- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-27
- Bylos Nr.
- Ik-2259-815/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01419-2010-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Laimutis Alechnavičius (pran.)
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento, Aplinkos apsaugos agentūros
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūrai
- Advokatai
- Ramunė Dulevičienė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),
atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovas Tomui Kasperavičiui ir Indrei Bernotaitei,
atsakovo Aplinkos apsaugos agentūros atstovėms Aldonai Teresei Kučinskienei ir Aistei Jasiukaitienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo statybos-remonto uždarosios akcinės bendrovės „Senovė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo statybos-remonto uždarosios akcinės bendrovės „Senovė“ skundą atsakovams Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, Aplinkos apsaugos agentūrai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūrai dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas SR UAB „Senovė“ (toliau – ir Bendrovė) skundu (t. I, b.l. 1–8), kurį patikslino (t. I, b.l. 87–94) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas:
1) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Vilniaus RAAD) 2010 m. balandžio 22 d. sprendimą Nr. VR-1.7-701 „Dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. VR-1.7-701);
2) panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros 2010 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. (2.3)-A4-1532 „Dėl licencijos panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. (2.3)-A4-1532).
Nurodė, jog atsakovai viršijo savo kompetenciją, priėmė neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus, kurie daro žalą ne tik pareiškėjui, kadangi sukelia didžiulius nuostolius, bet ir viešajam interesui, nes infekuotos medicininės atliekos dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ir licencijos nepagrįsto panaikinimo nėra renkamos ir saugiai šalinamos, kas sudaro grėsmę aplinkai bei „skatina“ teršėjus atsikratyti medicininių pavojingų infekuotų atliekų neteisėtais ir nekontroliuojamais būdais, o ne deginimo būdu. Pažymėjo, jog Bendrovei 2006 m. gegužės 3 d. buvo išduota licencija Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Licencija) rinkti ir šalinti pavojingas atliekas, 2006 m. balandžio 21 d. išduotas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir TIPK leidimas) eksploatuoti pavojingų medicininių atliekų deginimo įrenginį, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, leidimas atnaujintas 2008 m. sausio 22 d., koreguotas 2009 m. lapkričio 18 d. ir atnaujintas iki 2010 m. gruodžio 31 d. 2009 m. lapkričio 18 d. Bendrovė ir Vilniaus RAAD suderino Pavojingų medicininių atliekų deginimo įrenginio atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo planą, dėl to 2009 m. lapkričio 18 d. Vilniaus RAAD pakoregavo TIPK leidimą, nustatant papildomas sąlygas, o būtent dėl TIPK leidimo papildomų sąlygų, numatytų 2, 6, 11 ir 12 punktuose, atsakovai priėmė ginčijamus sprendimus. Nurodė, jog skundžiamame sprendime Vilniaus RAAD rėmėsi 2010 m. balandžio 9 d. atliktu faktinių duomenų patikrinimo vietoje faktu ir dėl to 2010 m. balandžio 14 d. Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros (toliau – ir Vilniaus miesto agentūra) surašytu patikrinimo aktu Nr. VR-14.7-138, kurio išvadų 3 punkte konstatuota, kad 2010 m. vasario 18 d. pakartotiniuose privalomuosiuose nurodymuose išdėstyti reikalavimai nėra įvykdyti, todėl turi būti vykdomas 2010 m. kovo 8 d. nutarimas sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą Nr. VR-14.2-29, 4 punkte konstatuota, kad įmonė vykdo veiklą, pažeidžiant TIPK leidime Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas sąlygas ir reikalavimus, kad neįvykdytos 2009 m. lapkričio 18 d. koreguoto TIPK leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) papildomos sąlygos Nr. 2, 6, 11, 12. Pareiškėjas nesutiko, jog pažeidė TIPK leidimo papildomų sąlygų 2, 6, 11 ir 12 punktus ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymą (toliau – ir Įstatymas). Pažymėjo, jog atsakovai TIPK leidimo 2, 6, 11 ir 12 papildomų reikalavimų sąlygų pažeidimu laiko 2010 m. kovo 8 d. ir 2010 m. balandžio 4 d. patikrinimo aktuose nurodytų trijų privalomųjų nurodymų Nr. VR-14.2-24, Nr. VR-14.2-25 ir Nr. VR-14.2-26 neįvykdymą, todėl svarbu, ar minėti privalomieji nurodymai duoti būtent dėl TIPK leidimo sąlygų, ar jie duoti pagrįstai ir teisėtai, taip pat svarbu, ar pareiškėjo veiksmai leidžia konstatuoti Vilniaus RAAD nurodytą Įstatymo pažeidimą ir ar Vilniaus RAAD galėjo panaikinti TIPK leidimą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80 patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių (toliau – ir TIPK taisyklės) 64.1 ir 64.2 punktų pagrindu. Remdamasis Įstatymo 2 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, pabrėžė, jog tik tuo atveju, kai įstatymo nustatyta tvarka yra konstatuojama tokia konkreti juridinio asmens, turinčio TIPK leidimą, veikla, kuri daro neigiamą poveikį aplinkai, viršijantį teisės aktų nustatytus aplinkos apsaugos normatyvus ir standartus, ūkinė veikla gali būti sustabdoma, panaikinus TIPK leidimą. Tačiau remiantis visais patikrinimo aktais, privalomaisiais nurodymais bei nutarimu stabdyti veiklą, šių aktų turinyje nėra nustatyta konkrečios Bendrovės neigiamo poveikio aplinkai veiklos, viršijančios teisės aktais nustatytus aplinkos apsaugos normatyvus ir standartus, todėl TIPK leidimas negalėjo būti panaikintas. Pabrėžė, jog 2010 m. vasario 8 d. patikrinimo akto pagrindu surašytuose 3 privalomuosiuose nurodymuose aplinkai kenksminga veikla nėra konstatuota, juose konstatuojamas ne aplinkai kenksmingos veiklos faktas, o formuluojami reikalavimai tam tikru terminu įvykdyti inspektoriaus nurodymus, nesiejant šių nurodymų su TIPK leidimo papildomų sąlygų 2, 6, 11 ir 12 reikalavimais, be to, TIPK leidimo papildomose sąlygose 2, 6, 11 ir 12 nėra tokių reikalavimų, kokie formuluojami privalomuosiuose nurodymuose, nėra ir terminų, kurie nurodomi privalomuosiuose nurodymuose, TIPK papildomų sąlygų reikalavimai yra tęstinio prevencinio pobūdžio. Teigė, jog iš atsakovų veiksmų sekos galima numanyti, kad veiklos sustabdymo pagrindu Vilniaus RAAD laiko Įstatymo 25 straipsnio 1 punkte suformuluotą pagrindą, tačiau 2010 m. vasario 18 d. privalomuosiuose pakartotiniuose nurodymuose nesuformuluotas aplinkos apsaugą ar gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančio įstatymo ar teisės akto pažeidimas ir reikalavimas pašalinti tokį pažeidimą. Be to, analizuojant 