Kauno apygardos teismo nutartis

2008-08-28 · Civilinė byla Nr. 2A-986-395/2008

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-08-28
Bylos Nr.
2A-986-395/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Neringa Venckienė, Albinas Čeplinskas (pran.), Arūnas Rudzinskas
Ieškovas
M. P., E. P., L. P.
Atsakovas
Z. P.
Advokatai
Dana Žvingilienė, Vida Kisielienė
Kategorijos
  • 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-986-395/2008Procesinio sprendimo kategorija 30.9.1; 121.15; 121.21
Pirmosios instancijos teismo teisėjaV. Ščerbakova(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. rugpjūčio 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Arūno Rudzinsko ir Neringos Venckienės, sekretoriaujant Vaidai Urbanavičienei, dalyvaujant ieškovei ir įstatyminei ieškovų M. P. ir L. P. atstovei E. P., jos atstovei advokatei Vidai Kisielienei, atsakovei Z. P., jos atstovams E. Š.t ir advokatei Danai Žvingilienei viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. P. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų E. P., M. P. ir L. P. ieškinį dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei atsakovės Z. P. priešieškinį dėl gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustat ė:

Šalies argumentai

ieškovai ieškiniu (t.1, b.l.3-5, patikslintas ieškinys – t.1, b.l.100) prašė atidalinti atsakovę Z. P. iš bendrosios dalinės nuosavybės, paskiriant bendraturčiams gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpas bei kiemo statinius šia tvarka:

1. nustatant ieškovams nuosavybės tiesę, paskiriant naudoti šias patalpas: ieškovei E. P. - 60/100 R-2 (15,56 m²), I-1 (7,81 m²), I-14 (13,04 m²) - viso 30,19 m² (15/100); ieškovei M. P. - R-l (16,06 m²), I-12 (21,43 m²), I-15 (8,92 m²) - viso 46,41 m² (23/100); ieškovui L. P. - R-4 (16,56 m²), I-10 (5,91 m²), I-11 (5,75 m²), I-13 (17,60 m²) - viso 45,82 m² (22/100);

2. nustatant atsakovei Z. P. nuosavybės teisę į šias patalpas: 40/100 patalpos R-2 (15,56 m².), R-3 (10,25 m²), R-5 (11,00 m²), I-2 (5,21 m²), I-3 (12,58 m²), I-4 (1,58 m²), I-5 (17,86 m²), I-6 (9,26 m²), I-7 (2,03 m²), I-8 (3,62 m²), I-9 (2,39 m²), viso - 82,00 m²;

3. ieškovei E. P. paskiriant 3/20; ieškovei M. P. paskiriant 9/40; ieškovui L. P. paskiriant 9/40; atsakovei Z. P. paskiriant 2/5 kitų statinių (šulinys, tvora, kiemo aikštelė);

4. įpareigojant ieškovę savo lėšomis per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos įrengti atsakovei Z. P.laiptelius iš lauko pusės į gyvenamojo namo palėpės patalpas.

Ieškovai ieškinį grindė tuo, kad valdyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise yra neįmanoma, kadangi šalys konfliktuoja dėl naudojimosi gyvenamuoju namu, dėl atidalijimo būdo nesutaria. Vadovaudamiesi LAT praktika, jog sprendžiant bendraturčių ginčą, kai vienas (ar keli) iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas - nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 str. 1 d.), ir tik negalint atidalinti daikto natūra, gali būti nustatoma naudojimosi tuo daiktu tvarka, ieškovai prašė atidalinti patalpas pagal jų pateiktą projektą.

Šalies argumentai

Priešieškiniu (t.1, b.l.33-35, patikslintas priešieškinis – t.1, b.l.102-104) atsakovė Z. P. su ieškiniu nesutiko ir prašė tarp jos ir ieškovų nustatyti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) , patalpų naudojimosi tvarką sekančiai:

1. paskirti jai naudotis patalpomis, pažymėtomis indeksais: I-2 (5,21 m²), I-3 (12,58 m²), I-4 (1,58 m²), I-5 (178 17,86 m²), I-6 (9,26 m²), I-8 (3,62 m²), I-9 (2,39 m²), ½ dalimi patalpos 1-1 (3,905 m² ploto iš bendro 7,81 m² patalpos ploto), rūsio patalpomis R-l (16,06 m²) ir ½ dalimi patalpos R-2 (7,78 m² ploto iš bendro 15,56 m² patalpos ploto) bei 1,523 m² patalpos 1-10 (iš bendro 5.91 m² patalpos ploto);

