Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2011-10-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-663-72-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-10-26
Bylos Nr.
1A-663-72-2011
Teisminio proceso Nr.
1-76-1-00003-2011-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Sigitas Bagdonavičius, Nijolė Sušinskienė, Tomas Zdanavičius (pran.)
Nuteistasis
T. D.
Nukentėjusysis
A. K.
Advokatai
Antanas Cemnolonskas, Antanas Cemnolonskoir Panevėžis

Teisėja Rita Bilevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-663-72/2011

Teisminio proceso Nr. 1-76-1-00003-2011-2 Procesinio sprendimo kategorija : 2.4.6.3.1
(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. spalio 26 d.

Panevėžys

1.2.14.5.3;2.4.8.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Tomo Zdanavičiaus, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Nijolės Sušinskienės, sekretoriaujant Vilmai Užkurėlienei, dalyvaujant prokurorui Giedriui Jasulaičiui, nuteistajam T. D., jo gynėjui advokatui Antanui Cemnolonskui, neviešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. D. gynėjo advokato Antano Cemnolonsko ir Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-06-07 nuosprendžio, kuriuo T. D. pripažintas kaltu pagal BK 22 str. 1 d., 149 str. 1 d., BK 150 str. 1 d. ir nuteistas: pagal BK 22 str. 1 d., 149 str. 1 d. – dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 150 str. 1 d. – 53 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., 65 str., paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir paskirta galutinė subendrinta dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme nuo 2011-01-04 iki 2011-01-06 ir suėmime nuo 2011-01-06 iki 2011-06-07 išbūtas laikas. Nukentėjusiajai A. K. priteista iš T. D. 10 000 Lt neturtinei ir 260,85 Lt turtinei žalai atlyginti. Priteista iš T. D. 692,60 Lt Valstybinei liginių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir 320 Lt valstybei už nukentėjusiajai suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. D. nuteistas už tai, kad 2011 m. sausio 1 d., apie 1.00 val., Širvintų rajone, (duomenys neskelbtini), netoli magistralės Vilnius - Panevėžys, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje tikslioje vietoje, automobilyje RENAULT MEGANE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), panaudodamas prieš nukentėjusiąją A. K. fizinį smurtą, o būtent: ranka sugriebęs nukentėjusiajai už kaklo trenkė jos galvą į automobilio prietaisų skydelį, sugriebęs už plaukų ir kaklo permetė ją ant galinės sėdynės, spausdamas alkūne nukentėjusiosios kaklo sritį liepė nusimauti batus ir kelnes, stipriai laikė abi rankas, sudavė kumščiu ne mažiau kaip dešimt smūgių nukentėjusiajai į galvos sritį, smaugė paėmęs abejomis rankomis nukentėjusiajai už kaklo, taip sumušė veidą, padarė lengvą galvos smegenų sukrėtimą, poodines kraujosruvas dešiniame momenyje, kairės akies vokuose, kairiame dilbyje, dešinėje alkūnėje, kairiame šone, kaktoje, kairėje šlaunyje, dešinėje blauzdoje, pakaušyje, dešinės ausies kaušelyje, kraujosruvą po kairės akies obuolio jungine bei po apatinio voko jungine, dėl ko buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, bei taip pasikėsino su nukentėjusiąja A. K. lytiškai santykiauti prieš jos valią, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė, nes nepavyko įveikti nukentėjusiosios pasipriešinimo, o po to, jis, grasindamas nukentėjusiajai A. K. tuoj pat panaudoti prieš ją fizinį smurtą, o būtent: nušauti, užmušti, palaužė nukentėjusiosios valią priešintis bei tenkino lytinę aistrą prieš nukentėjusiosios valią oraliniu būdu.