Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2016-06-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-101-1007/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-06-21
Bylos Nr.
1-101-1007/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-56069-2015-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daiva Domeikienė
Kaltinamasis
V. L.
Nukentėjusysis
G. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-101-1007/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-56069-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4;1.1.8.6.2; 1.2.25.4.1; 2.3.6.4.5. (S)
AKMENĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 21 d.Naujoji Akmenė
Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Domeikienė,sekretoriaujant Dianai Suščenovienei,dalyvaujant prokurorui Žilvinui Generauskui,kaltinamajam V. L.,nukentėjusiajam G. R.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovėje traktorininku – kombainininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruotos gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini), neteistas, administracine tvarka nebaustas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L. 2015-10-09, apie 7 val. 50 min., (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamojoje kelio dalyje ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punktą, reglamentuojantį, kad „Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių,,<...>“, 127 punktą – „<...Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties....>, t. y. važiuodamas keliu kliudė ir partrenkė važiuojamojoje kelio dalyje stovėjusį ir dviratį laikiusį G. R. ir padarė jam kairio stipinkaulio lūžį tipinėje vietoje ir kairio kelio srities sumušimą, sukėlusį lokalų paraudimą ir skausmingumą, kas nukentėjusiam G. R. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, ir taip vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

V. L. teisiamajame posėdyje dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu neprisipažino ir nurodė, kad eismo įvykį sukėlė G. R.. Prisipažino kaltu, kad nestojo, tačiau nurodė, kad įvykį išprovokavo nukentėjusysis. Nurodė, kad važiuodamas į darbą paėmė pavežti buvusią nukentėjusiojo žmoną. Atvežus ją iki parduotuvės, jos darbo vietos, pamatė stovintį G. R., kadangi jis prieš ją smurtaudavo ir buvo neprognozuojamas, ji paprašė prie jo nesustoti ir pavežus tolėliau, ją išleisti. Įsuko į gatvelę – akligatvį, pavažiavęs įsuko į įvažiavimą į kiemą, apsisuko ir važiavo atgal link pagrindinės gatvės. Gatvės plotis – apie 2 m. Pro galinio vaizdo veidrodėlį matė, kad G. R. bando jį vytis, varydamasis dviratį. Apsisukęs važiavo lėtai, apie 10 km/h greičiu. Matė G. R., numanė, kad jis jį gali stabdyti. Kuomet G. R. buvo 3-5 metrų atstumu iki automobilio, G. R. kišo dviratį po jo automobiliu, tokiu būdų jį stabdė. Jis suko automobilį link dešinio kelkraščio, tačiau automobilio priekiniu sparnu kliudė G. R. ir jo dviračio priekinį ratą. Nuvažiuodamas pro galinio vaizdo veidrodėlį matė, kad nukentėjusysis suklupo, vėliau keliasi. Įvažiavęs į pagrindinį kelią paleido moterį ir nuvažiavo į darbą, pagalvojo, kad nieko baisaus neatsitiko. Pripažino, kad pasišalino iš įvykio vietos, tai vertino kaip netinkamą elgesį, gailėjosi. Nurodė, kad iki įvykio su G. R. konfliktavo, jis jam prikaišiodavo savo žmoną. Mano, kad G. R. į jį važiavo specialiai, kad sustabdyti jo automobilį. Pripažino, kad pamatęs G. R. galėjo sustabdyti automobilį, bet nežinojo ką jis darys, todėl nestabdė, bandė išvengti susidūrimo apvažiuodamas nukentėjusįjį, tačiau nepavyko, nes trukdė medis. Tyčia į dviratininką nevažiavo, tuo tarpu G. R. po automobiliu kišo dviratį tyčia.

