- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-08
- Bylos Nr.
- 1A-391/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aloyzas Kruopys (pirm.), Linas Žukauskas, Kęstutis Jucys
- Nuteistasis
- N. P.
- Advokatai
- Rostislavas Polubiankas
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aloyzo Kruopio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. P. (N. P. ) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 10 d. nuosprendžio, kuriuo N. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir nuteistas laisvės atėmimu trejiems metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsniu, prie paskirtosios bausmės pridėta Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės dalis ir N. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2009 m. lapkričio 20 d. iki 2009 m. lapkričio 22 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. P. nuteistas už tai, kad 2009 m. lapkričio 20 d., apie 18 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Šalčininkų r. (duomenys neskelbtini) esančiuose savo namuose, tarpusavio ginčo su D. N. metu tyčia du kartus smogė virtuviniu peiliu nukentėjusiajam į krūtinės ląstos kairę pusę ir į kairės rankos žastą, tuo padarydamas jam pjautinę žaizdą kairiame žaste ir durtinę kiauryminę krūtinės ląstos kairės pusės žaizdą su oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje. Taip N. P. sunkiai sutrikdė savo brolio D. N. sveikatą.
Šalies argumentai
Nuteistasis N. P. apeliaciniame skunde prašo apygardos teismo nuosprendį pakeisti, jo veiką iš Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 136 straipsnį bei sušvelninti jam paskirtą bausmę.
Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas jo kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimus, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, ir dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepatikėjo jo parodymais. Anot apelianto, jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, jog peiliu broliui dūrė dėl staiga kilusio pykčio, susijaudinimo, kurį sukėlė neteisėti brolio veiksmai jo atžvilgiu – įžeidinėjimas žeminančiais, necenzūriniais žodžiais, televizoriaus mėtymas ant žemės, smūgių kumščiu sudavimas į galvą. Nuteistojo teigimu, jis nenorėjo brolio nei nužudyti, nei sunkiai sužaloti, tačiau po neteisėtų brolio veiksmų jo atžvilgiu, jam pasidarė bloga, kilo pyktis, jis nesugebėjo suvokti ir kontroliuoti savo veiksmų, todėl ir dūrė broliui peiliu. Apeliantas pažymi, kad peiliu dūrė iš karto po to, kai nukentėjusysis jį įžeidinėjo ir sumušė, t. y. iš karto po neteisėtų brolio veiksmų jo atžvilgiu, o ne vėliau, broliui išėjus ir vėl sugrįžus. Nuteistojo nuomone, tokie jo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 136 straipsnyje požymius.
Apeliantas skunde nurodo, kad, nors įvykio metu jis ir buvo išgėręs, tačiau girtas nebuvo, neblaivumas neturėjo įtakos jo veiksmams, pagrindinė priežastis, dėl kurios jis dūrė broliui peiliu, buvo brolio neteisėtas elgesys jo atžvilgiu.
Nuteistojo teigimu, atsižvelgiant į tai, kad konfliktą sukėlė pats nukentėjusysis, būtent, nukentėjusysis išprovokavo jį padaryti nusikaltimą, taip pat į tai, kad jo padaryti veiksmai nesukėlė sunkių pasekmių, jis brolio atsiprašė, jie susitaikė, jam paskirta per griežta, neadekvati padarytai nusikalstamai veikai, bausmė. N. P. apeliaciniame skunde taip pat prašo apklausti teisme nukentėjusįjį D. N. .
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti iš dalies ir sušvelninti nuteistajam bausmę, o prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Nuteistasis N. P. apeliaciniame skunde neneigia konflikto metu du kartus peiliu dūręs savo broliui, tačiau nesutinka su jo veikos kvalifikavimu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą, teigia, jog brolį sužalojo dėl didelio susijaudinimo, kurį sukėlė neteisėti brolio veiksmai jo atžvilgiu.