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistojo T. D. gynėjas advokatas A. Cemnolonskas prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-06-07 nuosprendį ir T. D. išteisinti. Nurodo, kad teismo nuosprendis neteisėtas, todėl naikintinas. Nuteistasis T. D. parodė, kad pavežė neblaivią, sušalusią, sumuštą merginą, kurios atžvilgiu vėliau pavartojo smurtą, siekdamas, jog ji išliptų iš jo automobilio, o ne siekdamas ją išžaginti ar seksualiai prievartauti. Mergina jam apdraskė veidą. Jis nukentėjusiosios išžaginti nesikėsino ir jos seksualiai neprievartavo. Teismas nuosprendyje nurodė, kad neabejoja nuosekliais nukentėjusiosios parodymais, be to, jos parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Tačiau ši teismo išvada yra klaidinga. Nors esminių prieštaravimų nukentėjusiosios parodymuose nėra daug, tačiau teismas neatkreipė dėmesio į jos parodymuose esančius nelogiškumus, kas duoda pagrindą jais netikėti. Mano, kad melagingi yra nukentėjusiosios parodymai dėl išgerto alkoholio kiekio. Nukentėjusioji parodė, kad išgėrusi vieną skardinę alaus, taurę vyno ir 2-3 taureles degtinės nesijautė girta. Tačiau praėjus ne mažiau 6 val. po alkoholio vartojimo, jai buvo nustatytas vienos promilės girtumas. Žinant, kad alkoholio koncentracija per valandą sumažėja iki 0,25 promilių, darytina išvada, jog nukentėjusioji iš naujametinio vakarėlio Vilniuje išvyko būdama arti sunkaus girtumo laipsnio. Mano, kad nelogiška nukentėjusiosios išvykimo iš Vilniuje vykusio naujametinio vakarėlio priežastis – neva ten jai nepatiko ir ji norėjo naujuosius metu sutikti su drauge Panevėžyje. Jau pats pasirinktas keliavimo būdas – pakeleivingas transportas yra nelogiškas žinant, kad naujametinę naktį pakeleivingų automobilių yra labai mažai. Be to, ji šaltą žiemos naktį išvyko be galvos apdangalo, pirštinių, neturėdama mobilaus ryšio telefono. Mano, jog šitaip pasielgti galima tik esant stresinei situacijai. Nuteistojo paaiškinimu bei liudytojos R. J. parodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) degalinėje nukentėjusioji įsterikavo, rėkė, verkė. Jos veidas ir lūpos buvo sutinę, batų kulnai nulūžę. Nukentėjusioji minėjo, kad Vilniuje ją sumušė draugai bei atėmė telefoną ir pinigus. Liudytoja R. J. pasiūlė iškviesti policiją, tačiau nukentėjusioji tam prieštaravo. Nors nukentėjusioji teisme neigė, kad degalinėje pasakojo apie Vilniuje vykusius įvykius, tačiau pripažino, jog liudytoja R. J. siūlė iškviesti policiją, kurios ji atsisakė. Aišku, kad nukentėjusioji teisme melavo, nes iš kur liudytojai R. J. būtų žinoma, kad nukentėjusioji neturi mobilaus ryšio telefono, kad naujuosius metus sutikinėjo Vilniuje ir koks liudytojai būtų buvęs tikslas siūlyti iškviesti policiją, jeigu nukentėjusioji nebūtų sakiusi, jog ją sumušė ir apiplėšė. Kad nukentėjusioji buvo sumušta Vilniuje, matyti ir iš liudytojos A. J. parodymų. Būtent liudytojos A. J. kvietimu nukentėjusioji nuvyko į naujametinį vakarėlį Vilniuje, tačiau iš jo išvyko net neatsisveikinusi su drauge ir nepasiėmusi rankinės, kurią iš liudytojos A. J. rankų ištraukė vakarėlyje buvęs S.. Nurodo, kad padarius išvadą, kad nukentėjusioji į (duomenys neskelbtini) degalinę atvyko jau sumušta, sektų kita išvada, kad teismas be pagrindo visus nukentėjusiajai nustatytus sužalojimus inkriminavo T. D.. Mano, jog visiškai nelogiški nukentėjusiosios parodymai, kuriais teismas patikėjo, kad nuteistasis, sugriebęs ją už plaukų ir kaklo, permetė ant galinės sėdynės. Tai