- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-10-21
- Bylos Nr.
- 1-2721-311/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18455-2020-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimantas Grigas
- Nukentėjusysis
- J. L.
- Kaltinamasis
- R. G.
- Advokatai
- Deimantė Ručytė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.23.1.1Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 str. 1 d.)
- 1.2.18.2Netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimas, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimas ar neteisėtas disponavimas elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis (BK 214 str.)
- 1.2.18.3Neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas (BK 215 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymo tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. G., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), netekėjusi, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista 2019-09-25 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį-laisvės apribojimu 12 mėnesių, paskiriant įpareigojimus. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 8 mėnesių laisvės apribojimas, įpareigojant visą bausmės laiką būti faktinėje gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val., iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, per 6 mėnesius neatlygintinai dirbti 60 valandų, per mėnesį dirbant ne mažiau kaip 10 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. 2020 m. liepos 27 d. bausmė atlikta, teistumas neišnykęs,
kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. G. 2020-05-13 apie 14 val. (duomenys neskelbtini), panaudodama fizinį smurtą, taip atimdama galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis, pagrobė svetimą turtą, t. y. J. L. ant galvos užmetusi paklodę tampė už rankų, spaudė rankas iš rankų išplėšė rankinę, iš kurios pagrobė 105 eurus, ir pagrobusi nuo kėdės buvusius 300 eurų pasišalino, tokiu būdu J. L. padarė 405 eurų vertės turtinę žalą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamoji R. G. kalta prisipažino ir parodė, kad 2020-05-13 apie 14 val. ji kartu su draugėmis ėjo pasivaikščioti. Nukentėjusiojo namuką seniai jau žinojo. Užėjo pas tuos senukus pasiūlyti prekių. Užėjo viena, draugės neįleido į kambarį. Po to ji pamatė piniginę, 100€ ir pasiėmė juos.
Kalbėjo su senukais, paėmė 100€, dar po to pamatė piniginę ir ją paėmė. Smurto nevartojo. Turėjo rankose paklodę, ją rodė senukui, siūlė pirkti. Senukas pradėjo rėkti, nes jam pasivaideno, kad ji kažką nori daryti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisiamojo posėdžio metu pagarsino R. G., apklaustos įtariamąja ikiteisminio tyrimo metu, parodymus, kur ji parodė, kad 2020 m. gegužės 13 d. apie 14.00 val. (duomenys neskelbtini), būdama namuose iš senelio bandė atimti rankinę. R. G. nurodė, kad ant galvos užmetė paklodę ir norėdama atimti rankinę galėjo spausti jo rankas, galėjo sukelti jam skausmą. Galėjo būti, kad paėmusi rankinę, iš jos paėmė 105 eurų, o išeidama nuo kėdės paėmė dar 300 eurų. Padarytą žalą pilnai atlygino, atsiprašė senelio, labai gailisi dėl savo veiksmų. R. G. nurodė, kad neturėjo tikslo apvogti senelio, tačiau pamačiusi pinigus, kurie buvo ant kėdės nesusivaldė, po to sugalvojo iš senelio atimti rankinę, kurią jis turėjo rankoje (b. l. 131–133).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Pagarsinus šiuos parodymus, kaltinamoji R. G. juos patvirtino, nurodė, kad jie teisingi. Sutinka su kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, pripažįsta, kad pavogė 405€. Šiuo metu žalą ji atlygino.
Kadangi kaltinamoji R. G. kalta prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, todėl baudžiamoji byla nagrinėjama, sutrumpinus įrodymų tyrimą, vadovaujantis BPK 273 straipsniu, 291 straipsniu.
