Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, dirbančio, išsiskyrusio, administracine tvarka bausto, administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. 2016 m. spalio 23 d., apie 00.47 val., Medeinos g. 13, Vilniuje, vairuodamas automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, važiuodamas atbulas, kliudė stovintį automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 ir 101 punktų reikalavimus.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas R. S. nurodė, kad pažeidimą pripažįsta, dėl jo padarymo labai gailisi. Paaiškino, kad dirba dideliu krūviu – dieną miega, naktį dirba. Pažymėjo, kad automobiliu atbuline eiga visada važiuoja lėtai. Įvykio dieną buvo blogos oro sąlygos, lijo, buvo tamsu, ir jis nepastebėjo Mercedes markės automobilio. Automobilis buvo tamsus, smūgio nebuvo, jis tik pajuto, kad į kažką atsirėmė, girdėjo, kad suveikė automobilio signalizacija. Tuomet pavažiavo į priekį, paspaudė stabdžio pedalą, atsirado šviesos, apšviečiančios Mercedes bamperį, ir jis jokio pažeidimo nepastebėjo. Buvo įsitikinęs, kad ten nieko nėra. Iš automobilio neišlipo, nes lijo lietus. Pastovėjo penkias minutes, savo automobilio irgi neapžiūrėjo. Jo vežama keleivė sėdėjo ant galinės sėdynės dešinėje keleivio pusėje. Ji jam užstojo vaizdą, dar lijo lietus, buvo naktis. Neneigia, kad Mercedes markės automobilis įvykio metu galėjo būti įbrėžtas, ir jis transporto priemonę apgadino nežymiai. Pažymėjo, kad darytose automobilio Mercedes nuotraukose net nuluptų dažų nėra. Nustatytus sugretinimo metu automobilio įbrėžimus tvirtina. Paaiškino, kad su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo kalbėjosi, o nukentėjusysis pasakė, kad lauks draudimo išvados. Pripažįsta, kad eismo įvykis įvyko, sutinka su tuo, kad reikėjo išeiti iš automobilio ir iškviesti policijos pareigūnus, bet jam reikėjo nuvežti keleivę.

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis J. A. paaiškino, kad jam priklauso Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2016 m. spalio 23 d., apie 12 val., jis pamatė ant automobilio paliktą raštelį, apžiūrėjo automobilį, pamatė apgadinimus (įvykio metu jo automobiliui buvo nubrėžtas vairuotojo pusės sparnas) ir paskambino raštelyje nurodytu telefono numeriu. Telefonu atsiliepęs žmogus informavo, kad VW Passat markės taksi automobilio vairuotojas, veždamas klientę ir išvažiuodamas iš kiemo Medeinos gatvėje, kliudė jo automobilio priekinę kairiąją pusę ir pasišalino iš įvykio vietos. Išgirdęs tai, jis iškvietė pareigūnus. Dėl autoįvykio informavo savo draudimo ir taksi vairuotojo draudimo kompanijas. Jam padarytą žala buvo įvertinta 270 Eur, pinigų dar nepervedė. Taksi vairuotojui jis sakė, kad žalą jam atlygins draudimo kompanija. Iki įvykio šių apgadinimų ant automobilio nebuvo, nes iki įvykio J. P. įmonė darė automobilio įvertinimą ir tų apgadinimų ant automobilio nebuvo. Po įvykio automobiliu naudotis gali. Nurodė, kad pareigūnė A. Š., kai buvo atliekamas automobilių sugretinimas, jo automobilį nuvalė, ir jo automobilis nebuvo surūdijęs.

Teismo posėdžio metu liudytoja R. S. paaiškino, kad 2016 m. spalio 23 d. taksi automobiliu važiavo Medeinos gatve namo, sėdėjo galinėje keleivio vietoje dešinėje pusėje. Vairuotojas važiavo atbuline eiga palei namą, išvažiuojant buvo išsukinėjama, išsukinėjimo momentu ji pajuto, kad buvo kliudytas automobilis. Nukentėjusiojo automobilis stovėjo ant posūkio, jis eismui netrukdė. Taksi vairuotojas nieko nesakė, bet ji po įvykio pasakė „Ups“. Kad kliudė, įsirėmė į kitą automobilį, ji suprato tai pajutusi, be to, suveikė automobilio signalizacija. Taksi vairuotojas akimirkai stabtelėjo, bet iš automobilio išlipęs nebuvo ir jie nuvažiavo toliau, apie įvykį nesikalbėjo. Kliudyto automobilio ji nematė, nes oro sąlygos buvo blogos – lijo lietus, buvo naktis. Kitą dieną, 9-10 val. ryto, ji susiskambino su draugais, iš kurių važiavo tą naktį, ir papasakojo apie įvykį, paaiškino, kurioje vietoje stovėjo automobilis, nes ji pati ten negyvena. Jie nuėjo apžiūrėti nukentėjusiojo automobilio ir paliko lapelį ant jo. Pažymėjo, kad įvykio aplinkybes atsimena tiksliai. Nors alkoholinius gėrimus įvykio naktį ir vartojo, bet jos neblaivumas netrukdė vertinti situacijos.