N. P. kaltė tyčia sunkiai sutrikdžius brolio D. N. sveikatą yra įrodyta, todėl jis pagrįstai pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Pirmosios instancijos teismo išvados padarytos remiantis byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtais įrodymais, kurių visetu pagrįstos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Visa tai leidžia teigti, kad teismas bylą ištyrė nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Teismo padarytos išvados yra pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu bei vadovaujantis įstatymu.
Apeliantas nepagrįstai prašo jo nusikalstamą veiką kvalifikuoti kaip sunkų sveikatos sutrikdymą labai susijaudinus pagal Lietuvos Respublikos BK 136 straipsnį.
Lietuvos Respublikos BK 136 straipsnyje nustatyta privilegijuota sunkaus sveikatos sutrikdymo sudėtis, kai nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia specifine tiesioginės tyčios forma – afektine tyčia, tai yra kai veika padaroma staiga labai susijaudinus. Sunkus sveikatos sutrikdymas laikomas padarytu fiziologinio afekto būsenoje ir kvalifikuojamas pagal Lietuvos Respublikos BK 136 straipsnį tik nustačius aplinkybių, nurodytų minėtame straipsnyje, visumą: 1) nukentėjusiojo asmens neteisėtas ar itin įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį poelgis, 2) staiga kilęs kaltininko didelis susijaudinimas dėl tokių nukentėjusiojo veiksmų, 3) kaltininko veiksmai yra greitas atsakas į nukentėjusiojo asmens neteisėtą ar įžeidžiantį poelgį. Neteisėtais asmens veiksmais laikomas bet koks prieš kaltininką ar jo artimą asmenį nukreiptas priešingas teisei nukentėjusiojo elgesys, kuris gali pasireikšti kėsinimusi į asmens gyvybę, sveikatą, turtą, smūgių sudavimu, kankinimu, laisvės atėmimu ir pan., taip pat psichiniu poveikiu – grasinimu panaudoti smurtą, tyčiojimusi, šantažu ir kitaip. Sprendžiant, ar nukentėjusiojo poelgis yra itin įžeidžiantis, būtina įvertinti tai, kiek nukentėjusiojo tyčiniai veiksmai prieštarauja moralės bei dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę ir orumą ir kokią įtaką tai turi kaltininkui, paisant ir jo individualių savybių. Baudžiamasis įstatymas nenurodo konkretaus laiko, per kurį kaltininkas turi padaryti savo veiksmus, tačiau kaltininko atsakas į neteisėtą ar įžeidžiantį poelgį turi sekti iš karto po nukentėjusiojo veiksmų, nes fiziologinio afekto būsena, kai asmuo jaučia didelį susijaudinimą, tęsiasi labai trumpą laiką.
Tiek iš nuteistojo N. P. , tiek iš nukentėjusiojo D. N. parodymų matyti, jog N. P. D. N. peiliu sužalojo po to, kai nukentėjusysis, supykęs, kad N. P. nesutiko išjungti televizoriaus, šiam sudavė į galvą bei numetė ant žemės televizorių (b. l. 96, 117, t. 1). Nors nukentėjusiojo elgesys N. P. atžvilgiu buvo netinkamas, t. y. nukentėjusysis pirmas sudavė nuteistajam į galvą, numetė ant žemės jo televizorių, tačiau veikos kvalifikavimui pagal Lietuvos Respublikos BK 136 straipsnį, būtina nustatyti, kad nuteistojo veiksmai sekė iškart po tokio nukentėjusiojo elgesio. Nukentėjusysis D. N. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme davė nuoseklius parodymus apie tai, kad, sudavęs N. P. į galvą bei numetęs televizorių ant žemės, jis iš kambario išėjo į virtuvę, o sugrįžęs į kambarį, iš karto pajuto dūrius peiliu į šoną bei krūtinės sritį (b. l. 47, 117, t. 1). Nėra pagrindo tenkinti nuteistojo N. P. apeliaciniame skunde pareikšto prašymo bei dar kartą apklausti nukentėjusįjį D. N. , kadangi, kaip minėta, nukentėjusiojo parodymai apie įvykio aplinkybes viso proceso metu buvo nuoseklūs, jais netikėti nėra pagrindo. Nukentėjusiojo D. N. parodymų analizė leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo N. P. veiksmai, t. y. smūgių peiliu nukentėjusiajam sudavimas, sekė ne iš karto po netinkamų nukentėjusiojo veiksmų, o praėjus tam tikram laiko tarpui – nukentėjusiajam iš kambario, kur kilo konfliktas, nuėjus į virtuvę ir vėl sugrįžus atgal į kambarį. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis N. P. peiliu sužalojo nukentėjusįjį ne dėl staigaus didelio susijaudinimo būsenos, kurią sukėlė anksčiau atlikti nukentėjusiojo veiksmai, o iš pykčio. Tuo metu, kai D. N. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, jis neatliko jokių priešingų teisei ar itin įžeidžiančių N. P. veiksmų, kurie nuteistajam galėtų sukelti itin didelį susijaudinimą. Be to, kaip matyti iš paties nuteistojo N. P. , nukentėjusiojo D. N. , kaip liudytojai apklaustų nukentėjusiojo ir nuteistojo motinos J. D. bei patėvio Č. D. parodymų, N. P. ir D. N. dažnai vartodavo alkoholį, o, būdami neblaivūs, nuolat konfliktuodavo. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ir ši konfliktinė situacija tarp brolių buvo įprasta, nieko netikėto, staigaus iš nukentėjusiojo pusės neįvyko – eilinis, įprastas tarpusavio konfliktas. Esant išdėstytoms aplinkybėms, N. P. veika tinkamai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies sankcija numato laisvės atėmimo bausmę nuo 2 iki 12 metų. Už D. N. sunkų sveikatos sutrikdymą N. P. paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri yra žymiai mažesnė nei sankcijos vidurkis. Skirdamas N. P. bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad padarytas labai sunkus, tyčinis nusikaltimas, į N. P. asmenybę – jis anksčiau teistas už smurtinį nusikaltimą, šią nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu (b. l. 38-39, t. 1), administracine tvarka nebaustas, Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Pabarės seniūnijos charakterizuojamas patenkinamai, kaip niekur nedirbantis, piktnaudžiaujantis alkoholiniais gėrimais (b. l. 43, t. 1). Nustatyta viena N. P. atsakomybę lengvinanti (jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs) bei viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui). N. P. neigia šią pirmosios instancijos teismo nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, teigdamas, kad apsvaigimas nuo alkoholio nusikaltimų padarymui įtakos neturėjo. Su šiuo apeliacinio skundo argumentu sutikti nėra pagrindo. Iš byloje esančio asmens blaivumo testo duomenų (b. l. 12, t. 1) matyti, kad iš karto po įvykio N. P. organizme rasta 2,67 promilės alkoholio. Tiek nuteistasis, tiek nukentėjusysis nurodė, jog prieš įvykį jie abu išgėrė apie 0,7 l talpos butelį degtinės. Nuteistasis N. P. pirmosios instancijos teisme parodė, kad broliui nebūtų dūręs peiliu, jeigu įvykio metu būtų buvęs blaivas, teigė, jog dėl visko kalta degtinė bei pripažino, kad girtumas turėjo įtakos jo veiksmams (b. l. 96, t. 1). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos N. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymui.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs išdėstytų aplinkybių visumą, taip pat atsižvelgęs į tai, kad paties nukentėjusiojo veiksmai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, dėl N. P. padarytos nusikalstamos veikos ilgalaikės pasekmės neatsirado, D. N. jokių pretenzijų savo broliui neturi, apeliantui už padarytą nusikalstamą veiką pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu yra artima minimaliai. N. P. paskirta bausmė atitinka Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio, 61 straipsnio 2 dalies nuostatas, ji nėra per griežta ir nešvelnintina. Bausmių bendrinimo taisyklės taikytos tinkamai, todėl paskirta galutinė bausmė taip pat yra pagrįsta ir teisinga.
Dėl nurodytų motyvų apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas nuosprendis paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo N. P. (N. P. ) apeliacinį skundą atmesti.