- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-09-11
- Bylos Nr.
- 2-5049-650/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03929-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Jurgelienė
- Pareiškėjas
- V. M.
- Suinteresuotas asmuo
- A. P., A. M.
- Kategorijos
- 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Alma Jurgelienė, sekretoriaujant Daivai Girdenienei, dalyvaujant pareiškėjai V. M., pareiškėjos atstovei advokatei Dianai Latotinai – Micevičei, suinteresuotam asmeniui A. P., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. M., A. P., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo paveldėjimo teisės liudijimui gauti prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo sutuoktinio P. M. mirties 2013 m. dieną priėmė atsiradusį palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti (1-2 b.l.).
Pareiškėja teismo posėdžio metu palaikė savo reikalavimą ir paaiškino iš esmės ta pačias aplinkybes, kurios buvo nurodytos pareiškime, t.y. kad jos sutuoktinis P. M. mirė m.; po jo mirties liko santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas – butas adresu (duomenys neskelbtini), bei kilnojamieji namų apyvokos daiktai (baldai, buitiniai prietaisai, rūbai ir kt.). Pareiškėja gerai nežinodama įstatymų per 3 mėnesius po sutuoktinio mirties dėl palikimo priėmimo į notarą nepasikreipė, tačiau toliau gyveno tame bute, naudojo kartu su vyru įsigytus namų apyvokos daiktus, rūpinosi susidariusių skolų už komunalinius patarnavimus apmokėjimu, tokiu būdu priėmė sutuoktinio palikimą, faktiškai turtą valdydama. Nurodė, kad suinteresuoti asmenys A. M. ir A. P. yra mirusiojo vaikai, tačiau jie gyveno atskirai, po savo tėvo mirties nustatyta tvarka nesikreipė į notarą, palikimo dalies nepriėmė.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys A. M. ir A. P. per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimų į pareiškimą, nekėlė savarankiškų reikalavimų procese, teismo posėdyje dalyvavusi A. P., nors ir palaikė reiškiamą reikalavimą, tačiau nesutiko su pareiškime nurodytais motyvais ir išdėstytomis aplinkybėmis dėl vienos pareiškėjos veiksmais priimto palikimo, paaiškino, kad ji su broliu taip pat gerai nežinodami įstatymų, laiku nepasikreipė į notarą dėl tėvo palikimo dalies paveldėjimo, tačiau girdėjo iš kito asmens kalbas, kad kilus jos brolio konfliktui su pareiškėja, pastaroji sakėsi, jog ketina butą atiduoti vaikų namams. Suinteresuotas asmuo A. P. nurodė, kad dėl to ji su broliu nenori, jog iš esmės tėvo darbu įgytas butas būtų paveldėtas vien jų motinos, nes ir jie turi teisę į palikimą ir ketina teisme taip pat pradėti bylą dėl paveldėjimo, pasikonsultavę su advokatais.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančios santuokos liudijimo kopijos matyti, kad pareiškėja V. M. ir mirusysis Pi. (liudijime įrašytas vardas – P.) M. buvo sudarę santuoką 1972m. Varėnos rajono CMS ( 5 b.l. ). Pateiktas asmens mirties liudijimo nuorašas ( 3 b.l. ) liudija, kad P. M. mirė 2013m. Šiauliuose. Iš Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašų (8 b.l.) matyti, jog pareiškėja santuokos su P. M. metu 1992-09-24 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 8-8397 pagal LR 1991-05-28 įstatymą Nr.I-1374 pagrindu įgijo nekilnojamąjį turtą – po ½ dalį buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini) . Tuo adresu pareiškėja oficialiai buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą iki sutuoktinio mirties ( 9 b.l.) Pareiškime nurodytas aplinkybes, kad po savo sutuoktinio mirties 3 mėnesių laikotarpiu toliau prižiūrėjo tą butą, jame nuolatinai gyveno, patvirtina ne tik pareiškėjos, suinteresuoto asmens duoti paaiškinimai, bet ir apklaustos liudytojos A. R. B parodymai. Teismas nesiremia pareiškėjos teiktais rašytiniais duomenimis - buto komunalinių patarnavimų mokėjimų dokumentais, nes jie apmokėti daugiau nei po 3 mėnesių nuo P. M. mirties – 2014 m. (12-16 b.l.).
Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 2 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos CK 5.3 str. 1 d.). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 3 d.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Nustatyta, kad P. M. testamento nepaliko, nustatyta tvarka į notarą nė vienas iš įstatyminių įpėdinių nesikreipė ir mirusiojo palikimo tokiu būdu nepriėmė ( 7 b.l.). Pareiškėja turi teisę mirusiojo sutuoktinio turtą paveldėti pagal įstatymą kartu su pirmos įpėdiniais (Lietuvos Respublikos CK 5.13 str.). Nustatyta, kad pareiškėja į notarą dėl sutuoktinio palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau priėmė atsiradusį palikimą faktiškai jį valdydama, nes visu paliktu sutuoktinio nekilnojamuoju ir kilnojamuoju turtu ir toliau naudojosi, jį prižiūrėjo, ir šie veiksmai buvo atlikti per įstatymų reglamentuotą 3 mėnesių terminą nuo palikėjo mirties. Tokie asmens veiksmai, pradedant faktiškai paveldimą turtą valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 2 d.). Iš bylos duomenų matyti, kad I eilės įstatyminiai įpėdiniai ( mirusiojo vaikai – A. M. ir A. P.) nors iš esmės neprieštarauja dėl tokio palikimo priėmimo fakto nustatymo pareiškėjai, tačiau ketina atskiru teismo procesu taip pat įgyvendinti savo paveldėjimo teises į mirusiojo P. M. palikimo dalį.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai negalima kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kadangi bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja po sutuoktinio mirties palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjusi faktiškai paveldimą turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Nurodyto fakto nustatymas pareiškėjai reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti. Bylinėjimosi išlaidos šioje ypatingos teisenos byloje neskirstomos ir nepriteisiamos (CPK 443 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., 307 str.1 d., 448 str., teismas
nusprendžia:
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio P. M., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 2013 m. Šiauliuose, priėmė atsiradusį palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti įstatymų nustatytu 3 mėnesių terminu.
Pareiškėjai juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Šiaulių apylinkės teismą.