Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro M. Z. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, teistas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2003-03-20 nuosprendžiu, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 227 straipsnio 4 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. L. 2016-07-07, apie 06.45 val., Vilniuje, Eišiškių pl., davė Lietuvos Kelių policijos tarnybos Specialiosios paskirties skyriaus specialistui L. D. 30 Eur, kad nebūtų patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 123 str. 1 d. už tai, kad 2016-07-07, apie 06.40 val., (duomenys neskelbtini)vairavo automobilį MB, v/n (duomenys neskelbtini) kuriam nustatyta tvarka neatlikta privalomoji techninė apžiūra. Šiais savo veiksmais J. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 4 dalyje.

Kaltinamasis J. L. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino ir parodė, jog 2016-07-07, apie 06.40 val., (duomenys neskelbtini), jį sustabdė policijos pareigūnai. Sustabdžius vienas iš pareigūnų priėjo, prisistatė ir paprašė pateikti dokumentus. Jis pateikė savo vairuotojo pažymėjimą. Tada pareigūnas pasiteiravo, ar jis nevartojęs alkoholio, ir davė papūsti į alkotesterį. Jis buvo blaivus. Tada pareigūnas paklausė, ar automobiliui atlikta techninė apžiūra. Jis atsakė, kad ne. Po to jis atsisegė savo piniginę, ištraukė automobilio registracijos dokumentus, 30 Eur, 20 Eur ir 10 Eur banknotais, ir viską padavė pareigūnui. Pareigūnas paragino jį taip nesielgti ir liepė paimti pinigus. Jis pasakė: „Tai gal...“. Tada pareigūnas paėmė pinigus, automobilio registracijos dokumentus ir nuėjo į tarnybinį automobilį. Vėliau jis buvo sulaikytas ir pristatytas į P. D. tokio savo poelgio jis labai gailisi (b. l. 26).

Liudytojas L. D. apklausiamas tyrimo metu parodė, kad 2016-07-07, apie 05.00 val., su kolegomis A. R. ir A. B. su tarnybiniu automobiliu Audi, v/n (duomenys neskelbtini) pradėjo savo tarnybą. Apie 06.40 val. (duomenys neskelbtini) specialios priemonės metu buvo sustabdytas automobilis MB, (duomenys neskelbtini) Jis vairuotojo paprašė pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą ir automobilio dokumentus. Vairuotojas pateikė vairuotojo pažymėjimą, išduotą J. L., gim. (duomenys neskelbtini), vardu. Paprašius pateikti automobilio dokumentus, J. L. pareiškė, kad automobiliui neatlikta privalomoji techninė apžiūra. Po to J. L. jo akivaizdoje išėmė iš piniginės 30 Eur, 20 Eur ir 10 Eur banknotais, įdėjo juos į automobilio registracijos pažymėjimą ir ištiesė jam. Jis J. L. perspėjo, kad jo veiksmai yra neteisėti ir už tai yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. J. L. į perspėjimą nereagavo ir, prašydamas nesurašyti jam administracinio teisės pažeidimo protokolo, padavė jam automobilio registracijos pažymėjimą su pinigais viduje. Už šią neteisėtą veiką J. L. buvo sulaikytas ir kartu su automobiliu bei dokumentais, kuriuose buvo įdėti minėti pinigai pristatytas į Vilniaus AVPK 2 P. K. jam buvo paduoti pinigai, kolegos stabdė kitus automobilius ir įvykio nematė.

Iš 2016-07-07 administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 39P-65507620-16 ir nutarimo Nr. 39N65507866-16 matyti, kad J. L. 2016-07-07 apie 06.40 val. Vilniuje, Eišiškių p. vairavo automobilį MB, v/n (duomenys neskelbtini) kuriam nustatyta tvarka neatlikta privalomoji techninė apžiūra, ir už tai paskirta 40 Eur bauda (b. l. 15-16).

Motyvuojamoji dalis

J. L. nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir motyvai

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo J. L. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 4 dalyje, visiškai įrodyta.

BK 227 straipsnio 4 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, kai kyšis yra mažesnis nei 1 G. K. šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, veika laikoma baigta atlikus bent vieną iš straipsnio dispozicijoje įvardytų alternatyvių veikų.