padaryti tiek fiziškai, tiek dėl vietos stokos automobilyje neįmanoma. Nuteistasis neigia, kad nukentėjusioji buvo ant automobilio galinės sėdynės, o jo paaiškinimus patvirtina specialisto išvada. Ant automobilio galinės sėdynės nebuvo rasta nei spermos, nei žmogaus kraujo pėdsakų. Šios aplinkybės paneigia nukentėjusiosios parodymus, kad ant automobilio galinės sėdynės vyko intensyvios grumtynės, kad ji buvo mušama, apdraskė T. D. veidą, rankas ir pan., nes tokiu atveju ant sėdynės tikrai būtų likę tiek nukentėjusiosios, tiek T. D. biologinių pėdsakų. Nukentėjusiajai priklausančių plaukų buvimas ant kilimėlio paaiškinamas, kad juos ten galėjo nupūsti vėjo gūsis, kai buvo atidarytos automobilio durelės. Be to, ir pats nuteistasis neneigia galėjęs nukentėjusiąją patemti už plaukų, kai ji prievarta buvo išsodinama iš automobilio. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių mano, kad teismo išvada, jog ant automobilio galinės sėdynės buvo pasikėsinta išžaginti nukentėjusioji, o po to ji buvo seksualiai prievartaujama, taip pat klaidinga. Nurodo, kad visiškai nelogiška teismo išvada, kad T. D., išžaginti nukentėjusiosios negalėjo, nes nepajėgė įveikti jos pasipriešinimo, tačiau pavartojęs grasinimus, sugebėjo palaužti nukentėjusiosios valią ir ją seksualiai prievartavo. Teismas išvadą, kad T. D. kėsinosi išžaginti nukentėjusiąją daro iš to, jog sužalota nukentėjusiosios diržo sagtis, kad sužalojimai padaryti nukentėjusiajai ir kad pati nukentėjusioji T. D. padarė 16 kūno sužalojimų. Tačiau visiškai neaišku, kur ir prie kokių aplinkybių buvo sužalota nukentėjusiosios diržo sagtis. Teismas, tikėdamas nukentėjusiosios parodymais, kad ji intensyviai priešinosi ir visus ant T. D. kūno rastus sužalojimus padarė besigindama, visiškai neatkreipė dėmesio į specialisto išvadą, jog tik odos nubrozdinimai kairio skruosto ir kairės pažandės srityje padaryti 3-4 dienos iki apžiūros. Tik šie sužalojimai ir galėjo būti padaryti įvykio metu 2011-01-01, nes nuteistasis apžiūrėtas 2011-01-05. Tačiau T. D. ir neneigė, kad nukentėjusioji apdraskė jam veidą, kaip prievarta buvo išlaipinama iš automobilio. Kiti ant T. D. kūno rasti sužalojimai padaryti prieš 2-3 dienas ir 5-7 dienas iki jo apžiūros. Šios aplinkybės rodo, kad sužalojimai nuteistajam negalėjo būti padaryti įvykio metu. Nurodo, kad netgi sąlyginai sutikus su teismo išvada, kad nuteistasis siekė lytinių santykių su nukentėjusiąja, lieka neaišku, kodėl teismas daro išvadą, kad jis nusikalstamos veikos nebaigė dėl aktyvaus nukentėjusiosios pasipriešinimo. Netgi iš nukentėjusiosios parodymų negalima padaryti tokios išvados, nes nukentėjusioji parodė, kad po T. D. pavartoto smurto ji buvo apsvaigusi, o po to, kai jam apdraskė veidą, T. D. staiga „atvėso“. Iš tokių nukentėjusiosios parodymų darytina išvada, kad nuteistasis pats atsisakė kėslų lytiškai santykiauti su nukentėjusiąją prieš jos valią, nes tai padaryti jis turėjo visas galimybes. Taigi T. D. turėtų atsakyti tik pagal faktines pasekmes už padarytą sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusioji parodė, kad T. D. lytinio akto nebaigė, sperma neišsiliejo. Tokiais jos parodymais taip pat sunku patikėti, nes anot nukentėjusiosios, nuteistasis tiek pastangų įdėjęs į savo lytinės aistros patenkinimą, jį nebaigęs būtų nukentėjusiąją plikęs ramybėje. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių mano, kad T. D. kaltė, pasikėsinus išžaginti ir seksualiai prievartavus nukentėjusiąją, neįrodyta, todėl jo atžvilgiu turi būti priimtas naujas nuosprendis.