2. ieškovams E. P., M.P., L. P. paskirti naudotis patalpomis: I-7 (2,03 m²), 1-10 (4,387 m² ploto iš bendro 5,91 m² patalpos ploto), 1-11 (5,75 m²), I-12 (21,43 m²), I-13 (17,60 m²), I-14 (13,04 m²), I-15 (8,92 m²), ½ dalimi patalpos 1-1 (3,905 m² ploto iš bendro 7,81 m² patalpos ploto), rūsio patalpomis R-3 (10,25 m²), R-5 (11,00 m²), R-4, 16,56 m² ploto ½ dalimi R-2 (7,78 m² iš bendro 15,56 m² patalpos ploto);

3. paskirti ieškovams ir atsakovei bendrai naudotis patalpomis: R-2 (15,56 m²), I-1 (7,81 m²) bei 32,41 m² ploto palėpe, pažymėta indeksu 1-16.

Atsakovė priešieškinį grindė tuo, kad visiškai atsidalinti bendraturčiai negali, nes gyvenamajame name yra bendra šildymo sistema, bendros komunikacijos, bendro naudojimosi patalpos – palėpė, bendri koridoriai. Ieškovų pateiktas pastato dalių naudojimosi tvarka projektas neatitinka šalių interesų, kadangi šalių naudojamos patalpos nėra optimaliai atskirtos, dėl to prašė nustatyti gyvenamojo namo patalpų naudojimosi tvarką pagal jos pateiktą projektą.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. gegužės 14 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies, nustatė tarp ieškovų E. P., M. P., L. P. ir atsakovės Z. P. jiems bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką sekančiai:

1. ieškovams E. P., M.P., L. P. skyrė bendrai naudotis gyvenamajame name patalpas rūsyje R-3/10,25 kv. m, R-4/16, 56 kv. m, R-5/11,00 kv. m ploto, namo pirmame aukšte patalpas 1-7/2,03 kv. m, 1-10/5,91 kv. m ploto, namo antrame aukšte patalpas 1-11/5,75 kv. m, 1-12/21, 43 kv. m, 1-13/17,60 kv. m, 1-14/13,04 kv. m, 1-15/8, 92 kv. m ploto, viso – 112, 49 kv. m ploto;

2. atsakovei Z.P. skyrė naudotis gyvenamojo namo rūsyje patalpą R-1/16,06 kv. m ploto, namo pirmame aukšte patalpas 1-2/5,21 kv. m, 1-3/12,58 kv. m, 1-4/1,58 kv. m, 1-5/17,86 kv. m, 1-6/9,26 kv. m, 1-8/3,62 kv. m, 1-9/2,39 kv. m ploto, viso - 68,56 kv. m ploto;

3. ieškovams E. P., M. P., L. P., atsakovei Z. P. skyrė bendrai naudotis patalpą rūsyje 1R-2/15,56 kv. m ploto, namo pirmame aukšte patalpą 1-1/7,81 kv. m ploto, laiptais į antrą aukštą ir į palėpės patalpą, viso - 23, 37 kv. m ploto.

Kitoje dalyje teismas ieškinį ir priešieškinį atmetė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad šalys yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai ir valdo namą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Spręsdamas atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės galimumo klausimą, teismas nustatė, kad atidalinti ieškovų ir atsakovės patalpų negalima, kadangi lieka namo bendra šildymo ir vandentiekio sistemos, bendro naudojimosi patalpos rūsyje, katilinė, namo palėpė, yra vienas patogus įėjimas į namą per patalpą 1-1/7,81 kv. m ploto, koridoriuje virš laiptų įrengtas liukas patekti į palėpę. Atsižvelgdamas į atidalinimo negalimumą, teismas ieškinį laikė kaip pasiūlymą nustatyti gyvenamojo namo naudojimosi tvarką.

