- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-11-29
- Bylos Nr.
- PK-180-404/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-33-3-00003-2012-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Civilinis ieškovas
- A. G., S. M.
dalyvaujant privatiems kaltintojams, nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams A. G., S. M.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamąją bylą, kurioje R. Z., gim. 1977 m. sausio 18 d., Plungės r. sav., a/k (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini) k., Plungės r., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis tyčia sugadino svetimą turtą.
2012 m. kovo 4 d., apie 12⁰⁰ val., Plungės mieste, A.Vaišvilos gatvėje, daugiabučio gyvenamojo namo Nr. 33 trečiame aukšte, renkant įrodymus teisme tiksliai nenustatytu įrankiu, kaltinamasis R. Z. tyčia sudavė ne mažiau du smūgius į A. G. buto Nr. 322 šarvuotas duris ir jas sugadino, kadangi buvo išmušta durų akutė, sugadinta durų apdaila iš lauko pusės, pradėjo blogai rakintis spyna. Šia nusikalstama veika nukentėjusiajam A. G. padarė turtinę žalą už 1.280 Lt ir neturtinę žalą, nukentėjusiajai S. M. padarė neturtinę žalą.
Kaltinamasis R. Z. duodamas parodymus teisme kaltę pripažino ir parodė, kad nukentėjusiųjų buto duris sugadino kelis kartus suduodamas smūgius nedidelio kirvio pentimi už tai, kad pastarieji jį ir jo buvusią sutuoktinę dažnai įžeidinėdavo necenzūriniais žodžiais, vadindavo „bomžais“. Įvykio metu buvo blaivus, jo manymu, patys nukentėjusieji tada buvo girti. Nukentėjusiųjų ieškinį pripažįsta iš dalies, pripažįsta turtinės žalos dydį pagal paskutinius pateiktus rašytinius įrodymus dėl durų vertės, ieškinio reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo prašo atmesti, kadangi jokios moralinės žalos nukentėjusiesiems nepadarė.
Motyvuojamoji dalis
nukentėjusysis, civilinis ieškovas ir privatus kaltintojas A. G. teisme parodė, jog kaltinamasis ant jų pyksta dėl to, kad su juo kartu negirtauja, dažnai užkliūva S. M. dėl jos gyvenimo pas jį neregistruotai, įžeidinėja juos necenzūriniais žodžiais. Kovo 4 d. kaltinamasis girtavo savo bute, dieną su kūju tyčia kelis kartus trenkė į jo buto duris, ko pasėkoje buvo išmušta durų akutė, sugadinta durų apdaila iš lauko pusės, pradėjo blogai rakintis spyna. Šia nusikalstama veika kaltinamasis nepataisomai sugadino duris, kurios pagal įsigijimo dokumentus kainavo 1.280 Lt, tiek prašo priteisti turtinei žalai atlyginti, prašo priteisti 300 Lt turėtų išlaidų už advokato pagalbą, patyrė išgąstį dėl galimo paties sužalojimo įvykio metu įsibrovus į butą, išgyvenimus dėl durų sugadinimo, jam padaryta neturtinė žala, kurią įvertino 2.000 Lt, tiek prašo priteisti neturtinei žalai atlyginti. Siūlo kaltinamąjį pripažinus kaltu paskirti bausmę su įpareigojimu įsidarbinti.
Nukentėjusioji, civilinė ieškovė ir privati kaltintoja S. M. duodama parodymus teisme iš esmės davė analogiškus parodymus kaip ir A. G.. Nors butas yra ne jos, nusikaltimo darymo metu ji ten gyveno, daužant duris patyrė išgąstį, baimę būti sužalotai. Pagal pareikštą ieškinį savo ieškinio reikalavimo dėl 2.000 Lt neturtinės žalos priteisimo atsisako. Dėl bausmės skyrimo kaltinamajam savo siūlymų nepateikė ir šį klausimą paliko teismui spręsti.
Nukentėjusiųjų prašymu teisme liudytojomis buvo apklaustos L. G. ir J. B..
Liudytoja L. G. parodė, kad gyvena tame pačiame aukšte kaip ir nukentėjusieji, bute Nr. 310. Eidama į bendrą virtuvę matė, kaip R. Z. rankose laikydamas įrankį su rankena, juo du kartus daužė į A. G. buto duris. Jai jokia moralinė žala nepadaryta.
Liudytoja J. B. parodė, kad apie durų sugadinimą išsamiau sužinojo iš dėdės A. G.. Pati tą dieną buvo atėjusi į tą namą, tačiau konkrečių įvykio aplinkybių nurodyti negali.
Iš VĮ Registrų centras pažymėjimo matyti, kad butas Plungės m., (duomenys neskelbtini), registruotas A. G., a/k (duomenys neskelbtini) vardu (b.l. 9-10).
Nukentėjusiojo A. G. teismui pateikto laikraščio „Plungės žinios“ (2012-13-12 Nr. 20) fotografijoje matyti buto Nr. 322 durų išoriniai sugadinimai (b.l. 48).
Iš sutarties-užsakymo ir pinigų priėmimo kvito kopijų matyti, kad 1.280 Lt vertės šarvuotos durys, (duomenys neskelbtini), buvo sumontuotos 2008-06-16 (b.l. 61-62).