Nukentėjusysis G. R. teisiamajame posėdyje nurodė, kad su kaltinamuoju iki įvykio ne kartą konfliktavo. 2016-10-09 7.50 val. laukė žmonos prie parduotuvės, pamatė atvažiuojantį V. L. vairuojamą automobilį, jame ant galinės sėdynės sėdėjo jo žmona. Automobilis nesustojo, nuvažiavo gatvele. Jis pradėjo judėti link automobilio, norėjo žmonai atiduoti prožektorių, pažiūrėti jai į akis. Ėjo važiuojamąja kelio dalimi, dešinėje pusėje ranka laikydamas vairą varėsi dviratį. Kai V. L. vairuojamas automobilis apsisuko, jis stovėjo kelio viduryje, buvo matomas ir kai iki automobilio buvo apie 10 metrų atstumas, jis ištiesė kairę ranką, tokiu būdu stabdė automobilį, tačiau automobilis važiavęs apie 30 km/h greičiu, padidino greitį ir kliudė jo ranką. Jis nepasitraukė, nes manė, kad vairuotojas sustabdys automobilį. Nurodė, kad automobilis turėjo galimybę išvengti susidūrimo, nes galėjo jį apvažiuoti, tačiau jis nesuko į šoną, važiavo tiesiai. Eismo įvykio metu buvo apgadintas dviračio priekinis ratas, tačiau jis po automobiliu dviračio nekišo.

Liudytoja I. R. teisiamajame posėdyje nurodė, kad automobiliu į darbą ją pavėžėjo pažįstamas. Kadangi prie darbo pamatė stovintį savo vyrą, kuris yra labai pavydus, neprognozuojamas, paprašė jos prie darbo neišlaipinti, pavėžėti tolėliau. Kad jos nepamatytų, pravažiuodama ji pasilenkė ir nieko nematė. Išgirdo trenksmą ir pagalvojo, kad vyras su ranka trenkė į automobilį. Kuomet buvo pasilenkusi, nejautė automobilio greičio pasikeitimų, jis važiavo tolygiai, darė posūkį, taip, lyg kažką apvažiuotų.

Be kaltinamojo parodymų, nukentėjusiojo ir liudytojos parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo kaltę įrodo ir kiti baudžiamosios bylos duomenys:

2015-10-09 eismo įvykio vietos apžiūros protokole, schemoje ir fotolentelėje užfiksuota eismo įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta automobilio judėjimo kryptis, užfiksuota dviračio vieta, išmatuoti atstumai (15–25 b. l.).

2015-10-09 transporto priemonės apžiūros protokole nurodyti automobilio „VW PASSAT“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nustatyti techniniai defektai – kairės pusės priekinis žibintas, kairės pusės sparnas (28 b. l.).

2015-10-09 transporto priemonės apžiūros protokole nurodyti dviračio „CYCLE TRACK innovation“ nustatyti techniniai defektai – sulenktas priekinis ratas (29 b. l.).

Alkotesterio parodymuose užfiksuota, kad po eismo įvykio (2015-10-15 8.41 val.) V. L. buvo blaivus (84 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus 2015-10-21 specialisto išvadoje Nr. G 1565/15(04) nurodyta, kad G. R. dėl 2015-10-09, apie 7.50 val. įvykusio eismo įvykio padaryti sužalojimai: kairiojo stipinkaulio lūžis tipinėje vietoje ir kairio kelio srities sumušimas, sukėlęs lokalų paraudimą ir skausmingumą. Padaryti kūno sužalojimai atitinka įvykio aplinkybes nurodytam laikui, padaryti kontaktuojant su kietais bukais paviršiais. G. R. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes kairiojo stipinkaulio lūžis sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. G. R. girtumas Naujosios Akmenės ligoninės priėmimo skyriuje tikrintas alkotesteriu, alkotesterio parodymas 0,00 promilių (55 b. l.).

2016-01-27 parodymų patikrinimo protokole užfiksuota, jog nukentėjusysis G. R. patvirtino savo parodymus įvykio vietoje, nurodė savo ir dviračio padėtis kontakto su automobiliu „VW PASSAT“ momentu (42–48 b. l.).

2016-01-27 parodymų patikrinimo įvykio vietoje protokole užfiksuota, kad įtariamasis V. L. patvirtino savo parodymus įvykio vietoje, nurodė G. R. ir jo dviračio padėtis kontakto su automobiliu „VW PASSAT“ momentu (95–100 b. l.).

Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus 2016-04-08 specialisto išvadoje Nr. 11Š-29 (16) nurodyta, kad nurodytoje situacijoje techniniu požiūriu eismo įvykio kilimą sąlygojo pėsčiojo G. R. veiksmai, – laikydamas dviratį ir būdamas kelio važiuojamojoje dalyje, sudarė kliūtį link jo artėjusio automobilio "VW Passat" judėjimui – ir automobilio "VW Passat" vairuotojo V. L. veiksmai, – artėdamas prie kelio važiuojamojoje dalyje buvusio ir dviratį laikiusio G. R., nemažino važiavimo greičio bei jį kliudė (70–73 b. l.).

Ekspertas Ernestas Grigelis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad išklausius byloje kaltinamąjį ir nukentėjusįjį iš techninės pusės niekas nepasikeitė, išvada ta pati. Kadangi kelyje buvo kliūtis, kurios automobilis nei iš dešinės, nei iš kairės pusės apvažiuoti negalėjo, todėl turėjo stabdyti. Tuo tarpu, pėsčiasis važiuojamoje kelio dalyje taip pat negali be reikalo delsti ir būti, ir sudaryti kliūtį atvažiuojančioms transporto priemonėms, todėl jo veiksmai taip pat buvo nepriimtini. Ir vieno, ir kito eismo dalyvio veiksmai yra nepriimtini, jų abiejų veiksmai šioje nurodytoje situacijoje sąlygoja šio eismo įvykio kilimą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 281 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. LR BK 281 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti būtina nustatyti Kelių eismo taisyklių pažeidimus, įstatyme numatytų padarinių kilimą ir priežastinį ryšį tarp KET pažeidimo ir kilusių padarinių. Pažymėtina, kad BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyta norma yra blanketinė. Nusikaltimo sudėties požymiai yra aprašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintose Kelių eismo taisyklėse.

Motyvuojamoji dalis

Teismas daro išvadą, jog kaltinamojo V. L. kaltumą patvirtinančių įrodymų dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281 straipsnio 1 dalyje, yra surinka pakankamai.

Kaltinamasis V. L. kaltu neprisipažino, tačiau teisiamojo posėdžio metu duodamas parodymus pripažino, kad 2015 m. spalio 9 d. apie 7.50 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairuodamas automobilį „VW PASSAT“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), matydamas pėsčiąjį važiuojamojoje kelio dalyje, turėdamas techninę galimybę sustabdyti automobilį, jo nestabdė, tikėdamasis, kad pėsčiasis pasitrauks arba jis jį apvažiuos, tačiau pėsčiajam nepasitraukus, jam nepavyko jo apvažiuoti, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo pertrenktas pėsčiasis. Nukentėjusysis G. R. nurodė, kad norėdamas sustabdyti važiuojantį automobilį, stovėjo kelio važiuojamojoje dalyje ir ištiesęs ranką jį stabdė, automobilio vairuotojas jį matė ir turėjo galimybę sustoti, tačiau nesustojo, dėl ko jį pertrenkė ir sužalojo bei sugadino jo dviratį. Šias kaltinamojo ir nukentėjusiojo aplinkybes patvirtina byloje ištirti rašytiniai įrodymai – eismo įvykio schema, apžiūros protokolas, kurioje užfiksuota, jog eismo įvykis įvyko (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), bei užfiksuota dviračio padėtis po eismo įvykio, sutampanti su nukentėjusiojo parodymais parodymų patikrinimo vietoje metu, specialisto išvada, kurioje užfiksuota, kad nukentėjusiajam dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus 2016-04-08 specialisto išvada Nr. 11Š-29(14), kurioje nurodyta, kad esamoje situacijoje automobilio "VW Passat" vairuotojo V. L. veiksmai, – artėdamas prie kelio važiuojamojoje dalyje buvusio ir dviratį laikiusio G. R., nemažino važiavimo greičio bei jį kliudė, techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą.