Spręsdamas naudojimosi gyvenamuoju namu nustatymo tvarkos klausimą, teismas nustatė, kad ieškovai šiuo metu sudaro vieną šeimą (M. P. ir L. P. yra nepilnamečiai E. P. vaikai), konfliktų tarp jų dėl patalpų naudojimosi tvarkos nėra, todėl nutarė sprendimu nustatyti patalpų naudojimosi tvarką tarp ieškovų bendrai ir atsakovės. Teismas nustatė, kad ieškovai neginčijamai naudojasi namo antro aukšto patalpomis 1-11/5,75 kv. m, 1-12/21,43 kv. m, 1-13/17,60 kv. m, 1-14/13 04 kv. m., 1-15/8,92 kv. m, o atsakovė neginčijamai naudojasi pirmo aukšto patalpomis 1-2/5,21 kv. m, 1-3/12,58 kv. m, 1-4/1,58 kv. m, 1-5/17,86 kv. m, 1-6/9,26 kv. m, 1-8/3,62 kv. m ploto. Atsižvelgdamas į tai, kad rūsio patalpa R-1/16,06 kv. m ploto buvo įrengta ir iki gyvenamojo namo rekonstrukcijos priklausė atsakovei, teismas, laikė tikslinga šią patalpą skirti naudotis atsakovei. Kitas rūsio patalpas (R-3/10,25 kv. m, R-4/16,56 kv. m, R-5/11 kv. m ploto) skyrė naudotis ieškovams, kadangi į šias patalpas ieškovas galės patekti per jiems skirtą naudotis pirmo aukšto patalpą 1-7/2,03 kv. m ploto. Rūsio patalpą R-2/15, 56 kv. m ploto teismas skyrė bendratučiams naudotis bendrai. Teismas patalpą 1-1/7,81 kv. m ploto ir joje esančius laiptus paliko bendraturčiams naudotis bendrai kaip pagrindinį įėjimą į gyvenamąsias patalpas ir į namo palėpę, kadangi nustatė, jog po namo rekonstrukcijos bendraturčiai bendru sutarimu naudojosi šia patalpa kaip bendru įėjimu į gyvenamąjį namą, todėl šią patalpą paskyrus naudotis tik ieškovams, būtų pažeistos atsakovės teisės (šioje patalpoje yra anga patekti ir į palėpės patalpas, kuri skirta šalims bendrai naudotis). Teismas atmetė ieškovės pasiūlymą pagal pateiktą projektą įrengti atsakovei metalinius laiptus ir duris į palėpę iš lauko, kadangi laikė, jog vertimas senyvo amžiaus atsakovę naudotis metaliniais laiptais iš lauko, būtų jos teisių pažeidimas. Teismas atmetė atsakovės prašymą leisti jai sumažinti vonios patalpą 1-10/5,91 kv. m ploto pagal pateiktą projektą ir skyrė šią patalpą naudotis ieškovams, kadangi po atsakovės siūlomos rekonstrukcijos patalpa žymiai sumažėtų.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė E. P. prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 14 d. sprendimo dalį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo rūsio patalpomis R-l, R-2, R-3, R-4, R-5, pirmo aukšto patalpomis 1-1, bei šioje patalpoje esančiais laiptais į antrą aukštą, patalpa 1-7, bei patekimo į palėpę ir nustatyti tokią naudojimosi patalpomis tvarką:

1. ieškovams paskirti naudotis rūsio patalpa R-4/16,56 kv. m;

2. atsakovei paskirti naudotis rūsio patalpa R-5/11 kv. m;

3. bendram naudojimui paskirti rūsio patalpas R-l/16,06 kv.m, R-2/15,56 kv.m, R-3/10,25 kv.m;

4. ieškovams paskirti naudotis pirmo aukšto patalpa 1-1/7,81 kv. m,

5. atsakovei paskirti naudotis pirmo aukšto patalpa 1-7/2,03 kv. m;

6. įpareigoti ieškovę E.P. įrengti pagal pateiktą projektą metalinius laiptus į gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), palėpę savo lėšomis per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais (t.2, 34-37):