2010 m. vasario 18 d. pakartotinius privalomuosius nurodymus, patikrinimo aktus, prieš juos buvusius pakartotinius privalomuosius nurodymus, akivaizdu, jog šiuose dokumentuose nėra įstatymo ar teisės akto pažeidimą konstatuojančių faktų, nepaisant to, Vilniaus RAAD 2010 m. kovo 5 d. atsiuntė pranešimą, jog panaikins TIPK leidimą. Nurodė, jog 2010 m. kovo 8 d. nutarimas, kuriame konstatuota, kad veiklą būtina stabdyti dėl minėtų privalomųjų nurodymų neįvykdymo, yra niekinis, jis yra nepakankamas pagrindas konstatuoti, jog veikla sustabdoma, nes minėtas nutarimas iš tiesų yra nutarimas, kai nustatomas pasirengimo sustabdyti veiklą terminas (Įstatymo 28 straipsnis), o aplinkai kenksmingos veiklos sustabdymui būtina priimti kitą nutarimą (Įstatymo 31 straipsnis), tačiau tokio nutarimo pareiškėjas negavo. Be to, 2010 m. kovo 8 d. nutarimas sustabdyti Bendrovės medicininių atliekų šalinimo veiklą neatitinka Įstatymo 32 straipsnyje nustatytų nutarimo turinio privalomųjų reikalavimų (nenurodyta konkreti aplinkai kenksminga veikla, dėl kokių priežasčių bei kokiu Įstatymo 25 straipsnyje numatytu pagrindu ji sustabdoma). Teigė, jog tą aplinkybė, kad Įstatymo nustatyta tvarka nėra priimtas nutarimas sustabdyti veiklą, patvirtina ir Vilniaus miesto agentūros vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus A. S. 2010 m. balandžio 15 d. privalomasis nurodymas. Jeigu 2010 m. kovo 8 d. nutarimas sustabdyti veiklą įsiteisėjo po 30 dienų 2010 m. balandžio 7 d., tai A. S., priėmęs minėtą nutarimą su 30 dienų pasirengimo stabdymui terminu, nebūtų 2010 m. balandžio 15 d. atlikęs planinio specifinio patikrinimo ir nebūtų davęs privalomųjų nurodymų po 2010 m. balandžio 7 d., tačiau 2010 m. balandžio 15 d. nutarime jis nustatė terminą reikalavimams įvykdyti iki 2010 m. gegužės 17 d. Be to, Vilniaus RAAD atsakymą į Bendrovės 2010 m. balandžio 12 d. prašymą pratęsti terminą atsakė tik po mėnesio, 2010 m. gegužės 13 d. raštu. Pabrėžė, jog 2010 m. vasario 18 d. privalomųjų nurodymų Nr. VR-14.2-24, Nr. VR-14.2-25 ir VR-14.2-26 ryšio su TIPK leidimo papildomomis sąlygomis 2, 6, 11 ir 12 nėra, nes tose sąlygose numatyti kitokie reikalavimai. Atsakovas neturėjo pagrindo konstatuoti TIPK taisyklių pažeidimo, nes TIPK leidimo sąlygos nebuvo pažeistos, o Įstatyme nurodytos aplinkai kenksmingos veiklos, kaip tai nustatyta įstatyme, pareiškėjo veikloje nebuvo. Nurodė, jog tinkamai įvykdė TIPK leidimo papildomų sąlygų 2 reikalavimą. 2009 m. gruodžio 23 d. pareiškėjas pateikė Bendrovės patvirtintą tvarką „Periodiniai matavimo įrangos aptarnavimo darbai“, tai pripažino ir Vilniaus RAAD Sprendimo Nr. VR-1.7-701 1 punkte. Pažymėjo, jog Vilniaus RAAD neišaiškino, ką laiko „tinkamu periodinių matavimų vykdymo užtikrinimu“, apie ką atsakovas nurodė Sprendimo Nr. VR-1.7-701 1 punkte. Atsakovas tokių aplinkybių nėra išaiškinęs, tai nenustatyta jokiame teisės akte, pats atsakovas nėra parengęs rekomendacijų ar panašaus pobūdžio gairių, vadovaujantis kuriomis galima būtų teigti, kad pareiškėjas nevykdė papildomų sąlygų 2 punkto reikalavimų. Vilniaus RAAD 2010 m. balandžio 14 d. patikrinimo akte tokių aplinkybių taip pat nekonstatavo. Pabrėžė, jog TIPK leidimo papildomų sąlygų 6 reikalavimą taip pat vykdė tinkamai, duomenys buvo skelbiami nuolat, pusės valandos intervalais. Tuo tarpu 2010 m. balandžio 14 d. patikrinimo akte nėra konstatuota, kurie konkrečiai duomenys, kuriais intervalais nebuvo paskelbti. Bendrovė TIPK leidimo papildomų sąlygų 11 reikalavimą taipgi vykdė tinkamai. Pakoregavus TIPK leidimą šiuo reikalavimu, pareiškėjas, siekdamas užtikrinti monitoringo sistemos atitikimą Lietuvos standartui LST EN 14181:2004, iš karto ėmėsi veiksmų, kad įranga būtų tinkamai sukalibruota, bet, atsižvelgiant į faktą, jog sukalibravimas yra susijęs su įrangos gamintojo reikalavimais, tik po to, kai įrangos gamintojo atstovas – Slovakijos įmonė „Eko-Term Servis“ 2010 m. balandžio mėn. atsiuntė reikalavimus sukalibravimui, apie ką pareiškėjas pranešė Vilniaus RAAD, šio reikalavimo vykdymas yra eigoje, apie tai atsakovas informuotas tinkamai pareiškėjo 2009 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. 300 bei 2010 m. balandžio 12 d. raštu Nr. 145. Bendrovė TIPK leidimo papildomų sąlygų 12 reikalavimą įvykdė laiku, pateikdama Vilniaus RAAD Atliekų deginimo įrenginio 2009 metų veiklos ataskaitą, nes šis reikalavimas atsirado tik po to, kai TIPK leidimas buvo pakoreguotas 2009 m. lapkričio 18 d. suderinus, todėl pirmoji ataskaita pateikta tik 2010 m. sausio 26 d. Atsakovas nurodė, kad šiame dokumente nėra nuolatinės stebėsenos metinių duomenų išsamios analizės, atliktos Atliekų deginimo aplinkosauginių reikalavimų 56 punkte numatytais atvejais, tačiau atsakovas 2010 m. balandžio 14 d. patikrinimo akte nekonstatavo, jog nėra nuolatinės stebėsenos metinių duomenų išsamios analizės ir ar buvo Atliekų deginimo aplinkosauginių reikalavimų 56 punkte numatytas atvejis. Pabrėžė, jog Aplinkos apsaugos agentūros veiksmai, 2010 m. gegužės 6 d. priimant Sprendimą Nr. (2.3)-A4-1532 dėl pareiškėjui išduotos licencijos galiojimo panaikinimo yra neteisėti, kadangi neatitinka Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 684 patvirtintų Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisyklių (toliau – ir Licencijavimo taisyklės). Remiantis Licencijavimo taisyklių 26 punktu, tokį sprendimą privalo priimti institucijos vadovas, ne vėliau kaip kitą dieną (t. y. 2010-05-07 ) Aplinkos apsaugos agentūra privalėjo įteikti pareiškėjui nurodytą sprendimą, tačiau pareiškėjas nei faksu, nei paštu Sprendimo Nr. (2.3)-A4-1532 nėra gavęs. Be to, TIPK leidimo panaikinimas nebuvo įsiteisėjęs licencijos panaikinimo momentu, nes TIPK leidimo panaikinimas yra skundžiamas per 30 dienų, o TIPK taisyklės nenustato, kad TIPK leidimo panaikinimas įsiteisėja nuo sprendimo panaikinti TIPK leidimą priėmimo dienos. Pažymėjo, jog ginčijami sprendimai yra nesuderinami su Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintu įstatymo viršenybės bei draudimo piktnaudžiauti valdžia principu, kuris yra sudedamoji bendrųjų administracinės teisės principų – teisėtumo, teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir kitų dalis. Konkretūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti vertinami, atsižvelgiant į bendruosius administracinės teisės principus. Įstatymuose įtvirtinta aplinkosaugos institucijų ir jų pareigūnų, kaip viešojo administravimo subjektų, kompetencija negali būti aiškinama plečiamai tokiu būdu, kad viešojo administravimo subjektui būtų sukurtos naujos, įstatyme nenumatytos funkcijos, o privačiam subjektui atsirastų papildomos, įstatyme nenumatytos pareigos.