Nukentėjusysis J. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. gegužės 13 d. apie 14.00 val. su sutuoktine V. L. būnant namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), per užrakintus kiemo vartus į kiemą pateko trys moterys, kurios per neužrakintas namo duris įėjo į kambarį. Nukentėjusysis paklausė moterų kas jos tokios, moterys atsakė, kad iš Savivaldybės. Viena iš moterų, pasakė eiti į virtuvę pakalbėti, tačiau nukentėjusysis nesutiko. Tada viena iš moterų ant galvos užmetė paklodę ir tuo metu pajuto, kaip iš rankų, kuriose laikė juodos spalvos rankinę, kurioje buvo asmens dokumentai ir pinigai, plėšiama rankinė. Nukentėjusysis bandė priešintis, gintis ir jie susigrūmė. Jis grūmėsi su minėta moterimi apie 10 min. Tuo metu kai grūmėsi tampė už rankų, jas spaudė ir iš nukentėjusiojo išplėšė rankinę, pajuto fizinį skausmą. Visą laiką kol grūmėsi buvo ant galvos uždėta paklodė, jis nieko nematė. Minėtai moteriai pasišalinus, savo rankinėje pasigedo 105 eurų. Tuo metu kitos dvi moterys nusivedė sutuoktinę į kitą kambarį, kas ten vyko nematė, tik vėliau iš sutuoktinės sužinojo, kad kitos dvi moterys bandė iš jos ausų ištraukti auskarus, tačiau joms nepavykus, pagrobė ant kėdės buvusius 300 eurų ir taip pat pasišalino. Prieš moterims pasišalinant, nukentėjusysis sušuko sutuoktinei, kad ji kviestų policiją, tačiau viena iš minėtų moterų ištraukė fiksuoto telefono ryšio laidą ir išeidamos užrakino prieškambario duris. Nukentėjusysis įsibėgėjo, pečiu išlaužė minėtas prieškambario duris, ties varteliais susmuko ant žemės, tačiau atsistojo ir nubėgo pas kaimynus kviesti pagalbos. Kaimynei M. L. iškvietus pagalbą, netrukus atvyko policijos pareigūnai, greitoji medicinos pagalba. Nukentėjusysis nurodė, kad 405 eurų turtinė žala atlyginta, civilinio ieškinio nereikš (b. l. 9–14, 28–34).
Liudytoja I. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad galėjo būti 2020 m. gegužės 13 d. apie 14.00 val., kartu su pusseserėmis R. A. ir D., kurios pavardės neatsimena susitiko mieste prie Akropolio. D. nurodė eiti iki jos senelių. Pėsčiomis ėjo iki (duomenys neskelbtini), tiksliai adreso nežino, galėjo būti (duomenys neskelbtini). Įėjo pro vartelius, kitos pusseserės pro neužrakintas duris įėjo į namo vidų, o jai sakė palaukti koridoriuje. Būdama koridoriuje, pro langą matė sėdintį senelį ir močiutę. Pusseserės po 15–20 min. išėjo, ką jos ten veikė nieko nesakė, apie jokius pavogtus pinigus nieko nežino, ji jokių pinigų iš jų negavo. Vėliau nuėjus į stotelę jos išvažiavo vienu autobusu, o ji į namus nuvažiavo kitu autobusu (b. l. 76–77).
Liudytoja R. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. gegužės 13 d. mieste susitiko pusseserėmis I. B. ir R. G.. Apie 14.00 val. R. G. pasakė užeiti pas senelius, nes ji jiems pasiūlys moteriškų daiktų. Tiksliai neprisiminė, tačiau galėjo būti (duomenys neskelbtini), pro atrakintus ir atidarytus kiemo vartelius užėjo į kiemą ir namo koridoriuje kartu su I. B. laukė R. G. kol ji išeis iš namo vidaus. Belaukiant atėjo senelis, su kuriuo pasišnekėjo, davė atsigerti vandens ir senelis nuėjo į namo vidų. Netrukus išėjo R. G. ir visos nuėjo link traukinių stoties, iš kur išvažiavo į namus. Apie tai, kad R. G. pavogė pinigus nežinojo, apie tai sužinojo, kai jos pradėjo ieškoti policija. Liudytojai susitikus su R. G., ji patvirtino, kad apvogė senelius (b. l. 99–101).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu paimtas DNR pavyzdys (b. l. 15–18).
Iš 2020 m. liepos 17 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad V. V. pateikė fotonuotrauką (b. l. 35-37).
Iš 2020 m. gegužės 15 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad pateiktas vaizdo įrašas (b. l. 50–51).
Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas pateiktas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas kiemas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris aptvertas tvora. Įvykio vietos, esančia (duomenys neskelbtini), nematyti. Už tvoros matyti neasfaltuota gatvė, esanti lygiagrečiai su netoliese esančia Nemuno upe. Matyti minėta gatve einančios trys moterys (b. l. 52–57).
Nusikaltimo kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas
Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiose taisyklėse yra įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją.
Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remiasi teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusių asmenų kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti.
Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar nėra suklastoti, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą.