Surinktų ir ištirtų įrodymų visetu visiškai įrodyta kaltinamojo kaltė, kad kaltinamasis nenustatytu įrankiu tyčia sugadino A. G. turtą – buto duris, pinigine išraiška vertesnio nei 3 MGL (390 Lt) (BK 190 str.), jo veika atitinka nusikalstamos veikos požymius, numatytus Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d.
Bausmės skyrimas. Skiriant bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, kadangi kaltinamasis pripažinęs kaltę dėl padaryto nusikaltimo nesigaili, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kadangi girtumas neįrodytas jokiomis leistinomis priemonėmis.
Kaltinamasis teisiamas už nesunkų nusikaltimą, nusikalto anksčiau neteistas (b.l. 32), turintis vieną galiojančią administracinę nuobaudą (b.l. 34-37), jį charakterizuojančios medžiagos byloje nėra (b.l. 29).
BK 41 str. 2 d. numatyta bausmės paskirtis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltusius asmenis, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Pagal BK 55 str. nuostatas asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.
Sankcijoje už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką, laisvės atėmimo bausmei yra numatytos kelios alternatyvios bausmių rūšys, viena jų – viešieji darbai, kuriuos dirbti kaltinamasis sutinka, todėl skirtina ši bausmės rūšis.
Dėl ieškinio. Ieškovo A. G. reikalavimas dėl priteisimo 300 Lt išlaidų už advokato pagalbą netenkintinas. Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip atstovas, paslaugoms apmokėti. Iš pinigų priėmimo kvito matyti, kad 300 Lt už dokumento surašymą advokatui A.Staškūnui sumokėjo S. M. (b.l. 5). Kadangi ieškinys pareikštas bendrai su A. G., ieškovė S. M. turėjo 300 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, jos išieškotinos iš atsakovo R. Z..
Ieškovo A. G. reikalavimas dėl 1.280 Lt turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.249 str. žala yra turtiniai padariniai, sąlygoti kaltininko nusikalstamos veikos, kurią privalo atlyginti ją padaręs asmuo (CK 2.263 str.). Šioje dalyje ieškinys pagrįstas rašytiniais įrodymais (b.l. 61-62), jo iš esmės neginčijo ir atsakovas, todėl spręstinas žalos atlyginimo klausimas.
Ieškovo A. G. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais. Pagal BPK 44 str. 10 d. kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Pagal BPK 109 str. sampratą, civilinio ieškinio dalykas baudžiamojoje byloje yra turtinė ir (ar) neturtinė žala. Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas asmenines ar neturtines vertybes ir kaip fizinio bei dvasinio pobūdžio praradimai ar pakenkimai gali būti įvertinta pinigais ir kompensuota.
Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. pateikiama neturtinės žalos samprata: neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, jog neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Iš to seka, kad neturtinė žala gali būti padaroma pažeidus skirtingus gėrius, tarp jų ir pasikėsinus į asmens nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus. Šios kategorijos bylose turtinės žalos nustatymo faktas neatima teisės nukentėjusiajam gauti neturtinės žalos atlyginimą.
Patirtą neturtinę žalą ieškovas įvertino 2.000 Lt. Pareiga įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui, kadangi Civilinis kodeksas nenumato minimalios ir maksimalios sumos. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais ir nustatydamas jos dydį privalo atsižvelgti į neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad ieškovo turtą sugadino atsakovas tyčiniais nusikalstamais veiksmais. Vertinant padarytos žalos pasekmes teismui nekyla abejonių, kad dėl durų sugadinimo A. G. patyrė išgyvenimus, nepatogumus, tačiau byloje nesurinkta jokių įrodymų, kad ši nusikalstama veika ieškovui būtų sukėlusi kokias nors neigiamas pasekmes jo sveikatai.
Nustatydamas ieškovui priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, jo veiksmais padaryta turtinė žala už 1.280 Lt, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, sudarančius prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Teismas nesutinka su ieškovo prašymu ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti 2.000 Lt, todėl prašomas priteisti patirtos neturtinės žalos atlyginimo sumą mažina.
Ieškovė S. M. atsisakė savo ieškinio reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo iš atsakovo R. Z., todėl ieškinio nagrinėjimo procesas šioje dalyje nutrauktinas, vadovaujantis CPK 293 str. 1 d. 4 p., teismui priėmus ieškovės atsisakymą.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-307 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
R. Z. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių trukmės viešųjų darbų bausmę. Įpareigoti nuteistąjį per šį laiką neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.
Priteisti iš R. Z. 300 (tris šimtus litų 00 ct) išlaidų už advokato pagalbą S. M., o ieškinio nagrinėjimo procesą dėl neturtinės žalos priteisimo iš R. Z. nutraukti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 293 str. 1 d. 4 p.
Priteisti iš R. Z. 1.280 (tūkstantį du šimtus aštuoniasdešimt litų 00 ct) turtinės žalos atlyginimo, 300 (tris šimtus litų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo A. G., likusioje dalyje A. G. ieškinį atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.