Atsiliepimas
Atsakovas Aplinkos apsaugos agentūra atsiliepimu į skundą (t. I, b.l. 111–113) prašė skundo dėl Sprendimo Nr. (2.3)-A4-1532 panaikinimo netenkinti.
Nurodė, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymas Nr. 684 ir juo patvirtintos Licencijavimo taisyklės nustato pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo teisinį režimą. Tokiu įsakymu Lietuvos Respublikos aplinkos ministras suteikė įgaliojimus Aplinkos apsaugos agentūros vadovui priimti sprendimą dėl licencijų tvarkyti pavojingas atliekas išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, licencijų panaikinimo ir jų priedų koregavimo, bet nesuteikė įgaliojimų nagrinėti regionų aplinkos apsaugos departamentų priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo dėl TIPK leidimo panaikinimo. Pažymėjo, jog pagal TIPK taisyklių nuostatas regionų aplinkos apsaugos departamentai priima sprendimą dėl TIPK leidimo. Remiantis TIPK taisyklių 87 punktu, regionų aplinkos apsaugos departamentų sprendimai, susiję su TIPK leidimo išdavimu, atnaujinimu, koregavimu arba panaikinimu, skundžiami teismui įstatymų nustatyta tvarka ir tik teismas gali nagrinėti TIPK leidimo panaikinimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą. Pažymėjo, jog, remiantis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 11 straipsnio 3 dalimi, regiono aplinkos apsaugos departamento sprendimas dėl TIPK leidimo išdavimo, atnaujinimo, koregavimo ar panaikinimo įsigalioja jo pasirašymo dieną. Tuo tarpu skundo padavimas teismui nesustabdo TIPK leidimo panaikinimo galiojimo ir tik teismas proceso dalyvio motyvuotu prašymu ar savo iniciatyva gali taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – ginčijamo akto galiojimo laikiną sustabdymą. Nurodė, jog pagal Licencijavimo taisyklių 7.5 punkto nuostatas institucija – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija arba jos įgaliota institucija, turinti teisę išduoti, sustabdyti galiojimą, panaikinti galiojimo sustabdymą, panaikinti pavojingų atliekų tvarkymo licenciją ir koreguoti jos priedą. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. 684 2.2 punktu (2009-12-31 redakcija) suteikė įgaliojimus Aplinkos apsaugos agentūrai išduoti pavojingų atliekų tvarkymo licencijas, sustabdyti jų galiojimą, panaikinti galiojimo sustabdymą, panaikinti licencijas ir koreguoti jų priedus. Remiantis Licencijavimo taisyklių 10 punktu, licencijas išduoda, sustabdo jų galiojimą, panaikina licencijų galiojimo sustabdymą, licencijas panaikina ir koreguoja jų priedus institucija, t. y. Aplinkos apsaugos agentūra, taip pat ji panaikina licencijos galiojimą, kai TIPK leidimas panaikinamas arba nustatyta tvarka neatnaujinamas (25.1 p.), licencijų galiojimas panaikinamas Aplinkos apsaugos agentūros vadovo sprendimu (26 p.). Pažymėjo, jog Aplinkos apsaugos agentūra, 2010 m. balandžio 29 d. gavusi Vilniaus RAAD raštą Nr. VR-1.7-737, vadovaudamasi Licencijavimo taisyklių 2.2, 10, 25.1, 26 punktais, 2010 m. gegužės 6 d. priėmė sprendimą panaikinti UAB „Senovė“ 2006 m. gegužės 3 d. išduotos licencijos Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimą. Aplinkos apsaugos agentūra pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 6 dalies nuostatas yra viešojo administravimo įstaiga, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatyta tvarka priima administracinius sprendimus. Aplinkos apsaugos agentūros 2010 m. gegužės 6 d. raštas Nr. (2.3)-A4-1532 „Dėl licencijos panaikinimo“, kuriame išreikšta viešojo administravimo subjekto valia, yra administracinis sprendimas. Pabrėžė, jog pagal Licencijavimo taisyklių 27 punktą, apie priimtą sprendimą panaikinti licencijos galiojimą institucija ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo sprendimo priėmimo raštu praneša įmonei, nurodydama licencijos galiojimo panaikinimo priežastis. Aplinkos apsaugos agentūra savo sprendimą, adresuotą pareiškėjau, įteikė paštui 2010 m. gegužės 7 d., t. y. remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.222 straipsnio 1 ir 2 dalimis, pranešė pareiškėjui, nepažeisdama veiksmo atlikimo termino (ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo sprendimo priėmimo). Pabrėžė, jog pareiškėjas skunde teigė, kad Sprendimą Nr. (2.3)-A4-1532 gavo 2010 m. gegužės 14 d., todėl jo teiginys, kad Aplinkos apsaugos agentūra nėra įteikusi minėto sprendimo pareiškėjui, yra nepagrįstas.
