Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Ž. L. a.k (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nutarimo Ž. L. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. L. 2014 m. gegužės 25d. apie 17 val.35 min. (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairavo automobilį OPEL ASTRA, v/n (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, Ž. L. buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis (nustatytas 3,08 promilių girtumas), bei policijos pareigūnams nepateikė vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonės registracijos liudijimo ir privalomojo transporto priemonės civilinio draudimo dokumento. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 16 punktus ir tokiais veiksmais Ž. L. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau - ATPK) 126 str.4 d., 124¹ str.7 d.

Varėnos rajono apylinkės teismas nepagrįstai atmėtė liudytojų A. P. ir R. Č. parodymus motyvuodamas tuo, kad šie liudytojai yra susiję asmeniniais santykiais su apeliantu nors R. Č. apeliantą pažįsta tik kaip to paties daugiabučio namo kaimyną, o su A. P. yra pažįstami nuo mokyklos laikų, tačiau draugiškų santykių nepalaiko. Todėl apelianto nuomone, šie liudytojai neturi suinteresuotumo bylos baigtimi.

Ž. L. mano, kad teismas neatsižvelgė į liudytojo A. P. parodymų nenuoseklumą, nes iš karto po įvykio liudytojas, (duomenys neskelbtini) policijos komisariate nurodė, kad apelianto automobilis jam sukėlė įtarimą, nes važiuodamas keliu vinguriavo, tačiau duodant parodymus teisme nurodė, kad apelianto automobilis išvažiuodamas iš šalutinio kelio nepraleido pagrindiniu keliu važiavusių transporto priemonių.

Apeliantas pažymi, kad iš karto po įvykio asmens duoti parodymai yra labai reikšmingi, nes nėra apgalvojęs gynybos versijos ir paprastai duoda faktines įvykio aplinkybes atitinkančius parodymus. Atvykus policijos pareigūnams Ž. L. neigė vairavęs automobilį. Todėl nėra pagrindo netikėti apelianto ir liudytojų R. Č. ir A. P. parodymais, kadangi jie yra nuoseklūs ir neprieštarauja tarpusavyje.

Institucija iškėlusi Ž. L. administracinę bylą mano, kad Ž. L. kaltė yra įrodyta byloje esančiais įrodymais. Apelianto skunde nurodyti teiginiai ir aplinkybės vertinamos kaip gynybos būdas, išvengti administracinės atsakomybės, už padarytą administracinės teisės pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

Ž. L. apeliacinis skundas netenkintinas.

Apelianto įsitikinimu teismas neteisingai vertino įrodymus, nepagrįstai rėmėsi liudytojais, pareigūnų apklausų parodymais, kas ir nulėmė nepagrįsto sprendimo priėmimą. Nors apeliantas ir neginčija jam nustatyto girtumo laipsnio, tačiau teigia, kad byloje nėra jokių tiesioginių įrodymų, betarpiškai patvirtinančių, kad jis vairavo automobilį.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Nustatant bylai reikšmingas aplinkybes, vertinami įrodymai. Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 256 str. 1 d.). Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Remiantis šia teisės norma, galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl nutarimas laikomas pagrįstu ir teisėtu. Apeliacinio skundo turinys rodo, kad apeliantas tik jam palankų įrodymų vertinimą laikytu tinkamu ir teisingu, tačiau apeliacinės instancijos teismas pritaria Varėnos rajono apylinkės teismo padarytoms išvadoms, jog Ž. L. savo veiksmais padarė ATPK 126 str. 4 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Aplinkybė, kad byloje nustatytų aplinkybių apylinkės teismas neįvertino taip, kaip norėtų apeliantas, dar nereiškia, kad į jas nebuvo atsižvelgta.

Apeliacinis teismas sutinka, su pirmosios instancijos teismo išsakytais argumentais, kad nėra jokio pagrindo netikėti liudytojo P. P. parodymais, kad automobilį neblaivus vairavo būtent Ž. L. Liudytojas informavo kompetentingą instituciją apie galimą pažeidimo darymą, stebėjo visą įvykių seką ir patvirtino, kad niekas iš automobilio neišlipo, o viduje buvęs asmuo buvo policijos pareigūnų rastas vairuotojo vietoje. P. P. išankstiniais santykiais nebuvo susijęs su Ž. L., neturėjo jokio asmeninio ar kitokio tikslo nepagrįstai nurodyti kokias nors aplinkybes, pagal kurias nepagrįstai būtų apkaltintas Ž. L. Apelianto skunde minimi liudytojų netikslumai dėl to, kokią tiksliai transporto priemonės dalį jie matė nuo kelkraščio prie (duomenys neskelbtini) gatvės, ar automobilio priekinę, visą, ar galinę dalį, yra mažareikšmiai, šiuo atveju neturintys jokios įtakos priimto nutarimo teisėtumui.

Apelianto teiginiai, kad policijos pareigūnas pasakė apeliantui, kad bus surašytas protokolas dėl jo buvimo neblaiviam viešoje vietoje, o ne dėl vairavimo esant neblaiviam, atmetami kaip nepagrįsti. Teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo tikėti šia apelianto iškelta versija. Nors Policijos pareigūnas A. K. surašęs protokolą teisme teigė, kad nepamena protokolo surašymo, supažindinimo ir protokolo įteikimo aplinkybių, tačiau tai yra suprantama, nes nuo apeliantui surašyto protokolo yra praėjęs nemažas laiko tarpas ir policijos pareigūnas galėjo neprisiminti visų aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi pareigūnų A. K. ir T. P. ir liudytojo P. P. parodymais. Minėtų pareigūnų teisme duoti parodymai atitinka tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotas aplinkybes. Pareigūnai nėra kaip nors susiję su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu, todėl jie nėra suinteresuoti bylos baigtimi. Aplinkybių, kurios leistų manyti, jog pareigūnai gali būti šališki, byloje nenustatyta, tokių aplinkybių apeliantas nenurodė ir apeliaciniame skunde.

Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai nesivadovavo liudytojų A. P. ir R. Č. parodymais. Iš bylos medžiagos matyti, kad šie liudytojai gali būti suinteresuoti duoti apeliantui palankius parodymus: A. P. – Ž. L. draugas nuo mokyklos laikų, nors ir apelianto teigimu draugiški santykiai nėra palaikomi, o R. Č. yra jo kaimynas.

Pabrėžtina, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad apygardos teismui, patikrinus bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Ž. L. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą įrodyta. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai dėl Ž. L. kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą daryti.

Atsižvelgdamas į visas paminėtas aplinkybes ir įvertindamas byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Ž. L. administracinėn atsakomybėn patrauktas teisingai ir teisėtai, jo veika pagal ATPK 126 str. 4 d. kvalifikuota tinkamai, jam skirta nuobauda atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliktinas nepakeistu, o apeliacinis skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Ž. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.