Kaltinamojo J. L. kaltė dėl papirkimo visiškai įrodyta. J. L. apklausiamas tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2016-07-07, apie 06.40 val., Vilniuje, Eišiškių pl. jį sustabdė policijos pareigūnai. Sustabdžius vienas iš pareigūnų priėjo, prisistatė ir paprašė pateikti dokumentus. Jis pateikė savo vairuotojo pažymėjimą. Tada pareigūnas pasiteiravo, ar jis nevartojęs alkoholio, ir davė papūsti į alkotesterį. Jis buvo blaivus. Tada pareigūnas paklausė, ar automobiliui atlikta techninė apžiūra. Jis atsakė, kad ne. Po to jis atsisegė savo piniginę, ištraukė automobilio registracijos dokumentus, 30 Eur, 20 Eur ir 10 Eur banknotais, ir viską padavė pareigūnui. Pareigūnas paragino jį taip nesielgti ir liepė paimti pinigus. Jis pasakė: „Tai gal...“ . Tada pareigūnas paėmė pinigus, automobilio registracijos dokumentus ir nuėjo į tarnybinį automobilį. Vėliau jis buvo sulaikytas ir pristatytas į P. D. tokio savo poelgio jis labai gailisi (b. l. 26). Liudytojas L. D. apklausiamas tyrimo metu parodė, kad 2016-07-07, apie 06.40 val., (duomenys neskelbtini) specialios priemonės metu buvo sustabdytas automobilis MB, (duomenys neskelbtini) Jis vairuotojo paprašė pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą ir automobilio dokumentus. Vairuotojas pateikė vairuotojo pažymėjimą, išduotą J. L., gim. (duomenys neskelbtini), vardu. Paprašius pateikti automobilio dokumentus, J. L. pareiškė, kad automobiliui neatlikta privalomoji techninė apžiūra. Po to J. L. jo akivaizdoje išėmė iš piniginės 30 Eur, 20 Eur ir 10 Eur banknotais, įdėjo juos į automobilio registracijos pažymėjimą ir ištiesė jam. Jis J. L. perspėjo, kad jo veiksmai yra neteisėti ir už tai yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. J. L. į perspėjimą nereagavo ir, prašydamas nesurašyti jam administracinio teisės pažeidimo protokolo, padavė jam automobilio registracijos pažymėjimą su pinigais viduje. Už šią neteisėtą veiką J. L. buvo sulaikytas ir kartu su a/m bei dokumentais, kuriuose buvo įdėti minėti pinigai pristatytas į Vilniaus AVPK 2 P. K. jam buvo paduoti pinigai, kolegos stabdė kitus automobilius ir įvykio nematė. J. L. padarytą nusikalstamą veiką patvirtina ir 2016-07-07 administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 39P-65507620-16 ir nutarimas Nr. 39N65507866-16. Konstatuotina, kad pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes kaltinamojo J. L. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 227 straipsnio 4 dalyje.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu J. L. pareiškė, kad pritaria tokiam prokuroro sprendimui, sutinka su siūloma bausmės rūšimi, tačiau prašo baudos mokėjimą išdėstyti dalimis (b. l. 50-51).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis baudžiamasis nusižengimas). Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino ir gailisi dėl pažeidimo padarymo. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį J. L. – teistas, tačiau teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka (b. l. 38-49).

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – baudą.

Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis J. L. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

2016-05-18 nutarimu kaltinamajam J. L. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 27), kuri paliktina iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Iš bylos medžiagos matyti, kad J. L., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsniu, buvo laikinai sulaikytas nuo 2016 m. liepos 7 d., 06.40 val., iki 2016 m. liepos 7 d., 11.35 val., todėl, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į jam paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas (1 para) (b. l. 17-18).

Kaltinamasis prašė išdėstyti baudos mokėjimą. Teismas daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių po nuosprendžio įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas yra per trumpas. Dėl šios priežasties teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos – savanoriško mokėjimo laikotarpį.

Dėl nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti reikšmingų daiktų

Įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui 10 eurų nominalo kupiūra Nr. PA4505933582 ir 20 eurų nominalo kupiūra Nr. M86611454104, saugomos Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus konfiskuotinos (b. l. 11-13) (BK 72 straipsnis, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. L. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 4 dalyje, ir skirti jam bausmę – 15 MGL baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. L. skirti galutinę bausmę – 10 MGL baudą.

Į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2016 m. liepos 7 d., 06.40 val., iki 2016 m. liepos 7 d., 11.35 val., kaip 1 parą ir paskirti galutinę bausmę – 8 MGL (301,28 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti kaltinamajam J. L. šešių mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo laikotarpį, skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

J. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui 10 eurų nominalo kupiūrą Nr. PA4505933582 ir 20 eurų nominalo kupiūrą Nr. M86611454104, saugomas Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate, konfiskuoti (BK 72 straipsnis, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“; (duomenys neskelbtini) AB DNB bankas; Nr. (duomenys neskelbtini) Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801.Sumokėjęs baudą nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.