1. Teismo nustatyta naudojimosi rūsio patalpomis tvarka pažeidžia ieškovų teisę, numatytą CK 4.72 str. bendrai valdyti ir naudotis nuosavybės teisės objektu. Rūsio patalpoje R-l yra vandens siurblys – hidroforas, todėl teismui paskyrus naudotis šia rūsio patalpa tik atsakovei, ieškovai negalės prieiti prie vandens siurblio, jiems nebus užtikrintas vandens tiekimas į jiems priklausančias patalpas. Ieškovų siūloma naudojimosi rūsio patalpomis tvarka leistų bylos šalims patekti į rūsio patalpas iš lauko įeinant tiesiai į bendro naudojimo patalpą R-l ir toliau patenkant per bendro naudojimo patalpas į konkrečiai ieškovams ir atsakovei paskirtas patalpas. Atsakovė turėtų galimybę patekti į rūsio patalpas ir iš vidaus, t. y. per laiptus, esančius patalpoje R-3. Tokia naudojimosi tvarka rūsiu atitiktų ir turimas bendraturčių idealines namo dalis.

2. Siekdamas užtikrinti bendraturčių teises ir užkirsti kelią būsimiems konfliktams, teismas turėjo svarstyti klausimą dėl galimybės bendraturčiams patekti į jiems skiriamas patalpas per atskirus įėjimus, juo labiau, kad iš byloje pateikto gyvenamųjų patalpų plano matyti, kad į ginčo patalpas yra du įėjimai - per patalpą 1-7 ir patalpą 1-1.

3. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad patalpą 1-1 tikslinga paskirti bendram naudojimui, nes kitaip būtų pažeistos atsakovės teisės - atsakovė negalės patekti į palėpę, kadangi: pirma, patalpoje 1-1 nėra patekimo į palėpės patalpas (patalpos 1-1 lubose yra tik anga į namo palėpę, kuria šalys faktiškai nesinaudoja); antra, nors ieškovai pateikė teismui pasiūlymą suprojektuoti laiptus į pastogę iš lauko pusės, teismas šio projekto faktiškai nesvarstė, nepagrįstai ir nemotyvuotai konstatuodamas, kad bus pažeistos senyvo amžiaus atsakovės teisės, jeigu ji naudosis lauke esančiais metaliniais laiptais į palėpę. Ieškovės nuomone, metaliniai laiptai iš lauko pusės užtikrins didesnį saugumą senyvo amžiaus atsakovei patekti į palėpės patalpas, negu statyti ant laiptų pakopos kopėčias ir jomis lipti per angą į palėpę. Įpareigojus ieškovę įrengti iš lauko pusės įėjimą į namo palėpę, atsirastų galimybė nustatyti kitokią naudojimosi tvarką patalpomis 1-1 ir 1-7. Patalpą 1-1 būtų tikslinga paskirti ieškovams, nes per šią patalpą jie patenka į sanmazgą 1-10. Be to, iš šios patalpos eina laiptai į antrą aukštą, kuriame yra tik ieškovams paskirtos gyvenamosios patalpos. Toks naudojimosi tvarkos nustatymas pirmo aukšto patalpomis užtikrintų, kad ieškovai ir atsakovė galėtų naudotis patalpomis visiškai izoliuotai, tai būtų patogiau ir šalintų galimybę kivirčytis. Atsakovei tikslinga būtų palikti naudotis pirmo aukšto įėjimu 1-7/2,03 kv. m, kadangi pati atsakovė nurodė, jog nesutinka naudotis įėjimu 1-7, nes jai nepatogu.

4. Teismas nepagrįstai paskyrė ieškovams patalpą 1-7, nes ši patalpa nesiriboja su kitomis teismo ieškovams paskirtomis gyvenamomis patalpomis, šia patalpa ieškovai nesinaudojo. Tuo tarpu atsakovei teismo paskirtos patalpos tiesiogiai ribojasi su patalpa 1-7, šia patalpa atsakovė naudojasi.