Pažymėtina, kad plėšimui būdinga tai, jog turtas pagrobiamas panaudojant smurtą arba grasinant tuoj pat jį panaudoti, arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis. Svetimo turto pagrobimas paprastai yra susijęs su staigiu turto turėtojo užpuolimu. Užpuolimu suprantamas staigus, agresyvus savininko ar kito turto valdytojo antpuolis. Svarbu tai, kad turto pagrobimo, jo užvaldymo procese prievartos priemonės būtų panaudojamos prieš atimant turtą, turto užvaldymo metu arba siekiant jį išlaikyti nuo pat užgrobimo momento. Fizinis smurtas suprantamas kaip bet koks fizinis smurtinis poveikis nukentėjusiojo kūnui, nepriklausomai kokie sveikatos sutrikdymai buvo padaryti nukentėjusiajam.
Byloje surinkti ir ištirti įrodymai – kaltinamosios, liudytojų parodymai, vaizdo įrašas ir kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad R. G. 2020-05-13 apie 14 val. (duomenys neskelbtini), panaudodama fizinį smurtą, taip atimdama galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis, pagrobė svetimą turtą, t. y. J. L. ant galvos užmetusi paklodę tampė už rankų, spaudė rankas iš rankų išplėšė rankinę, iš kurios pagrobė 105 eurus, ir pagrobusi nuo kėdės buvusius 300 eurų pasišalino, tokiu būdu J. L. padarė 405 eurų vertės turtinę žalą. Teismas sprendžia, kad kaltinamosios nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamoji R. G. yra kalta, todėl baustina.
Kaltinamosios R. G. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad kalta ji prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Bausmės skyrimas
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, jo stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 str. nuostatomis.
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str.. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
Spręsdamas klausimą dėl bausmės R. G. skyrimo, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji R. G. padarė apysunkį baigtą nusikaltimą, veikdama tiesiogine tyčia. Kaltinamosios atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamoji yra teista, administracine tvarka bausta (b. l. 147-149, 150–154), šiuo metu registruota Užimtumo tarnyboje, psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų gydymo įskaitoje neįrašyta (b. l. 138, 141).
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamoji R. G. teista 2019-09-25 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį galutine 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Nors paskirtą bausmę ji yra atlikusi, tačiau šiuo nuosprendžiu aptariamą nusikaltimą padarė per bausmės atlikimo laikotarpį, kas parodo, kad ankstesniu teismo sprendimu jai paskirta bausmė jos neauklėjo, nedarė teigiamos įtakos jos elgesiui, ji ir toliau pažeidinėja įstatymus bei daro nusikalstamas veikas, todėl siekiant nubaudimo ir prevencijos tikslų – užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, kaltinamąją auklėti, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, jai skirtina BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė-areštas.
Atsižvelgiant į visas išvardintas kaltinamąją charakterizuojančias aplinkybes, atidėti arešto vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, nėra pagrindo.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir R. G. pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Dėl kardomosios priemonės
Kaltinamajai R. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 134–136) iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę panaikintina.
Dėl daiktinių įrodymų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
Daiktai, turintys reikšmės byla nagrinėti teisme- byloje voke saugomas CD diskas su vaizdo įrašu (b. l. 58), paliktinas byloje; biologiniai pėdsakai (DNR pavyzdys), esantys voke, saugomi Panemunės PK, A. J. pr. 17, Kaune (b. l. 21–23), sunaikintini.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
R. G. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti ją 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštu.
Paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. G. galutinę 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
Bausmę paskirti atlikti Panevėžio pataisos namuose (P. P. g. 12, Panevėžys 35169).
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo tos dienos, kai savanoriškai prisistačiusi R. G. faktiškai pradės atlikinėti arešto bausmę, arba nuo faktinio R. G. sulaikymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos.
Išaiškinti R. G., kad ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo ji privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privaloma raštu arba elektroniniu paštu (el. paštas paneveziopn@paneveziopn.lt, telefono Nr. (8-45) 461431) apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.
Ikiteisminio tyrimo metu R. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus atlikti bausmę, panaikinti.
Daiktus turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus – byloje voke saugomą CD diską su vaizdo įrašu, palikti byloje; biologinius pėdsakus (DNR pavyzdį), esantį voke, saugomą Panemunės PK, A. J. pr. 17, Kaune, sunaikinti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.