- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-10
- Bylos Nr.
- T-69-929/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Paužaitė
- Nuteistasis
- L. L.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 59-305 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam L. L., gim. 1976 m. spalio 14 d., patvirtinimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. L. nuteistas 2005 m. balandžio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo, 2005 m. gegužės 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo, 2004 m. gruodžio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo, 2006 m. gegužės 17 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 63 str. 2 d., 63 str. 9 d., 178 str. 1 d., 138 str. 1 d., 27 str. 2 d., 129 str. 2 d., 27 str. 2 d., - 16 metų laisvės atėmimo.
Bausmės pradžia: 2004 m. gegužės 1 d., bausmės pabaiga: 2020 m. gegužės 1 d.
3/4 laisvės atėmimo bausmės dalį atliko 2016 m. gegužės 1 d.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) nutarimu Nr. 59-305 nutarė taikyti nuteistajam L. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 str. 2 d. 4 p. Komisija siūlo nuteistajam nustatyti šias pareigas ir baudžiamojo poveikio priemones: neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki 2020-05-01; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų iki 2020-05-01.
Komisijos nutarimas motyvuojamas tuo, kad nuteistasis L. L. pilnai įvykdė komisijos ankstesnio svarstymo metu pateiktas rekomendacijas, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, neturi nuobaudų, jo nusikalstamo elgesio rizika vidutinė – 50 balų. Taip pat atsižvelgiama į jo formalų/neformalų užimtumą pataisos namuose, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, turimą gyvenamąją vietą, išlikusius socialinius ryšius, į didelę atliktą laisvės atėmimo bausmės dalį, turimus realius trumpalaikius planus Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, Komisija daro išvadą, kad L. L. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu užtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimą ir siūlo nuteistajam L. L. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Motyvuojamoji dalis
Komisijos nutarimas taikyti lygtinį paleidimą tvirtintinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 str. 1 d. nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 str. 2 d. 4 p. nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija penkiolika metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų, jiems atlikus tris ketvirtadalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes: formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt., galima pagrįstai manyti, kad nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį ir toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 str. 2 d.
Svarstydamas klausimą dėl Komisijos 2016 m. gruodžio 20 d. nutarimo lygtinai paleisti L. L. iš pataisos įstaigos tvirtinimo, pirmiausiai teismas atsižvelgia į tai, kad L. L. formaliai atitinka BVK 157 str. 1 d. ir 2 d. 4 p. nurodytus kriterijus – jis yra atlikęs daugiau nei tris ketvirtadalius jam paskirtos 16 metų laisvės atėmimo bausmės, likusi nedidelė (mažiau nei ketvirtadalis) neatliktos bausmės dalis, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytas priemones, pateikė prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, jo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, padaryta pažanga bausmės atlikimo metu.
L. L. šiuo metu atlieka subendrintą 16 metų laisvės atėmimo bausmę už kelis nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkų – kvalifikuotą nužudymą (BK 129 str. 2 d. 9 p.). L. L. teistas 6 kartus. Anksčiau jam buvo du kartus taikytas lygtinis paleidimas, taip pat du kartus taikyta amnestija. Vis dėl to pažymėtina, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, įvertina ne vieną ar kelias aplinkybes, tačiau aplinkybių visumą.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad L. L. pilnai įvykdė Lygtinio paleidimo komisijos pateiktas rekomendacijas – konsultavosi su įstaigos psichologu, atliko gerbūvio darbus, noriai dalyvavo laisvalaikio užimtumo programoje. Dalyvavo vykdant pozityvaus užimtumo priemones, integracijos į visuomenę programoje, pozityvaus švietimo programose. Suvokia darbą kaip privalumą ir žino teigiamą jo naudą. Pataisos įstaigoje dirbo tvarkiniu ūkio skyriuje. Pataisos namuose baigė vidurinę mokyklą ir įgijo vidurinį išsilavinimą, profesinėje mokykloje įgijo batsiuvio profesiją. Turi elektriko, suvirintojo specialybes. Atsisakė kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, nesilaiko kriminalinės subkultūros. Diskriminacinių nuostatų kitų visuomenės grupių atžvilgiu nereiškia. Paskutinius trejus metus nuostatos į priežiūrą yra palankios, nors anksčiau ne kartą yra pažeidęs vidaus taisykles. Psichiką veikiančių medžiagų nevartoja, vartojimo pataisos įstaigoje užfiksuota nebuvo. Asmuo supranta alkoholio žalą, mano, kad jam alkoholio vartoti apskritai negalima. Socialinius ryšius palaiko su šeima. Paleistas į laisvę planuoja gyventi su motina, yra gautas teigiamas raštas dėl apgyvendinimo. Asmuo bausmės atlikimo metu demonstruoja gerus savitvardos įgūdžius, stengiasi vengti konfliktinių situacijų. Pastaruoju metu kuria ateities planus, susijusius su šeimos sukūrimu, pastovių pajamų šaltinio paieška bei nusikalstamo elgesio keitimu. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo mąstymas ir elgesys iš esmės pozityvus, nukreiptas teisinga linkme.
Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra vidutinė – 50 balų, tačiau pažymėtina jo pažanga bausmės vykdymo metu – dalyvavimas psichologinio konsultavimo užsiėmimuose, socialinės reabilitacijos programose, įgytas vidurinis išsilavinimas bei batsiuvio profesija, reguliarus psichologo konsultacijų lankymas, noriai atliekamos užduotys, dalyvavimas EPP programoje. Teismas įvertina ir nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu. Nors nuteistasis L. L. bausmės atlikimo metu režimo reikalavimus pažeidė daug kartų, tačiau paskutinį kartą pažeidimas padarytas 2013 m., nuobaudos jau seniai nebegalioja. Taigi, tai, kad paskutinis pažeidimas padarytas daugiau nei prieš tris metus, tik patvirtina faktą, kad paskutiniu laikotarpiu L. L. elgesys nukreiptas teigiama linkme ir jis daro išvadas dėl savo elgesio. Be to, nuteistasis per pastaruosius dvejus metus tris kartus skatintas už gerą, dorą elgesį. Taigi, L. L., atlikdamas bausmę, pakeitė požiūrį ir pastaruosius trejus metus laikosi režimo reikalavimų. Šių paminėtų aplinkybių visuma rodo, kad nuteistasis L. L. linkęs keistis ir leidžia daryti išvadą, kad išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Teismo vertinimu, pirmiau išdėstytos aplinkybės, nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės metu bei tai, kad nuteistasis didžiąją dalį jam paskirtos bausmės jau atliko, tuo tarpu likusi neatliktos bausmės dalis yra santykinai nedidelė, leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistojo toliau neizoliuojant nuo visuomenės. Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad yra tikslinga patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. gruodžio 20 d. nutarimą Nr. 59-305 ir nuteistajam L. L. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 str. 1 d., 2 d. 4 p., 4, 5 d., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 str. 2, 5 d., 364 str.,
nutaria:
patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. gruodžio 20 d. nutarimą Nr. 59-305 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam L. L..
Nustatyti nuteistajam L. L. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 2 d. numatytas pareigas lygtinio paleidimo laikotarpiu:
neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;neišeiti iš namų nuo 22 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi;nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų;pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą arba mokslą;dalyvauti elgesio korekcijos programose.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.