5. Teismo nustatyta tvarka neatitinka atsakovei priklausančios nuosavybės teisės. Teismas paskyrė atsakovei naudotis 77,91 kv. m, kai tuo tarpu jai priklausytų naudotis 82,00 kv. m. Pagal ieškovų pasiūlymus atsakovei atitektų faktiškai tiek kvadratinių metrų, kiek jai ir priklauso.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė Z. P. prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas teisingai priskyrė rūsio patalpą R-l/16,06 kv. m naudotis atsakovei, nes ši patalpa buvo įrengta ir priklausė atsakovei iki gyvenamo namo rekonstrukcijos.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniu skundu ieškovė visiškai keičia ieškinio reikalavimus rūsio patalpų atžvilgiu. Pateikdama ieškinį ir viso teismo proceso metu ieškovė nekėlė klausimo dėl vandens siurblio-hidroforo buvimo vietos ir neprašė tuo pagrindu patalpą R-1/16,06 kv. m pripažinti bendro naudojimo patalpa. Rūsio patalpą R-l/16,06 kv. m ieškovė reikalavo priskirti tik ieškovams ir tik tam, kad per patalpą R-l/16,06 kv. m ieškovai galėtų patekti į rūsį ir į bendro naudojimo patalpą R-2/15,56 kv. m, kur stovi šildymo katilas. Be to, vandens siurblys - hidroforas yra automatiškai veikiantis įrenginys, nereikalaujantis kasdieninės priežiūros ir aptarnavimo, todėl jis neprivalo būti bendro naudojimo patalpoje. Jei teismas spręstų priešingai, atsakovė prašo teismo įpareigoti ją savo lėšomis ir jėgomis perkelti vandens siurblį - hidroforą iš rūsio patalpos R-l/16,06 kv. m į bendro naudojimo rūsio patalpą R-2/15,56 kv. m per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Be to, patalpa R-5/11,00 kv. m negali būti priskirta naudotis atsakovei, nes per ją eina kanalizacijos vamzdžiai iš ieškovės antro aukšto patalpų ir iš patalpos 1-10/5,91 kv. m.

3. Ieškovė apeliaciniame skunde neteisingai teigia, kad teismas vienintele kliūtimi paskirti ieškovams 1-1/7,81 kv. m ploto patalpas įvardino atsakovės negalėjimą patekti į palėpę, kadangi teismas sprendime nurodė, kad patalpa 1-1/7,81 kv. m yra reikalinga atsakovei pateikti ir į gyvenamas patalpas, ir į bendro naudojimo palėpę. Ieškovės siūlymas skirti atsakovei įėjimą į namą per patalpą 1-7/2,03 kv. m yra nepriimtinas ir nepagrįstas, nes ši patalpa niekada nebuvo naudojama kaip įėjimas į namą. Ji tam nepritaikyta, neatitinka pagal Statybos teisinio reglamento - STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai" 210 punkto 13 lentelę „Durų matmenys" įėjimui keliamų reikalavimų.

4. Į palėpės patalpas yra patenkama kopėčiomis nuo laiptų į namo antrąjį aukštą. Priešingi apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Siekiant užtikrinti visų bendraturčių patogų patekimą į palėpę iš namo vidaus, atsakovė įsipareigoja savo lėšomis vietoj dabar naudojamų kopėčių per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos įrengti segmentinius sudedamus laiptus į palėpę, kurie leistų bendraturčiams lengvai ir saugiai užlipti į palėpės patalpas iš namo vidaus, o ne statant 3 aukštų metalinius laiptus iš lauko.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas, skundžiamas teismo sprendimas, keistinas dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir netinkamo materialinės teisės normų išaiškinimo ( CPK 176, 185 ir 330 straipsniai ).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, šalys, t. y. ieškovė E.P. su bendraieškoviais savo mažamečiais vaikais M. P., gim. (duomenys neskelbtini) ir L. P., gim. (duomenys neskelbtini) bei atsakovė Z. P. yra namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini) bendraturčiai, kurioje ieškovams bendrai priklauso 122,42 kv. m. ploto gyvenamojo namo patalpų ir 3/5 kitų kiemo statinių, o atsakovei Z.P. priklauso 82,00 kv. m. gyvenamojo namo patalpų ir 2/5 kitų kiemo statinių. Šių aplinkybių ir dalių bendrojoje nuosavybėje neginčija nei viena iš šalių, o jų dydį patvirtina byloje esantys 2007 – 07 – 26 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, 2008 – 08 – 01 VĮ Registrų centro Kauno filialo pažymėjimo ir 2007 – 08 – 14 pastato dalių apskaičiavimo projekto duomenys ( t. 1, b. l. 11 – 19), todėl teismas pagrįstai sprendė, jog ginčas tarp šalių yra dėl naudojimosi tvarkos gyvenamojo namo patalpomis nustatymo, o ne dėl nuosavybės teisių pripažinimo, todėl apeliantės atstovės teiginys, kad turtinio tipo ginčas yra netinkamai apmokėtas žyminiu mokesčiu ir negali būti nagrinėjamas apeliacine tvarka laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.