Atsakovas Vilniaus RAAD atsiliepimu į skundą (b.l. 119–124) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, jog Vilniaus RAAD, vadovaudamasis TIPK taisyklėmis, 2006 m. balandžio 21 d. išdavė Bendrovei TIPK leidimą pavojingų medicininių atliekų deginimo veiklai vykdyti, TIPK leidimas 2008 m. sausio 22 d. buvo atnaujintas, 2009 m. lapkričio 18 d. – koreguotas. Tuo tarpu pareiškėjas klaidingai teigė, jog TIPK leidimo koregavimo priežastis – 2009 m. lapkričio 18 d. atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plano suderinimas. Bendrovei 2006 m. balandžio 21 d. išduoto, 2008 m. sausio 22 d. atnaujinto TIPK leidimo numatytos sąlygos neatitiko pasikeitusių teisės aktų reikalavimų, todėl, vadovaujantis TIPK taisyklių 61.1 punktu, TIPK leidimą buvo būtina koreguoti. Vilniaus RAAD 2009 m. rugpjūčio 5 d. raštu Nr. VR-1.7-1321 „Dėl termino atidėjimo“ Bendrovė įpareigota pateikti paraišką TIPK leidimui koreguoti. Bendrovė 2009 m. rugsėjo 16 d. pateikė paraišką TIPK leidimui koreguoti ir 2009 m. lapkričio 18 d. TIPK leidimas pakoreguotas, jame įrašytos papildomos sąlygos. Vykdant Bendrovės planinį specifinį patikrinimą, 2010 m. vasario 17 d. patikrinimo akte Nr. VR-14.7-59 nustatyta, kad Bendrovė vykdo ūkinę veiklą, nesilaikydama TIPK leidime nustatytų sąlygų ir reikalavimų. Nustatyta, jog Bendrovė nevykdė sąlygos Nr. 2, nes nors ji buvo pateikusi tvarką, tačiau ji neatitiko reikalavimų – tvarkoje nepateikta informacija apie vykdomus periodinius matavimus. Pažymėjo, jog nors pareiškėjas nurodė, kad nėra tiksliai apibrėžta sąvoka „tinkamo periodinio matavimo vykdymo užtikrinimas“, tačiau apie periodinius matavimus tvarkoje išvis neužsiminta. Be to, Bendrovė, gavusi koreguotą TIPK leidimą, nesikreipė į Vilniaus RAAD dėl sąlygų ar atskirų terminų išaiškinimo, rengiant tvarką. Toks trūkumas užfiksuotas 2010 m. vasario 17 d. patikrinimo akte, tačiau pareiškėjas iki 2010 m. balandžio 14 d. nesiėmė jokių veiksmų jam pašalinti, Tvarka nebuvo papildyta/pakoreguota, o 2010 m. balandžio 14 d. patikrinimo akte pakartotinai užfiksuota, jog sąlyga neįgyvendinta. Nustatyta, jog pažeista sąlyga Nr. 6, kadangi nuolatinio automatinio monitoringo duomenys apie NOx, CO, kietųjų dalelių, bendrosios organinės dalies, HCl, HF, SO2, temperatūros bei deguonies pusės valandos išmatuotas koncentracijas nėra viešai skelbiami ir nuolat atnaujinami įmonės interneto tinklapyje, tuo tarpu vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. D1-546 patvirtintų Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų (toliau – ir Monitoringo nuostatai) 31 punktu, veiklos vykdytojai, vykdantys taršos šaltinių išmetamų į aplinkos orą nuolatinius matavimus, privalo viešai internete informaciją nuolat atnaujinti. Pareiškėjas klaidingai vertino, kad duomenys yra skelbiami nuolat, pusės valandos intervalais. Pabrėžė, jog Bendrovė interneto svetainėje skelbė praėjusios paros vidutines vertes (kaip numatyta 5 TIPK leidimo papildomoje sąlygoje), tačiau pusės valandos vidutinės vertės niekuomet nebuvo skelbiamos. Toks trūkumas užfiksuotas 2010 m. vasario 17 d. patikrinimo akte, tačiau iki 2010 m. balandžio 14 d. pareiškėjas nesiėmė jokių veiksmų trūkumams pašalinti. Taip pat nesilaikyta sąlygos Nr. 11, nes Bendrovė neužtikrino, jog nuolatinio automatinio monitoringo sistema atitiktų ir būtų naudojama pagal Lietuvos standartą LST EN 14181:2004 „Stacionariųjų šaltinių išmetamieji teršalai. Automatinių matavimo sistemų kokybės užtikrinimas“ (patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007-12-03 įsakymu Nr. D1-654) (toliau – ir Lietuvos standartas LST EN 14181:2004). Pažymėjo, jog automatinių matavimo sistemų kokybės užtikrinimo būtinumas pareiškėjui buvo žinomas nuo 2009 m. rugsėjo 10 d., kai Vilniaus RAAD pareigūnai 2009 m. rugsėjo 10 d. privalomuoju nurodymu Nr. VR-14.2-142 įpareigojo įmonę imtis priemonių, kad nuolatinio automatinio monitoringo sistema atitiktų Lietuvos standartą LST EN 14181:2004. Reikalavimams įgyvendinti buvo nustatytas terminas iki 2009 m. lapkričio 20 d., Bendrovė 2009 m. lapkričio 11 d. kreipėsi į Vilniaus RAAD su prašymu pratęsti privalomųjų nurodymų įvykdymo terminus iki 2010 m. sausio 20 d., prašymas buvo patenkintas, tačiau 2010 m. balandžio 12 d. pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į Vilniaus RAAD su prašymu pratęsti reikalavimų įgyvendinimo terminą. Praėjus daugiau kaip pusei metų (nuo 2009-09-10 iki 2010-04-14) reikalavimas nebuvo įvykdytas. Nebuvo įvykdyta ir sąlyga Nr. 12, remiantis kuria, Bendrovė iki kiekvienų metų sausio 25 d. privalo parengti ir pateikti Vilniaus RAAD metinę įrenginio veiklos ataskaitą (toliau – ir Ataskaita), kurioje turi būti pateikta išsami informacija apie įrenginio veiklą (įrenginio stabdymo, paleidimo data ir laikas, kokie ir kada buvo daryti eksploataciniai pakeitimai ir kt.), į aplinkos orą išmetamų teršalų nuolatinės stebėsenos metiniai duomenys, duomenų išsami analizė (ji atliekama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 699 patvirtintų Atliekų deginimo aplinkosauginių reikalavimų (toliau – ir Reikalavimai) 56 punkte numatytais atvejais). Nurodė, jog Ataskaita pateikta 2010 m. sausio 26 d., tačiau joje nepateikta nuolatinės stebėsenos metinių duomenų analizė, kuri turėjo būti rengiama, atsižvelgiant į Reikalavimų 56 punktą. Bendrovė, gavusi koreguotą TIPK leidimą, taip pat rengdama Ataskaitą, nesikreipė į Vilniaus RAAD dėl sąlygų ar atskirų terminų išaiškinimo. Nurodytas trūkumas užfiksuotas 2010 m. vasario 17 d. patikrinimo akte, tačiau pareiškėjas iki 2010 m. balandžio 14 d. nesiėmė jokių veiksmų jam pašalinti, o 2010 m. balandžio 14 d. patikrinimo akte pakartotinai užfiksuota, kad sąlyga Nr. 12 neįgyvendinta. Nurodė, jog 2010 m. vasario 17 d. patikrinimo akto 11 punkte išvardinti visi Vilniaus RAAD nustatyti atvejai, t. y. vidutinės paros ribinės vertės 2009 metais buvo viršytos (CO – 10 kartų, bendrosios organinės anglies – 15 kartų. HCl – 50 kartų, HF – 31 kartą, kietųjų dalelių – 5 kartus), vidutinės pusės valandos ribinės vertės 2009 metais buvo viršytos (CO – 199 kartus, bendrosios organinės anglies – 233 kartus), CO paros vidutinių verčių viršijimų dalis (proc.) nuo atliktų matavimų – 3,29 procentų (metinis neturi viršyti 3 proc.), vidutinės pusės valandos vertės normatyvų viršijimų dalis (proc.) nuo atliktų matavimų: NOx – 0 procentų (neturi viršyti 3 proc.), SO2 – 0,19 procentų (neturi viršyti 3 proc.), bendroji organinė anglis – 2,70 procentų (neturi viršyti 3 proc.), HCl – 16,16 procentų (neturi viršyti 3 proc.), HF – 0,76 procentų (neturi viršyti 3 proc.), kietosios dalelės – 2,15 procentų (neturi viršyti 3 proc.). Pažymėjo, jog 2010 m. vasario 17 d. patikrinimo aktas buvo įteiktas Bendrovės aplinkosaugos specialistui L. Z., pretenzijų dėl patikrinimo akte surašytų faktinių aplinkybių nebuvo pateikta. Pabrėžė, jog, vadovaujantis TIPK taisyklių 64.1 punktu, kai vykdoma ūkinė veikla neatitinka leidime nustatytų sąlygų bei reikalavimų ir veiklos vykdytojas per nustatytą laikotarpį nepašalina nurodytų pažeidimų, leidimas naikinamas. Vilniaus RAAD 2010 m. kovo 5 d. rašte Nr. VR-1.7-378 informavo pareiškėją (raštas įteiktas L. Z. 2010-03-08) apie TIPK leidimo panaikinimo galimybę dėl TIPK leidime nustatytų sąlygų nevykdymo, buvo suteiktas 30 dienų terminas sąlygoms įvykdyti. Praėjus 30 dienų terminui, Vilniaus RAAD pareigūnai atliko Bendrovės planinį specifinį patikrinimą. 2010 m. balandžio 9 d. surašytame faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte konstatuota, kad Bendrovė neatsižvelgė į 2010 m. vasario 17 d. patikrinimo akte surašytus trūkumus, nepaisė 2010 m. kovo 5 d. rašte Vilniaus RAAD raštu pateiktų nurodymų, neįvykdė TIPK leidimo papildomų sąlygų Nr. 2, 6, 11, 12, o sąlygų neįvykdymo faktą pripažino patikrinime dalyvavęs UAB „Senovė“ aplinkosaugos specialistas L. Z. Vilniaus RAAD, vadovaudamasis TIPK taisyklių 64.1 punktu, remdamasis 2010 m. balandžio 14 d. patikrinimo akte Nr. VR-14.7-138 nustatytais pažeidimais (per nustatytą 30 d. terminą neįvykdytos TIPK leidime nustatytos sąlygos) priėmė Sprendimą Nr. VR-1.7-701. Nurodė, jog Bendrovės pavojingų medicininių atliekų deginimo įrenginyje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, į aplinkos orą išmetamų teršalų automatinio matavimo sistema neatitinka Lietuvos standarto LST EN 14181:2004, kuris užtikrina į aplinkos orą išmetamų teršalų automatinio matavimo sistemos tinkamą veikimą, todėl, vadovaujantis Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiškėjui 2009 m. rugsėjo 10 d. surašyti privalomieji nurodymai Nr. VR-14.2-141 ir Nr. VR-14.2-142. Bendrovė 2009 m. lapkričio 11 d. kreipėsi į Vilniaus RAAD su prašymais pratęsti šių privalomųjų nurodymų įvykdymo terminus – terminai pratęsti iki 2010 m. sausio 24 d., tačiau šių privalomųjų nurodymų įmonė neįvykdė. 2010 m. vasario 18 d. pakartotinai surašyti privalomieji nurodymai Nr. VR-14.2-25 ir Nr. VR-14.2-26, kurių pareiškėjas taip pat neįvykdė. Pažymėjo, jog, siekiant užtikrinti tinkamą į aplinkos orą išmetamų teršalų automatinio matavimo sistemos veikimą ir išvengti aplinkos taršos, vadovaujantis Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiškėjui dar 2009 m. rugpjūčio 5 d. surašytas privalomasis nurodymas Nr. VR-14.2-123, jo pareiškėjas neįvykdė. 2009 m. rugsėjo 21 d. pakartotinai surašytas privalomasis nurodymas Nr. VR-14.2-152, pareiškėjas jo taip pat neįvykdė. 2009 m. gruodžio 3 d. pakartotinai surašytas privalomasis nurodymas Nr. VR-14.2-179, kuris pareiškėjo prašymu buvo pratęstas, bet šio privalomojo nurodymo pareiškėjas neįvykdė. 2010 m. vasario 18 d. pakartotinai surašytas privalomasis nurodymas Nr. VR-14.2-24 – jis taip pat neįvykdytas. Nurodė, jog 2010 m. kovo 8 d. patikrinimo akte Nr. VR-14.7-79 nustatyta, kad pareiškėjas neįvykdė pakartotinai duotų privalomųjų nurodymų Nr. VR-14.2-24, Nr. VR-14.2-25 ir Nr. VR-14.2-26, todėl, vadovaujantis Įstatymo 25 straipsnio 1 punktu, 2010 m. kovo 8 d. surašytas nutarimas sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą Nr. VR-14.2-29, kuriame nustatyta, kad aplinkai kenksminga veikla sustabdoma 2010 m. balandžio 7 d., taip pat nurodyta, kad užtikrinus, jog būtų įvykdyti 2010 m. vasario 18 d. privalomosiose nurodymuose Nr. VR-14.2-24, Nr. VR-14.2-25, Nr. VR-14.2-26 išdėstyti reikalavimai, šis nutarimas bus panaikintas. Pareiškėjas reikalavimų neįvykdė, todėl 2010 m. kovo 8 d. nutarimas sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą Nr. VR-14.2-29 įsiteisėjo. Atsižvelgiant į tai, jog 2010 m. vasario 18 d. pakartotiniuose privalomuosiuose nurodymuose Nr. VR-14.2-24, Nr. VR-14.2-25, Nr. VR-14.2-26 išdėstyti reikalavimai nebuvo įvykdyti, Bendrovės vykdoma ūkinė veikla buvo sustabdyta įsigaliojusiu nutarimu sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą Nr. VR-4.2-29, vadovaujantis TIPK taisyklių 64.2 punktu buvo priimtas sprendimas panaikinti Bendrovės TIPK leidimą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 29 d. sprendimu (t. II, b.l. 19–38) skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad TIPK leidimas nebuvo skųstas įstatymų nustatyta tvarka, todėl jame įtvirtintos sąlygos vertintinos kaip pagrįstos ir teisėtos, jos nėra ginčijamos šioje administracinėje byloje. Atsižvelgė į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimą ir nurodė, jog Vilniaus RAAD argumentas, išdėstytas skundžiamame sprendime, kad „pateiktoje tvarkoje nėra numatytos priemonės dėl tinkamo periodinių matavimų vykdymo užtikrinimo“ nėra niekuo grindžiamas, todėl naikinamas kaip neteisėtas. Nurodė, jog pareiškėjas, ginčydamas TIPK leidimo papildomų sąlygų 6 reikalavimo pažeidimą, neteisingai teigė, kad „duomenys yra skelbiami nuolat, pusės valandos intervalais“. Bendrovė interneto svetainėje skelbė praėjusios paros vidutines vertes (kaip numatyta TIPK leidimo papildomų sąlygų 5 punkte), tačiau pusės valandos vidutinės vertės niekuomet nebuvo skelbiamos. Toks trūkumas užfiksuotas 2010 m. vasario 17 d. patikrinimo akte, tačiau iki 2010 m. balandžio 14 d. pareiškėjas nesiėmė jokių veiksmų trūkumams pašalinti. Padarė išvadą, jog šioje dalyje skundžiamas Sprendimas Nr. VR-1.7-701 