Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (pranešėjas ir kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus, rašytinio proceso tvarka susipažinusi su pareiškėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymu dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 13 d. įsakymo Nr. V-116 „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų iškėlimo į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas plano įgyvendinimo veiksmų grafiko patvirtinimo“ 1.2 punkto prieštaravimo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-282 patvirtinto Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų iškėlimo į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas plano 1 punktui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

2020 m. birželio 18 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas pareiškėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartyje išdėstytas prašymas dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 13 d. įsakymo Nr. V-116 „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų iškėlimo į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas plano įgyvendinimo veiksmų grafiko patvirtinimo“ 1.2 punkto prieštaravimo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-282, patvirtinto Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų iškėlimo į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas plano 1 punktui.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartyje nurodoma, jog pripažinimas, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos minėto įsakymo 1.2 punktas galimai prieštarauja minėtu teisingumo ministro įsakymu patvirtinto Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų iškėlimo į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas plano 1 punktui, gali turėti tiesioginės įtakos pareiškėjo individualioje byloje teisėms ir individualios administracinės bylos išsprendimui, todėl šioje administracinėje byloje yra pagrindas inicijuoti norminio administracinio teisės akto teisėtumo tyrimo procesą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 112 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti subjektai, kurie gali kreiptis į administracinį teismą (nagrinėjamu atveju – į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, atsižvelgiant į tai, kad prašoma ištirti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus, t. y. centrinio valstybinio administravimo subjekto, priimto teisės akto teisėtumą; ABTĮ 21 str. 1 d. 2 p.) su abstrakčiu prašymu dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo, t. y. Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, vaiko teisių apsaugos kontrolierius, lygių galimybių kontrolierius, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės pareigūnai, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, prokurorai ir profesinės savivaldos asociacijos, įsteigtos pagal įstatymą vykdyti viešąsias funkcijas.

Bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą išdėsto nutartyje (ABTĮ 112 str. 1 d.). Bendrosios kompetencijos ar specializuoto teismo priimama nutartis pirmiausia turi atitikti ABTĮ 115 straipsnio 1 dalies 1–7 punktų reikalavimus, įskaitant reikalavimus nurodyti: bylos esmę ir kokiais teisės aktais ginčo šalys grindžia savo reikalavimus arba atsikirtimus (4 p.); duomenis apie ginčijamą teisės aktą (5 p.); kokiais teisiniais argumentais teismas, kuris kreipiasi, grindžia savo abejonę dėl ginčijamo norminio administracinio akto (ar jo dalies) teisėtumo (6 p.). Prie nutarties taip pat turi būti pridedami ABTĮ 115 straipsnio 2 dalyje nurodyti dokumentai – sustabdytoji bendrosios kompetencijos ar specializuoto teismo byla, ginčijamo teisės akto viso teksto nuorašas (kopija); įstatymo ar Vyriausybės norminio teisės akto, kuriam prieštarauja skundžiamas teisės aktas, kopija.

Teisėjų kolegija pažymi, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas nepateikė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 13 d. įsakymo Nr. V-116 „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų iškėlimo į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas plano įgyvendinimo veiksmų grafiko patvirtinimo“, taip pat Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-282 patvirtinto Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų iškėlimo į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas plano. Nepateikus minėtų teisės aktų, teisėjų kolegija negali su jais susipažinti, taip pat negali įvertinti jų turinio. Be to, teisėjų kolegijai kyla pagrįstų abejonių, ar nurodomi teisės aktai yra oficialiai paskelbti, kadangi duomenų apie šių teisės aktų paskelbimą Teisės aktų registre nenustatyta.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi taisyklės, jog administraciniams teismams nėra teismingos bylos pagal prašymus ištirti, ar nepaskelbti įstatymo nustatyta tvarka (dėl to negaliojantys) norminiai administraciniai aktai neprieštarauja įstatymams ar Vyriausybės norminiams aktams (pvz., žr. 2002 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I6-9/2002; 2008 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-603/2008; 2011 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62‑1137/2011; 2012 m. kovo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1809/2012). Tais atvejais, kai nustatoma, kad norminis teisės aktas nebuvo paskelbtas įstatyme nustatyta tvarka, jis negali būti pripažintas oficialiai galiojančiu norminiu administraciniu teisės aktu, todėl ir tokio akto teisėtumo tyrimas negalimas (2013 m. liepos 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I143-24/2013).

Teisėjų kolegija pažymi, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas neatitinka ir kitų ABTĮ 115 straipsnyje nustatytų reikalavimų, keliamų specializuoto teismo nutarties turiniui, kreipiantis dėl norminio administracinio akto teisėtumo: nutartyje yra išdėstyti pareiškėjo individualioje byloje, o ne bylą nagrinėjančio teismo argumentai dėl kvestionuojamo akto teisėtumo, taip pat nėra pridėta sustabdytoji specializuoto teismo byla, ir, kaip jau minėta, teisės aktų nuorašai.

Be to, kaip matyti iš Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymo, keliamas klausimas dėl Kalėjimų departamento įsakymo atitikties žemesnės teisinės galios nei Vyriausybės nutarimai teisės aktui, t. y. teisingumo ministro įsakymui.

Vadovaujantis ABTĮ 112 straipsniu, 113 straipsnio 3 dalimi bei 114 straipsnio 1 dalimi, šiose nuostatose nurodyti subjektai to paties įstatymo 2 dalies II skyriaus pirmajame skirsnyje nustatyta tvarka gali administracinio teismo prašyti atlikti tyrimą (kompetentingi administraciniai teismai – ir inicijuoti tyrimą) dėl norminio administracinio akto ar bendro pobūdžio teisės akto atitikties „įstatymui ar Vyriausybės norminiam teisės aktui“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra akcentavęs, kad ABTĮ 2 dalies II skyriaus pirmajame skirsnyje nurodyta tvarka administraciniai teismai tiria norminių administracinių aktų atitiktį įstatymams ar Vyriausybės norminiams aktams. Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti norminių administracinių aktų atitikties žemesnės teisinės galios nei Vyriausybės nutarimai teisės aktams (2008 m. liepos 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1449/2012; 2013 m. liepos 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I143-24/2013).

Pastebėtina, jog bylą nagrinėjantis teismas, nustatęs, kad norminis administracinis aktas prieštarauja aukštesnės teisinės galios (tačiau žemesniems nei Vyriausybės nutarimai) poįstatyminiams aktams, neturi tokiu aktu vadovautis ir turi išspręsti bylą, remdamasis teisės aktų kolizijų sprendimo taisyklėmis. Pagal tokias pačias taisykles individualią bylą nagrinėjantis teismas turi išspręsti ir to paties hierarchinio lygmens norminių administracinių aktų tarpusavio prieštaravimą bei priimti sprendimą byloje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008; 2012 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-223/2012).

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus bei nustatytų prašymo trūkumų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartyje išdėstytas prašymas nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka, todėl minėtą prašymą atsisakytina priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 116 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsisakyti priimti pareiškėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 13 d. įsakymo Nr. V-116 „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų iškėlimo į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas plano įgyvendinimo veiksmų grafiko patvirtinimo“ 1.2 punkto prieštaravimo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-282 patvirtinto Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų iškėlimo į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas plano 1 punktui.

Prašymą grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis neskundžiama.