Teismo posėdžio metu liudytoja pareigūnė A. Š. paaiškino, kad Transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokole nurodytus duomenis tvirtina. Nurodė, kad jeigu automobilis prieš jį sugretinant su kitu automobiliu būna nešvarus, ji pati apvalo automobilį. Pažymėjo kad iki automobilių sugretinimo su R. S. bendravo, tada jis pateikė raštišką paaiškinimą ir jie apžiūrinėjo automobilį. Iki paaiškinimo gavimo ji automobilio neapžiūrinėjo, tą darė patruliai. Kad automobilis Mercedes buvo ankščiau apgadintas kitose vietose, jai tai neįdomu, ji žiūri tik kas įvyko įvykio metu. Nagrinėjamu atveju automobilis Mercedes buvo nubrozdintas. Po smūgio turėtu būti įlenkimas, bet ten buvo sparnas ir dėl to galėjo būti ir smūgis be įlenkimo žymos.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiasis patrulis I. M. (I. M.) 2016 m. spalio 23 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2016 m. spalio 23 d., apie 13.56 val., patruliuodami iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo pranešimą, kad Medeinos g. (tarnybiniame pranešime klaidingai nurodyta Žemynos g.) 13, Vilniuje, apgadintas automobilis. Atvykus minėtu adresu, ties Medeinos g. 13 namu rado stovintį apgadintą automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (apibrozdintas priekinis kairės pusės sparnas 0,35-0,65 m. aukštyje). Automobilio savininkas J. A. paaiškino, kad 2016 m. spalio 22 d., apie 20.00 val., automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paliko stovėti Medeinos g., ties 13 namu. Šiandien, t. y. 2016 m. spalio 23 d., apie 13.30 val., grįžęs prie automobilio, rado už valytuvo užkištą raštelį, kuriame liudininkai užrašė savo telefono numerį. Paskambinus nurodytu telefono numeriu liudininkas paaiškino, kad matė, kaip juodos spalvos automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė jam priklausantį automobilį. Apžiūrėjęs savo automobilį rado apibrozdintą priekinį kairės pusės sparną. Apie įvykį pranešė policijai.

Iš 2016 m. spalio 23 d. eismo įvykio vietos schemos matyti automobilio Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išsidėstymas, o iš papildomų duomenų apie eismo įvykį bei automobilių foto nuotraukų matyti eismo įvykyje dalyvavę automobiliai, taip pat automobilių VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai.

Transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokole nurodyta, kad automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), brėžtas galinis dešinės pusės bamperis 0,58-0,63 m aukštyje ir 0,48-0,56 m. aukštyje, o automobilio Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), brėžtas priekinis kairės pusės bamperis 0,46-0,55 m aukštyje, brėžtas priekinis kairės pusės sparnas 0,57-0,63 m aukštyje, apgadinimų pobūdis, aukščiai atitinka.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą nuo 28 Eur iki 57 Eur arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių. Pagal formuojamą teismų praktiką, asmenį galima pripažinti kaltu pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, tik nustačius žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą bei faktą, kad asmuo yra padaręs su įvykiu susijusius KET pažeidimus.

Administracinio teisės pažeidimo padarymo faktines aplinkybes bei R. S. kaltę, padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, patvirtina aukščiau nurodyti bei tiesiogiai ištirti byloje esantys įrodymai, tarp jų nukentėjusiojo J. A., liudytojų R. S. ir A. Š. paaiškinimai teismo posėdžio metu, sutampantys su jų tyrimo metu duotais paaiškinimais, iš dalies ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai, taip pat transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolas, tarnybinis pranešimas, eismo įvykio schemos duomenys, papildomi duomenys apie eismo įvykį, prie bylos pridėtų foto nuotraukų duomenys, Policijos registruojamų įvykių registro duomenys. Liudytoja R. S. patvirtino pajutusi ir supratusi, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuojamas automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga, kontaktavo su nukentėjusiojo automobiliu Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); be to, nukentėjusysis patvirtino, kad iki šio įvykio jo automobilio Mercedes Benz vairuotojo pusės sparnas ir bamperis palei priekinį ratą buvo neapgadinti, be rūdžių; taip pat ir Transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokole nurodyta, jog automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilio Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimų pobūdis, aukščiai atitinka. Tai, kad pažeista vieta nebuvo surūdijusi, pripažino ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, o nukentėjusysis bei liudytoja A. Š. patvirtino, kad prieš darant automobilių sugretinimą, nukentėjusiojo automobilio gretinamos vietos buvo nuvalytos.