yra teisėtas bei pagrįstas. Nurodė, jog pats pareiškėjas skunde pripažino, kad TIPK leidimo papildomų sąlygų 11 punktas nebuvo įvykdytas, tokias aplinkybes teismo posėdyje pripažino ir pareiškėjo atstovas L. Z. Tačiau teismo posėdyje L. Z. dar pabrėžė, kad atsakovas 2006 m. balandžio 21 d. išdavęs TIPK leidimą, negalėjo reikalauti nustatyti naujų reikalavimų pagal Lietuvos standartą LST EN 14181:2004. Teismas atmetė tokius L. Z. argumentus kaip nepagrįstus, nes atsakovas – Vilniaus RAAD, tokius reikalavimus nustatė TIPK leidime, pakoreguotame 2009 m. lapkričio 18 d. Dar daugiau, tokie reikalavimai buvo nustatyti ir 2009 m. rugsėjo 10 d. privalomajame nurodyme Nr. VR-14.2-141, 2009 m. rugsėjo 10 d. privalomajame nurodyme Nr. VR-14.2-142, kurie abu buvo tęsiami du kartus, o po to dar kartą nurodyti 2010 m. vasario 18 d. privalomajame nurodyme Nr. VR-14.2-25, 2010 m. vasario 18 d. privalomajame nurodyme Nr. VR-14.2-26. Teismas konstatavo, kad šioje dalyje Sprendimas Nr. VR-1.7-701 yra teisėtas bei pagrįstas. Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, jog Vilniaus RAAD 2010 m. balandžio 14 d. patikrinimo akte nekonstatavo, kad nėra nuolatinės stebėsenos metinių duomenų išsamios analizės ir ar buvo Reikalavimų 56 punkte numatytas atvejis. Pažymėjo, jog tokie trūkumai užfiksuoti 2010 m. vasario 17 d. patikrinimo akte, tačiau pareiškėjas iki 2010 m. balandžio 14 d. nesiėmė jokių veiksmų jiems pašalinti, o 2010 m. balandžio 14 d. patikrinimo akte pakartotinai užfiksuota, kad TIPK leidimo papildomų sąlygų 12 punktas neįgyvendintas. Konstatavo, kad šioje dalyje skundžiamas Sprendimas Nr. VR-1.7-701 yra teisėtas bei pagrįstas. Padarė išvadą, kad pareiškėjas nevykdė TIPK leidimo papildomų sąlygų 6, 11 ir 12 punktų. Tačiau pagal Europos Sąjungos fundamentalų principą – gero valdymo (arba sąžiningo administravimo) principą (žr., pavyzdžiui, Pirmosios Instancijos Teismo 2007-11-27 sprendimą sujungtose bylose T-3/00 ir T-337/04) bei pagal TIPK taisyklių 64.1 punktą, kuriame nustatyta, jog leidimas panaikinamas, jeigu vykdoma ūkinė veikla neatitinka leidime nustatytų sąlygų bei reikalavimų ir veiklos vykdytojas per nustatytą laikotarpį nepašalina nurodytų pažeidimų, reikėjo pareiškėją įpareigoti pašalinti nurodytus pažeidimus. Tačiau atsakovas tai padarė, įpareigodamas laikytis tik TIPK leidimo papildomų sąlygų 11 punkto, o ne kitų – 6 bei 12 – punktų (žr. 2009-09-10 privalomąjį nurodymą Nr. VR-14.2-141, 2009-09-10 privalomąjį nurodymą Nr. VR-14.2-142, kurie abu buvo tęsiami du kartus, o po to dar kartą nurodyti 2010-02-18 privalomajame nurodyme Nr. VR-14.2-25, 2010-02-18 privalomajame nurodyme Nr. VR-14.2-26). Padarė išvadą, pareiškėjas nevykdė TIPK leidimo papildomų sąlygų 11 punkto (tai pripažino skunde), įspėtas tokio pažeidimo nepašalino, todėl konstatavo, kad TIPK leidimas panaikintas pagrįstai ir teisėtai pagal TIPK taisyklių 64.1 punktą. Pažymėjo, kad Vilniaus RAAD už TIPK papildomų sąlygų 11 punkto nevykdymą netaikė sankcijų iš karto, o davė protingą laiko tarpą minėtiems reikalavimams įgyvendinti, vadovavosi TIPK taisyklių 64.1 punkto nuostatomis, fundamentaliu Europos Sąjungos gero valdymo principu. Konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė TIPK leidimo papildomų sąlygų 11 punktą, nevykdė reikalavimų pašalinti tokį pažeidimą, todėl TIPK leidimas buvo pagrįstai panaikintas, vadovaujantis TIPK taisyklių 64.1 punkto nuostatomis, o Sprendimo Nr. VR-1.7-701 nėra pagrindo naikinti. Pabrėžė, kad pareiškėjo argumentai, esą, Vilniaus RAAD 2010 m. kovo 8 d. nutarimas sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą Nr. VR-14.2-29 yra niekinis, nepagrįsti. Toks nutarimas yra nenuginčytas Įstatymo 37 straipsnyje nustatyta tvarka, todėl laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Todėl skundžiamame Sprendime Nr. VR-1.7-701 tik informuojama, kad 2010 m. kovo 8 d. surašytas Nutarimas sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą Nr. VR-14.2-29, kuriame nustatyta, kad aplinkai kenksminga veikla sustabdoma nuo 2010 m. balandžio 7 d. Atsižvelgė į TIPK taisyklių 64.2 ir nurodė, jog nesant nuginčytam Vilniaus RAAD 2010 m. kovo 8 d. nutarimui sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą Nr. VR-14.2-29, konstatuotina, kad TIPK leidimas buvo pagrįstai panaikintas, vadovaujantis TIPK taisyklių 64.2 punkto nuostatomis, o Sprendimo Nr. VR-1.7-701 nėra pagrindo naikinti. Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 11 straipsnio 3 dalį, padarė išvadą, jog Vilniaus RAAD Sprendimas Nr. VR-1.7-701 įsigaliojo 2010 m. balandžio 22 d., t. y. jo pasirašymo dieną. Todėl, panaikinus TIPK leidimą, licencija turėjo būti naikinama – Aplinkos apsaugos agentūra turėjo vykdyti Licencijavimo taisyklių 25.1 punktą. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. 684 (2009-12-31 redakcija) 2.2 punktą licencijas tiek išduoda, tiek naikina Aplinkos apsaugos agentūra. Kadangi Pavojingų atliekų tvarkymo licencija Nr. 000242 buvo išduota, koreguota tos pačios institucijos (anksčiau ji vadinosi Valstybine aplinkos apsaugos inspekcija), tai ji ir panaikinta buvo tos pačios institucijos. Pabrėžė, kad licencijavimo taisyklių 26 punktas yra netekęs galios Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. D1-247. Nurodė, kad Aplinkos apsaugos agentūros Sprendimu Nr. (2.3)-A4-1532 pareiškėjui kilo pasekmės – jam buvo panaikinta licencija. Pabrėžė, jog ta aplinkybė, kad jo forma nėra itin preciziška, labiau primena lydraštį, nesudaro pagrindo tokio sprendimo naikinti vien dėl smulkių formos netikslumų (nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. numatyto pagrindo). Pažymėjo, jog pagal Licencijavimo taisyklių 27 punktą apie priimtą sprendimą panaikinti licencijos galiojimą Aplinkos apsaugos agentūra ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo sprendimo priėmimo raštu praneša įmonei, nurodydama licencijos galiojimo panaikinimo priežastis. Tuo tarpu tokios nuostatos pažeidimas/nepažeidimas niekaip negali turėti įtakos sprendžiant Sprendimo Nr. (2.3)-A4-1532 panaikinimo klausimą.
III.
Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (t. II, b.l. 44–48), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 29 d. sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti jo skundą. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
1. Nesutinka su teismo išvada, jog pusės valandos vidutinės vertės niekada nebuvo skelbiamos. Pažymi, jog teismas vadovavosi 2010 m. vasario 17 d. patikrinimo aktu, kurio 8 ir 9 punktuose nurodyta, kad automatinio monitoringo duomenys skelbiami nuolat. Teigia, jog TIPK taisyklių 6 punkte nurodytą reikalavimą „pusės valandos išmatuotos koncentracijos“ supranta kaip išmatavimų, o ne paskelbimo dažnumą. Pabrėžia, jog užtikrinti, kad duomenys būtų skelbiami būtent kas pusę valandos, yra sudėtinga, todėl jie skelbiami tada, kai išmatuojami, o matuojami pusvalandžio intervalais. Tokia išvada darytina iš TIPK leidimo papildomų sąlygų 5 ir 6 punktų konstrukcijos.
2. Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti tai, kad TIPK leidimo papildomų sąlygų 11 punktas nėra apibrėžtas kokiu nors įvykdymo terminu. Terminus Vilniaus RAAD ir Aplinkos apsaugos agentūra nustatė 2009 m. rugsėjo 10 d. privalomuose nurodymuose Nr. VR-14.2-141 ir Nr. VR-14.2-142, t. y. dar iki TIPK leidimo pakoregavimo papildomomis sąlygomis. TIPK leidimo papildomų sąlygų 11 punkte nenustatyta, kad tokio punkto sąlyga turi būti įvykdyta per 2009 m. rugsėjo 10 d. privalomajame nurodyme Nr. VR-14.2-141 nustatytą terminą ar kitus Aplinkos apsaugos agentūros nustatytus terminus.
3. Pabrėžia, jog 2010 m. vasario 17 d. patikrinimo akto išvadose nėra konstatuotas TIPK leidimo papildomų sąlygų 12 punkto pažeidimas, priešingai nei nurodyta teismo sprendime. Be to, pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino tos aplinkybės, kad TIPK leidimo papildomų sąlygų 12 punktas TIPK leidime atsirado nuo 2009 m. lapkričio 18 d., kai iki 2009 metų pabaigos buvo likę mažiau nei du mėnesiai, kas reiškia, kad tokiame 12 punkte nurodyto reikalavimo, t. y. pateikti metinius stebėsenos duomenis, metų nuolatinio monitoringo duomenis, Bendrovė ir negalėjo įvykdyti.
Atsiliepimas
Atsakovas Aplinkos apsaugos agentūra atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. II, b.l. 55–56) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teisme.
Atsakovas Vilniaus RAAD atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. II, b.l. 57–58) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teisme, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Pažymi, jog nereikalavo, kad Bendrovė skelbtų duomenis kas pusę valandos, tačiau sąlygos esmė buvo ta, kad būtų viešai pateikiamos faktiškai išmatuotos ne tik paros vidutinės, bet ir pusės valandos vidutinės koncentracijos. Pabrėžia, jog nėra tiksliai reglamentuota, kokiu dažnumu tokie duomenys turi būti skelbiami – kartą per parą ar kartą per savaitę, tačiau svarbiausia yra tai, kad tokia informacija būtų prieinama visuomenei.
2. Nurodo, kad Bendrovei automatinių matavimo sistemų kokybės užtikrinimo būtinumas buvo žinomas jau nuo 2009 m. rugsėjo 10 d. Tačiau net ir pratęsus privalomų nurodymų įvykdymo terminus, praėjus daugiau kaip pusei metų, reikalavimas taip ir nebuvo įvykdytas. Atkreipia dėmesį į tai, jog, siekiant visapusiškai tiksliai ir pagal reikalavimus matuoti į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekius, nuolatinio matavimo sistema privalo būti kalibruota, atitikti Lietuvos standarto LST EN 14181:2004 reikalavimus. Tokiai sąlygai įvykdyti TIPK leidime nėra nustatytas konkretus terminas, kadangi iš esmės nuolatinio matavimo įranga negali būti naudojama ir remiamasi jos matuojamais duomenimis, jeigu ji neatitinka reikalavimų.
3. Apeliacinio skundo argumentas, jog reikalavimas dėl Ataskaitos pateikimo neįgyvendinamas, nes jis įrašytas 2009 m. lapkričio 18 d., t. y. likus mažiau nei 2 mėnesiams iki metų pabaigos, ir Bendrovė negalėjo pateikti metinių stebėsenos duomenų, neatitinka tikrovės. Pabrėžia, jog duomenys privalo būti ir yra kaupiami įmonės duomenų bazėje, jie privalo būti saugomi ne trumpiau kaip 5 metus, todėl argumentas, kad Bendrovė neturėjo tokių duomenų, vertintinas kritiškai ir atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus RAAD Sprendimo Nr. VR-1.7-701, kuriuo, vadovaujantis TIPK taisyklių 64.1 bei 64.2 punktais, panaikintas Bendrovei išduotas TIPK leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), bei dėl Aplinkos apsaugos agentūros Sprendimo Nr. (2.3)-A4-1532, kuriuo panaikintas Bendrovei 2006 m. gegužės 3 d. išduotos Pavojingų atliekų tvarkymo licencijos Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimas.
Ginčijamų sprendimų priėmimo metu galiojusios TIPK taisyklių redakcijos 64.1 punktas nustatė, jog leidimas panaikinamas tuo atveju, jei vykdoma ūkinė veikla neatitinka Leidime nustatytų sąlygų bei reikalavimų ir veiklos vykdytojas per nustatytą laikotarpį nepašalina nurodytų pažeidimų.
Taigi, tam, kad leidimas galėtų būti panaikintas nurodytu pagrindu, turi būti konstatuotos dvi privalomos sąlygos – nustatyta, kad vykdoma veikla neatitinka leidime nustatytų sąlygų bei reikalavimų (1), bei veiklos vykdytojas per nustatytą laikotarpį turi būti nepašalinęs nurodytų pažeidimų (2). Vertinant pastarosios sąlygos turinį darytina išvada, kad veiklos vykdytojas, prieš priimant sprendimą dėl leidimo panaikinimo, turi būti įpareigotas pašalinti nustatytus pažeidimus ir jam turi būti suteiktas terminas tokiems įpareigojimams įvykdyti.
Byloje vienareikšmiškai nustatyta, jog pareiškėjas privalomaisiais nurodymais (2009-09-10 privalomasis nurodymas Nr. VR-14.2-141, 2009-09-10 privalomasis nurodymas Nr. VR-14.2-142, kurie abu buvo tęsiami du kartus, pakartotiniai 2010-02-18 privalomasis nurodymas Nr. VR-14.2-25, 2010-02-18 privalomasis nurodymas Nr. VR-14.2-26) buvo įpareigotas pašalinti pažeidimus, susijusius su TIPK leidimo papildomų sąlygų 11 punkto reikalavimų nevykdymu, t.y. užtikrinti, kad nuolatinio automatinio monitoringo sistema atitiktų ir būtų naudojama pagal Lietuvos standartą LST EN 14181:2004. Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjas nei vieno iš paminėtų privalomųjų nurodymų per nustatytus terminus neįvykdė. Duomenų, kad šių privalomųjų nurodymų įvykdymas būtų techniškai neįmanomas, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad pareiškėjas vykdė veiklą, kuri neatitiko TIPK leidimo papildomų sąlygų 11 punkte nustatytos sąlygos, kad pareiškėjas per ne vieną kartą nustatytus ir pratęstus terminus nurodyto pažeidimo nepašalino, todėl atsakovas TIPK taisyklių 64.1 punkto pagrindu ginčo leidimą panaikino pagrįstai.