Tuo pačiu pažymėtina, jog atsakovė, reikšdama priešieškinį ir prašydama teismo nustatyti naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis naudojimosi tvarką, nepateikė jokio reikalavimo dėl vandens siurblio – hidroforo perkėlimo iš rūsio patalpos R – 1/16,06 kv. m. į bendro šalių naudojimosi rūsio patalpą R – 2/15,56 kv. m. bei nepateikė tinkamo projekto ar specialisto išvadų, kad tokia paminėtų įrenginių perkėlimo procedūra yra iš viso galima, todėl – akivaizdu, kad savo atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą, atsakovė Z. P. kelia reikalavimus, kurie net nebuvo nagrinėjami pirmosios instancijos teisme, todėl būtent atsakovė ir jos atstovės apeliacinėje instancijoje kelia naujus reikalavimus, o ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyti ieškininiai reikalavimai yra nuoseklūs bei tinkamai pareikšti pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kolegija sprendžia, kad apeliantė reikšdama savo apeliaciniame skunde reikalavimą dėl naudojimosi gyvenamojo namo ginčo patalpa R – 1/16,06 kv. m. netinkamos naudojimosi tvarkos nustatymo CPK 312 straipsnio reikalavimų nepažeidžia.

Priešingai teismo teiginiams, kolegijos nuomone, apeliantė pagrįstai nurodo, kad teismas nuspręsdamas ginčo patalpą R – 1/16,06 kv. m., esančią gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) nepagrįstai paskyrė naudotis atsakovei Z. P., o ne bendram šalių naudojimuisi, nes visiškai nevertino tos aplinkybės, jog šioje patalpoje esantis ieškovės lėšomis įrengtas vandens siurblys – hidroforas aprūpina vandeniu visą bendrą vandens padavimo į abiejų šalių namo dalis vandentiekio sistemą ir būtent ši aplinkybė lemia logišką išvadą apie minėtos naudojimosi tvarkos nustatymo neteisėtumą. Akivaizdu, kad teismo nustatyta naudojimosi rūsio patalpomis tvarka pažeidžia ieškovų teisę naudotis ir bendrai valdyti nuosavybės teisės objektu bei neatitinka turimų bendraturčių idealinio namo dalių dydžiui. Esant šioms aplinkybėms, kolegija sprendžia, kad teismas, nustatydamas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) tvarką ir paskirdamas atsakovei Z. P. naudotis rūsio patalpa R – 1/ 16,06 kv. m. netinkamai pritaikė ir išaiškino CK 4.72 straipsnio nuostatas dėl bendrosios nuosavybės teise priklausančių gyvenamojo namo dalių valdymo ir disponavimo bei neatsižvelgė, kad nustačius ieškovų siūlomą naudojimosi rūsio patalpomis tvarką, būtų užtikrintas šalių patekimas į rūsio patalpas iš vidaus, o būtent per laiptus, esančius patalpoje R – 3 ir ši naudojimosi tvarka atitiktų bendraturčių turimoms idealinėms namo dalims, todėl šioje dalyje skundžiamas teismo sprendimas keistinas, tenkinant ieškovės apeliacinį skundą ( CPK 326 straipsnio, 1 dalies, 3 punktas ).

Be to akivaizdu, jog teismas nustatydamas tarp šalių naudojimosi ginčo gyvenamojo namo patalpomis tvarką, be pagrindo neatsižvelgė į ilgalaikių konfliktų tarp šalių pobūdį, kurį patvirtina teismui pateikti Kauno VPK Santakos policijos komisariato Viešosios policijos Vilijampolės nuovados medžiagos duomenys ( t. 2, b. l. ), kurie patvirtina, jog ieškovė, siūlydama savo naudojimosi ginčo patalpomis tvarką pagrįstai nurodė, kad konfliktai išsispręstų patekimui į ginčo patalpas panaudojus du įėjimus per patalpą 1 – 7 ir patalpą 1 – 1, kurie realiai naudojami ir yra pažymėti gyvenamojo namo plane ( t.1, b. l. 105 – 107 ).