Taigi byloje esančiuose įrodymuose užfiksuoti duomenys patvirtina protokole nurodytas aplinkybes, vieni kitus papildo ir detalizuoja bei sudaro pagrindo spręsti, kad R. S. 2016 m. spalio 23 d., apie 00.47 val., Medeinos g. 13,Vilniuje, vairuodamas automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, važiuodamas atbulas, kliudė stovintį automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino, tokiu būdu pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus, pagal kuriuos eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti; taip pat Kelių eismo taisyklių 101 punkto reikalavimus, pagal kuriuos prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

Sprendžiant dėl atsakomybės pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, pažymėtina, jog teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad kaltė dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia. Teismo vertinimu, byloje kyla pagrįstų abejonių, kad R. S. suprato, sukėlęs eismo įvykį ir tyčia iš jo pasišalinęs. Visų pirma nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, iš karto po įvykio stabtelėjo ir savo automobilio stabdžių šviesomis apsišvietė automobilį Mercedes Benz, tačiau teigia jokių apgadinimų nepastebėjęs. Įvykio metu buvo tamsu, lijo lietus. Be to, ant automobilio Mercedes Benz, priekinio kairės pusės sparno ir nesimato aiškių apgadinimų, tik nežymūs apibraižymai, jų iš karto nepastebėjo ir nukentėjusysis, priėjęs prie automobilio, o automobilio VW Passat apgadinimai irgi nebuvo akivaizdūs; be to, svarbi detalė, kad R. S. vairuojamam automobiliui buvo atlikta privaloma techninė apžiūra, automobilis buvo apdraustas privalomuoju draudimu, taigi jam nebuvo pagrindo šalintis iš eismo įvykio vietos. Pastebėtina, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, turėdamas įtarimų, kad dėl jo veiksmų, vairuojant automobilį, galėjo būti padaryta žala kito asmens turtui, neišlipęs iš automobilio ir neįsitikinęs, kad jis nesukėlė eismo įvykio, tačiau tai rodo jo neatsargumą, o ne tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos.

Pažymėtina, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, o duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. 2AT-66-697/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 24 d. nutarimas byloje N575-1/2014). Nesant pakankamai duomenų, kuriais remiantis galima daryti išvadą, kad asmuo padarė jam inkriminuojamą teisės pažeidimą, visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog R. S. tyčia pasišalino iš eismo įvykio, kurį sukėlė, vietos, bei įvertinus tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, teismas sprendžia, jog neįrodyta, kad R. S. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos dalis dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalies jos atžvilgiu nutrauktina (ATPK 250 str. 1 p., 287 str. 1 d. 2 p.).

Nagrinėjamu atveju teismas, skirdamas nuobaudą R. S. dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 1 dalyje, padarymo, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (pažeidė kelių eismo taisykles, nulemdamas kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimą) bei pažeidimo padarymo aplinkybes (tamsiu paros metu, lyjant, važiuodamas atbuline eiga apgadino kitam asmeniui priklausantį automobilį), į tai, kad R. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat atsižvelgiant į pažeidėjo asmenybę – brandaus amžiaus, dirbantis, turi galiojančių nuobaudų, tačiau anksčiau nėra baustas už tokio pobūdžio pažeidimus, teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, neteistas, į tai, kad R. S. padarytas teisės pažeidimas savo pobūdžiu nėra šiurkštus, jo sukelto eismo įvykio metu padaryta žala nedidelė, automobilio apgadinimas nežymus. Įvertinęs šias aplinkybes bei ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą nuobaudos dydį, teismas sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju R. S. už padarytą ATPK 127 straipsnio 2 dalies pažeidimą skirtina bauda, artima sankcijoje numatytos baudos vidurkiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktu, 287 straipsnio 1 dalies 1 – 2 punktu,

nutaria:

Pripažinti R. S. kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 43 (keturiasdešimt trijų) eurų baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylą R. S. atžvilgiu dėl teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo bylos numerį ROIK 16063267724 ir įmokos kodą 1001. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.