Taigi, nukentėjusiajam G. R. sveikatos sutrikdymas atsirado dėl V. L. padarytų Kelių eismo taisyklių 9 punkto, 127 punkto pažeidimų, tai yra, tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. V. L. nusikalstamą veiką padarė dėl neatsargumo, kadangi nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesulėtino greičio pamatęs pėsčiąjį važiuojamojoje kelio dalyje ir nesustojo jo praleisti ir dėl to jį kliudė, nors pagal veikos aplinkybes galėjo ir turėjo tai numatyti, t. y. jis veikė nusikalstamo nerūpestingumo forma.

Pagal nustatytas įvykio aplinkybes ir kilusias pasekmes V. L. veika kvalifikuota teisingai pagal LR BK 281 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo V. L. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių išnagrinėjus baudžiamąją bylą nenustatyta.

Kaltinamasis V. L. padarė vieną nusikalstamą veiką – neatsargų nusikaltimą (BK 11 str. 2 d.), neteistas (76 b. l.), administracine tvarka nebaustas (77 b. l.), VĮ Akmenės rajono psichikos sveikatos centre nesigydė (81 b. l.), dirbantis (79 b. l.), padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai nelaikyti šiurkščiais, nusikaltimą padarė būdamas blaiviu.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei siekdamas LR BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus V. L. už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymą, šio straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – baudą. Bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės numatytas vidurkis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad LR BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta tik viena privaloma uždraudimo naudotis specialia teise, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemonę, taikymo sąlyga – kai asmuo, naudodamasis ta specialia teise, padaro nusikalstamą veiką. Taigi, pagal baudžiamąjį įstatymą uždraudimas naudotis specialia teise yra terminuotas draudimas naudotis tokia teise, kuria naudojantis padaryta nusikalstama veika. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nors LR BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas LR BK 281 straipsnyje nurodytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė paprastai skiriama, nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, LR BK 281 straipsnyje nurodytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Atsižvelgiant į tai, kad V. L. nusikaltimą padarė būdamas blaiviu, anksčiau administracine tvarka nebaustas, jo Kelių eismo taisyklių pažeidimai nelaikytini šiurkščiais, jis dirba (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrijoje traktorininku, teismo vertinimu, kaltinamajam neskirtina LR BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones).

V. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (101–103 b. l.) – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktinis įrodymas – dviratis „CYCLE TRACK innovation“, priklausantis nukentėjusiajam G. R., kuris ikiteisminio tyrimo metu buvo perduotas saugoti į Akmenės r. PK daiktų saugojimo kambarį (27 b. l.) – nuosprendžiui įsiteisėjus, palinktinas neribotai G. R. nuosavybei.

Daiktinis įrodymas – V. L. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), laikomas prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas V. L..

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.254 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė gali būti (o įstatymo nustatytais atvejais – privalo būti) draudžiama. Transporto priemonės, kurią vairuodamas V. L. padarė LR BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filiale. Nukentėjusiajam išaiškintina, kad esant apdraustai atsakingo už žalos padarymą asmens civilinei atsakomybei, nukentėjusieji įgyja teisę reikšti tiesioginį ieškinį draudikui. Jeigu prievolė atlyginti turtinę ir neturtinę žalą apdrausta draudimo sutartimi, draudikas privalo žalą atlyginti. Pagal LR CK 6.254 straipsnio 2 dalį, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 30 (trisdešimties) MGL dydžio (1130 eurų – vieno tūkstančio vieno šimto trisdešimties eurų) baudą.

Įpareigoti V. L. baudą sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. L. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktiną įrodymą – dviratį „CYCLE TRACK innovation“, priklausantį nukentėjusiajam G. R., kuris ikiteisminio tyrimo metu buvo perduotas saugoti į Akmenės r. PK daiktų saugojimo kambarį – nuosprendžiui įsiteisėjus, palinkti neribotai G. R. nuosavybei.

Daiktinį įrodymą – V. L. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), laikomą prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti V. L..

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Akmenės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Daiva Domeikienė