Skundžiamo teismo sprendimo neatitikimą ginčo patalpų tarp šalių naudojimosi tvarkos nustatymo faktinei tarp šalių nusistovėjusiai tvarkai be aukščiau nurodytų aplinkybių iš esmės patvirtina ne tik 2008 – 06 – 02 Pastato dalių projekto duomenys, bet ir abiejų šalių apeliaciniam bylos nagrinėjimui pateikti 2008 – 06 – 04 bei 2008 – 07 – 09 antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų duomenys ( t.2, b. l.38, 40 – 49 ir 55 – 59 ), todėl laikytina, jog teismas netinkamai įvertino faktinę bylos aplinkybių išvadą dėl priešieškinio pagrįstumo skundžiamoje sprendimo dalyje ( CPK 179, 185 straipsnio 1 dalis ).

Kadangi teismas netinkamai įvertino aukščiau nurodytas aplinkybes ir skirdamas bendram šalių naudojimuisi patalpą 1 – 1, klaidingai nurodė, kad tai vienintelis įmanomas būdas atsakovei patekti į gyvenamojo namo palėpės patalpas, bet neatsižvelgė, jog nustačius naudojimosi tvarką pagal ieškovės pasiūlytą naudojimosi ginčo patalpomis projektą, t. y. įrengus stacionarius laiptus užlipimui į palėpės patalpą iš lauko pusės, neabejotinai būtų racionaliai išspręstas jos patekimo į bendro naudojimosi palėpės patalpas klausimas, nes esama anga lubose ir per ją aukštų kopėčių pagalba patekimas į palėpės patalpą neatitinka nei atsakovės amžiaus , nei realių galimybių naudotis ir patekti į šias patalpas, kaip kad nustatė pirmosios instancijos teismas skundžiamu teismo sprendimu. Esant šioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, jog apeliantė įsipareigoja įrengti iš lauko pusės įėjimą į gyvenamojo namo savo lėšomis per 3 – is mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pagal paruoštą projektą ( t.1, b. l. 154 – 157 ), laikytinas pagrįstu ir tenkintinas ir E. P. apeliacinio skundo argumentas dėl netinkamos naudojimosi tvarkos ginčo patalpomis 1 – 1 ir 1 – 7 tvarkos nustatymo ir šioje dalyje skundžiamas teismo sprendimas pakeistinas, nustatant naudojimosi ginčo patalpomis tvarką pagal ieškovų pasiūlymą ( CPK 326 straipsnio 1dalies 3 punktas,330 straipsnis ).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Ieškovės E. P. apeliacinį skundą patenkinti, pakeisti 2008 m. gegužės 14 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo dalį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo rūsio patalpomis R – 1, R – 2, R – 3, R – 4, R – 5, pirmo aukšto patalpomis 1 – 1 ir šioje patalpoje esančiais laiptais į antrą aukštą, patalpa 1 – 7 bei patekimo į palėpę dalyje, patenkinant ieškovų ieškinį pilnai, nustatyti tokią naudojimosi patalpomis tvarką :

ieškovams paskirti naudotis rūsio patalpa R – 4/16,56 kv. m.; atsakovei paskirti naudotis rūsio patalpa R – 5/11 kv. m.; bendram šalių naudojimui paskirti rūsio patalpas R – 1/16,06 kv. m., R – 2/15,56 kv. m., R – 3

/10,25 kv. m.;

ieškovams paskirti naudotis pirmo aukšto patalpa 1 – 1/7,81 kv. m.; atsakovei paskirti naudotis pirmo aukšto patalpa 1 – 7/2,03 kv . m.; įpareigoti ieškovę E. P. įrengti pagal pateiktą projektą metalinius laiptus į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) palėpę savo lėšomis per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo.

Likusią 2008 – 05 – 14 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo dalį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo kitomis pirmo bei antro gyvenamojo namo patalpomis bei palėpe palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei E. P. ( a/k (duomenys neskelbtini) ) iš atsakovės Z. P. ( a/k (duomenys neskelbtini) ) 100 Lt. ( vieną šimtą litų ) žyminio mokesčio išlaidų, turėtų, apmokant apeliacinį skundą.

Kolegijos pirmininkas Albinas ČeplinskasTeisėjai Arūnas RudzinskasNeringa Venckienė