atsisakyta išduoti naujus Turkijos Respublikos pasus. Pareiškėjai taip pat teigia, kad dėl Turkijos taikomų represijų bei persekiojimų nuo 2015 m. vasaros nebevyksta į Turkiją, tačiau nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jiems yra taikomos represijos ar kyla persekiojimo grėsmė. Akivaizdu, kad pareiškėjų prie skundo pateikti straipsniai patvirtina tik bendrą situaciją Turkijos Respublikoje, tačiau ne individualias su pareiškėjais susijusias aplinkybes, todėl jais teisėjų kolegija nesivadovauja.

Pareiškėjai su skundu teismui pateikia slapto dokumento nuotraukas ir jo vertimą, kuriame nurodomi asmenys priskiriami FETO organizacijai (M. H. Guleno šalininkai). FETO organizacija Turkijos yra pripažinta teroristine organizacija. Pareiškėjų teigimu, iš teikiamo priedo matoma, jog į šį sąrašą yra įtrauktas ir Pareiškėjas1, Pareiškėją1 galima identifikuoti pagal į sąrašą įrašytą jo vardą ir pavardę bei turkišką asmens kodą, kuris sutampa su panaikintu Pareiškėjo1 turkišku pasu.

Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, šių dokumentų Pareiškėjai nebuvo pateikę Migracijos departamentui iki skundžiamų Sprendimų priėmimo, todėl šių dokumentų pateikimas teismui negali turėti įtakos skundžiamų Sprendimų teisėtumui ir pagrįstumui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad yra pateiktas ne dokumento originalas ar patvirtinta jo kopija, o tik dokumento nuotrauka, todėl nėra galimybės įvertinti tokio dokumento tikrumo ir patikimumo. Todėl Migracijos departamentui pagrįstai kilo abejonės ir dėl pareiškėjų realių galimybių gauti slaptus dokumentus iš Turkijos Respublikos. Taigi esant tik tokiai dokumento formai ir nesant kitų duomenų apie šiame rašte nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi galimybės įvertinti ar minėtas dokumentas yra nesuklastotas ir pagrindžiantis Pareiškėjų baimę būti persekiojamiems kilmės valstybėje.

Pareiškėjas1 skunde nurodo, kad jis yra įkūrėjas/steigėjas (duomenys neskelbtini), kuri veikia nuo 2006 m., bei kuri yra pripažinta Turkijos valdžios kaip teroristinė organizacija. Taip pat atkreipia dėmesį, kad Turkijos valstybės (šiuo metu vyriausybės) valdoma naujienų agentūra „Anadolu“ viešai ir nepagrįstai kaltina (duomenys neskelbtini), kurios direktorius yra Pareiškėjas1, priklausymu ginkluotai teroristinei organizacijai.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Pareiškėjai teismui teikia duomenis bei nurodo aplinkybes, kurios galėtų būti nagrinėjamos sprendžiant klausimą dėl pabėgėlio statuso Pareiškėjams suteikimo. Tačiau šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl Migracijos departamento Sprendimų, kuriais nuspręsta, kad Pareiškėjai negali prisiekti Lietuvos Respublikai nepateikę įrodymų apie Turkijos Respublikos pilietybės atsisakymą. Pareiškėjų minimi duomenys nepaneigia galimybių atsisakyti Turkijos Respublikos pilietybės. Svarbu ir tai, kad Pareiškėjams niekada nebuvo suteikti pabėgėlių statusai, nes jie dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje nesikreipė.

Minėta, kad nagrinėjamu atveju nėra pateikta jokių dokumentų, išduotų kompetentingos Turkijos Respublikos institucijos, ar bet kokios kitos rašytinės informacijos, patvirtinančios faktą, jog Pareiškėjai Turkijos Respublikos pilietybės įstatymo nustatyta tvarka kreipėsi dėl Turkijos Respublikos pilietybės atsisakymo bei, kad toks prašymas iš jų nebuvo priimtas (negalėjo būti priimtas) ar buvo jiems grąžintas. Taigi, Pareiškėjai nepateikė pagrįstų tai patvirtinančių įrodymų, dokumentų, kurie sudarytų pagrindą manyti, kad Pareiškėjai, kaip ir teigia skunde, iš tikrųjų ėmėsi realių faktinių veiksmų pilietybės atsisakymo klausimu. Pareiškėjų skundo teiginys, kad jie negali vykti į Turkiją, kadangi būtų iš karto sulaikyti, nepaneigia Pareiškėjų galimybių kreiptis į valstybines instituciją nevykstant į Turkiją, t. y. naudojant specialų įgaliojimą, ir kad Turkijos institucijos tokiam specialiam įgaliotiniam atsisakė išduoti bet kokius dokumentus, kurie patvirtintų pareiškėjų kreipimąsi dėl pilietybės atsisakymo. Pareiškėjams išduoti Lietuvos užsienio pasai nepatvirtina ir fakto, kad jiems buvo panaikinti Turkijos pasai.

Pareiškėjai nepateikė jokios kitos rašytinės informacijos, patvirtinančios, kad jie apskritai kreipėsi dėl Turkijos Respublikos pilietybės atsisakymo. Pareiškėjai šias aplinkybes nurodo, tačiau jų visiškai nepagrindžia. Taigi, Migracijos departamentas pagrįstai nurodė, jog Turkijos Respublikos pilietybės atsisakymo procedūra pareiškėjų atveju atitinka protingumo kriterijus, kadangi pareiškėjų paaiškinimuose nurodyti faktai ir aplinkybės, pvz., kad Turkijos Respublikos ambasada nesuteiktų pareiškėjams jokių konsulinių arba visiems prieinamų paslaugų, o vykimas į Turkiją kelia grėsmę pareiškėjų saugumui, nėra pagrįsti dokumentais.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad atsakovas detaliai ir išsamiai išnagrinėjo Pareiškėjų situaciją, įvertino visus tiek Pareiškėjų pateiktus, tiek Migracijos departamento surinktus duomenis, tinkamai taikė teisės normas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovas tinkamai taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtus ir pagrįstus Sprendimus, Įvertinus ginčijamų Sprendimų turinį, daroma išvada, kad juose yra visi Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nurodyti administracinio sprendimo elementai, Sprendimai yra individualizuoti, pakankamai motyvuoti. Skundžiami Migracijos departamento Sprendimai laikytini teisėtais ir pagrįstais, todėl nėra teisinio pagrindo jų naikinti remiantis Pareiškėjų nurodytais ar kitais argumentais.

Dėl prašymo atnaujinti bylos nagrinėjimą.

Teisme po bylos išnagrinėjimo 2025 m. gegužės 26 d. gautas Pareiškėjų atstovo prašymas dėl administracinės bylos nagrinėjimo atnaujinimo ir dokumentų prijungimo.

Administracinė byla išnagrinėta iš esmės 2025 m. gegužės 14 d. ir atidėtas teismo procesinio sprendimo priėmimo paskelbimas 2025 m. birželio 5 d., 14.30 val. Atsižvelgiant į tai, kad visi prašymai ir dokumentai teismui teikiami iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį, o teismui išėjus į pasitarimų kambarį priimti sprendimo, jokie prašymai, dokumentai nebegali būti teikiami, todėl pateikti prašymai nespręstini, dokumentai neprijungtini prie administracinės bylos.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste.

Apibendrinus tai, kas buvo išdėstyta, Pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjai nagrinėjamoje byloje prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėjų skundas nėra tenkinamas, nėra pagrindo Pareiškėjams priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjų Y. S. S., M. S., S. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Netenkinti pareiškėjų Y. S. S., M. S., S. S. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.