Aplinkybė, kad privalomuosiuose nurodymuose (2009-09-10 privalomasis nurodymas Nr. VR-14.2-141, 2009-09-10 privalomasis nurodymas Nr. VR-14.2-142, kurie abu buvo tęsiami du kartus, pakartotiniai 2010-02-18 privalomasis nurodymas Nr. VR-14.2-25, 2010-02-18 privalomasis nurodymas Nr. VR-14.2-26) nėra nurodytas TIPK leidimo papildomų sąlygų 11 punkto numeris, nesudaro pagrindo išvadai, jog Vilniaus RAAD nebuvo davęs privalomojo nurodymo pašalinti TIPK leidimo papildomų sąlygų 11 punkto pažeidimo. Nes aptariamuose privalomuosiuose nurodymuose nurodytas reikalavimas savo turiniu vienareikšmiškai atitiko TIPK leidimo papildomų sąlygų 11 punkte numatytos sąlygos turinį.
Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu konstatavo, jog Vilniaus RAAD negalėjo panaikinti TIPK leidimo dėl to, kad Bendrovės veikla neatitiko papildomų sąlygų 6 ir 12 punktuose nustatytų reikalavimų, atitinkamai neįpareigojęs pareiškėjo pašalinti tokius pažeidimus. Kaip jau minėta, TIPK taisyklių 64.1 punkto pagrindu TIPK leidimas gali būti panaikintas tik tada, kai yra išpildomos abi nustatytos sąlygos. Nagrinėjamoje byloje surinkti įrodymai duoda pagrindą manyti, kad pareiškėjas nesilaikė TIPK leidimo papildomų sąlygų 6 ir 12 punktų reikalavimų. Tačiau kartu byloje nėra surinkta įrodymų, jog dėl šių pažeidimų pareiškėjui butų buvę surašyti privalomieji nurodymai bei nustatytas terminas šiems pažeidimams pašalinti. Todėl konstatuotina, kad nėra TIPK taisyklių 64.1 punkte numatytos antrosios sąlygos, sudarančios pagrindą leidimui panaikinti dėl TIPK leidimo papildomų sąlygų 6 ir 12 punktų reikalavimų pažeidimo. Kolegija sutinka su aptartomis pirmosios instancijos teismo išvadomis bei dėl tų pačių argumentų sutinka ir su teismo išvada, jog TIPK leidimas negalėjo būti panaikintas ir dėl TIPK leidimo papildomų sąlygų 2 punkto pažeidimo.
Ginčui išspręsti aktualios TIPK taisyklių redakcijos 64.2 punktas nustatė, jog leidimas panaikinamas tuo atveju, kai vykdoma ūkinė veikla sustabdoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (Žin., 2002, Nr. 72-3017) nuostatomis. Atitinkamai pagal Įstatymo 25 straipsnio 1 punktą aplinkai kenksminga veikla galėjo būti sustabdyta tuo atveju, jei fiziniam ar juridiniam asmeniui buvo duoti ne mažiau kaip du privalomieji nurodymai dėl to paties aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančio įstatymo ar kito teisės akto pažeidimo pašalinimo, tačiau jis nurodymo neįvykdė, nors yra technologinės galimybės įgyvendinti aplinkosaugos reikalavimus. Įstatymo 30 straipsnis nustatė, jog tuo atveju, jeigu aplinkai kenksmingą veiklą vykdo juridinis asmuo, kuriam yra išduotas gamtos išteklių naudojimo leidimas arba taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas, šią veiklą sustabdyti galima panaikinant gamtos išteklių naudojimo leidimą arba taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą.
Byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog Vilniaus RAAD 2010 m. kovo 8 d. priėmė Nutarimą stabdyti aplinkai kenksmingą veiklą Nr. VR-14.2-29 (t. I, b.l. 52), kuriuo nutarė sustabdyti Bendrovės vykdomą kenksmingą veiklą – medicininių atliekų deginimo įrenginio, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, veiklą. Šis nutarimas yra galiojantis, nenuginčytas, jis nėra ginčijamas ir šioje byloje. Minėtas nutarimas priimtas, atsižvelgiant į tai, kad Bendrovė neįvykdė Vilniaus RAAD pakartotinių privalomųjų nurodymų (2010-02-18 Nr. VR-14.2-24, Nr. VR-14.2-25, Nr. VR-14.2-26). Visų šių privalomų nurodymų, taip pat ir pakartotinių privalomų nurodymų turinys tvirtina, kad jie priimti konstatavus, jog Bendrovė nevykdo TIPK leidimo papildomų sąlygų 11 punkto reikalavimų. Kitų nutarimo priėmimo pagrindų nėra nurodyta.
Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus RAAD 2010 m. kovo 8 d. nutarimu Bendrovės veikla sustabdyta išimtinai dėl to, kad nebuvo tinkamai vykdyti TIPK leidimo papildomų sąlygų 11 punkto reikalavimai, bei vadovaujantis Įstatymo 25 straipsnio 1 punkto nuostatomis, konstatuotina, kad TIPK leidimas galėjo būti panaikintas tik dėl TIPK leidimo papildomų sąlygų 11 punkto reikalavimų pažeidimo. Tuo tarpu dėl kitų TIPK leidimo papildomų sąlygų punktų pažeidimo TIPK taisyklių 64.2 punkto pagrindu TIPK leidimas negalėjo būti panaikintas.
Apibendrinus išdėstytus argumentus darytina išvada, jog Vilniaus RAAD Sprendimu Nr. VR-1.7-701 pagrįstai panaikino Bendrovės TIPK leidimą dėl TIPK leidimo papildomų sąlygų 11 punkto pažeidimo. Kartu pažymėtina, kad nors TIPK leidimas minėtu sprendimu negalėjo būti panaikintas dėl TIPK leidimo papildomų sąlygų 2, 6, 12 punktų pažeidimų, tačiau tai nesudaro pagrindo ginčo sprendimui naikinti, nes, kaip minėta, pareiškėjo veiklos atžvilgiu pagrįstai ir tinkamai konstatuotas TIPK leidimo papildomų sąlygų 11 punkto pažeidimas.
Ginčui aktualios Licencijavimo taisyklių redakcijos 25.1 punktas aiškiai įtvirtino, jog institucija panaikina licencijos galiojimą, kai TIPK leidimas panaikinamas arba nustatyta tvarka neatnaujinamas. Todėl panaikinus TIPK leidimą, Aplinkos apsaugos agentūra 2010 m. gegužės 6 d. Sprendimu Nr. (2.3)-A4-1532 atitinkamai pagrįstai ir teisėtai panaikino Bendrovei 2006 m. gegužės 3 d. išduotos Pavojingų atliekų tvarkymo licencijos Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimą. Be to, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, Aplinkos apsaugos agentūra pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymą Nr. 684 buvo įgaliota panaikinti pavojingų atliekų tvarkymo licencijas, o vien tokio sprendimo formos trūkumai nesudaro pagrindo jį panaikinti, todėl konstatuotina, jog Sprendimas Nr. (2.3)-A4-1532 yra teisėtas ir pagrįstas.
Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pilnai ir visapusiškai, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria
pareiškėjo statybos-remonto uždarosios akcinės bendrovės „Senovė“ apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.