Apeliaciniu skundu Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokuroras Giedrius Jasulaitis prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-06-07 nuosprendį ir nuteistajam T. D. paskirti: pagal BK 22 str. 1 d., 149 str. 1 d. – trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 180 str. 1 d. – keturių metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., 65 str. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir T. D. paskirti galutinę subendrintą keturių metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą. Nurodo, kad skirdamas bausmę, teismas nesivadovavo bausmės paskirtimi, nesilaikė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, o atsižvelgęs tik į kaltinamojo asmenybę bei jo šeimines aplinkybe, paskyrė švelnesnę bausmės rūšį pagal BK 150 str. 1 d. bei švelnesnį bausmės dydį pagal BK 22 str. 1 d., 149 str. 1 d. mano, kad teismas, parinkdamas bausmės dydį bei rūšį, turėjo įvertinti ir kitas BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes, kaip padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, teismas nesilaikė teismų praktikoje įtvirtintos taisyklės, kad individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė ir nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Nurodo, kad teismas, pernelyg didelę reikšmę suteikdamas T. D. šeiminėms aplinkybėms bei jo asmenybei, kritiškai nevertino charakteristikos, kurią pateikė tėvas, esantis suinteresuotas teigiamai charakterizuoti savo sūnų ir taip sušvelninti bausmę bei visiškai neanalizavo ir nevertino kitų duomenų, atskleidžiančių neigiamą kaltinamojo asmenybės pusę. T. D. baustas administracine tvarka, jam nustatytas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas. Nusikalstamų veikų padarymo metu T. D. nukentėjusiąją vežė automobiliu, neturėdamas vairuotojo pažymėjimo bei, kad du metus lankė kikbokso treniruotes. Prokuroro nuomone, šios aplinkybės rodo, kad T. D. sistemingai pažeidinėja teisės aktais nustatytas aplinkybes, o jo padarytos veikos nėra atsitiktinės ar susiklosčiusios dėl kokios nors sunkios ar ypatingos padėties. Šalia įvertinus nusikalstamos veikos padarymo būdą, kad nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia, kad padarytoms veikoms būdingos žemos paskatos bei negatyvūs motyvai, teismas negalėjo kaltinamojo asmenybės įvertinti vien teigiamai, nes visi šie paminėti duomenys atskleidžia ypatingai neigiamus T. D. asmenybės bruožu, vertybines orientacijas, psichologines savybes. Iš to seka, kad teismas neatliko T. D. išsamaus asmenybės įvertinimo visų bylos aplinkybių kontekste, dėl ko, parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, klaidingai suteikęs per didelę reikšmę kaltinamojo asmenybei, paskyrė neteisingas bausmes. T. D. padarė dvi sunkias nusikalstamas veikas, kuriomis buvo pasikėsinta į itin vertingą objektą- seksualinio apsisprendimo laisvę ir seksualinį neliečiamumą. Mano, kad ypatingą dėmesį teismas turėjo kreipti į nusikalstamų veikų padarymo būdą, laiką ir vietą, tyčios realizavimo stadijas, padarytos žalos dydį ir atsiradusių pasekmių sunkumą. Nusikalstamos veikos padarytos vėliu laiku – nakties metu, nuošalioje vietoje – šalia autostrados esančioje aikštelėje, automobilyje, kas palengvino T. D. įgyvendinti savo ketinimus bei karu tai apsunkino nukentėjusiajai apsiginti, pasipriešinti, išsikviesti pagalbą. Nukentėjusiajai nustatyti 32 suduoti smūgiai, jai buvo sukeltas didelis fizinis skausmas, nežymiai sutrikdyta sveikata. Nukentėjusioji iš karto po nusikalstamų veikų padarymo buvo paguldyta į ligoninę, kurioje gydėsi 4 dienas. Tačiau didžiausia žala buvo padaryta nukentėjusiosios psichikai – po nusikalstamų veikų ji kreipėsi pas šeimos gydytoją, vėliau pas psichologą, vartojo vaistus nuo streso, baimės. Po nusikalstamų veikų nukentėjusiajai nuolatos skauda galvą, ji visko bijo, pablogėjo sportiniai rezultatai rankinio treniruotėse bei varžybose. Nukentėjusioji patyrė didelį stresą pažeminimą, kurio pasekmes ji jaus visą gyvenimą. Buvo suniekintas jos, kaip moters, orumas. Atkreipia dėmesį, kad T. D. paskirtos bausmės neužtikrina teisingumo principo įgyvendinimo, pažeidžia vieną iš baudžiamajame įstatyme numatyto bausmės paskirčiai keliamo reikalavimo. Teismas, paskirdamas T. D. bausmę pagal BK 22 str. 1 d., 149 str. 1 d., neatsižvelgė į didelį pavojingumo laipsnį, į tai, kad nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, neįvertino nusikalstamos veikos stadijos, o būtent, kad nusikalstama veika nebuvo pabaigta dėl itin aktyvaus nukentėjusiosios pasipriešinimo. Mano, kad šių aplinkybių visuma nulemia skirtiną didesnį bausmės dydį, nei numatytas bausmės vidurkis, tačiau atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, dirbo, teisingas bausmės dydis turėtų būti atitinkantis sankcijoje numatytos bausmės vidurkį. Nurodo, kad paskirdamas T. D. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 150 str. 1 d., aiškiai per švelnią bausmės rūšį – areštą, teismas neatsižvelgė ne tik į nusikalstamos veikos didelį pavojingumo laipsnį, kad dėl šios nusikalstamos veikos padarymo nukentėjusiajai buvo padaryta didelė moralinė žala, bet ir į padarytos nusikalstamos veikos stadiją – baigtas nusikaltimas. Šios aplinkybės neutralizuoja kaltinamojo asmenybę bei jo šeimines aplinkybes ir kartu nulemia griežtesnės bausmės rūšies bei dydžio - terminuoto laisvės atėmimo, didesnio nei bausmės vidurkis, skyrimą. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms mano, kad T. D. paskirtos bausmės yra aiškiai per švelnios tiek savo dydžiu, tiek ir rūšimi, neatitinka kaltinamojo asmenybės, nusikalstamų veikų pobūdžio ir pavojingumo laipsnio, nusikalstamos veikos stadijos. Visa tai leidžia konstatuoti, kad teismas, skirdamas T. D. bausmes, nesilaikė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų bei pažeidė baudžiamojo įstatymo reikalavimą paskirtąją bausme užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo gynėjo skundą tenkinti, prokuroro skundą atmesti, prokuroras prašė prokuroro skundą tenkinti, nuteistojo gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Dėl nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo

Gynėjas skunde pakartoja analogišką nuteistojo T. D. proceso metu dėstytai versiją, kurios esmė ta, kad nuteistasis prieš nukentėjusiąją neatliko jokių lytinės prievartos veiksmų, o fizinį smurtą panaudojo, siekdamas išlaipinti iš automobilio, tuomet ir buvo apdraskytas besipriešinančios nukentėjusiosios. Ši nuteistojo versija nuosprendyje išanalizuota ir paneigta bylos įrodymais : nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, teismo medicinos ir biologinių tyrimų specialisto išvadomis. Vienas pagrindinių įrodymų šaltinių, kuriuo rėmėsi teismas, grįsdamas savo išvadas dėl nuteistojo kaltės, yra pačios nukentėjusiosios parodymai. Iš bylos medžiagos matyti, kad šie parodymai apie esmines nuteistojo prieš ją įvykdyto nusikaltimo aplinkybes buvo nuoseklūs viso proceso metu: ji konkretizavo nuteistojo prieš ją atliktus lytinės prievartos veiksmus, paaiškindama, kuo pasireiškė nuteistojo prieš ją vartotas fizinis ir psichinis smurtas ir kokiais veiksmais ji išreiškė nesutikimą lytiškai santykiauti su nuteistuoju, išsamiai išdėstė nusikalstamų veiksmų eigą. Savo parodymus nukentėjusioji patvirtino, atpažindama T. D. kaip prieš ją nusikalstamą veiką įvykdžiusį asmenį. Nukentėjusiosios parodymus apie lytinės prievartos veiksmus prieš ją atlikusį asmenį netiesiogiai patvirtina liudytojos I. L. parodymai, kad nukentėjusioji, su ja po įvykio gulėjusi vienoje ligoninės palatoje, papasakojo prieš ją įvykdyto nusikaltimo eigą ir pakankamai išsamiai apibūdino šį nusikaltimą padariusį asmenį, nurodydama jo veido bruožus, šukuoseną, kalbos būdą, išorinį panašumą su žinomu artistu, todėl liudytojai šis asmuo pasirodė panašus į tolimą pažįstamą (duomenys neskelbtini) T. D.. Liudytojo M. N., vežusio nukentėjusiąją iš karto po įvykio, parodymai, kad nukentėjusioji buvo sumuštu kruvinu veidu, pasakojusi, kad ją vežęs vairuotoja sumušęs kėsinosi išprievartauti, taip pat liudytojos A. J. parodymai, kad nukentėjusioji kitą dieną po įvykio jai sakiusi buvusi sumušta ir išniekinta degalinėje prie (duomenys neskelbtini) ją sutikusio pavežti vaikino, netiesiogiai patvirtina nukentėjusiosios nurodytą nusikaltimo eigą. Pažymėtina, kad pats nuteistojo gynėjas skunde pripažįsta, kad nukentėjusiosios parodymai proceso metu buvo nuoseklūs, o pagrindiniai skundo argumentai, kuriais gynėjas motyvuoja nukentėjusiosios parodymų nepatikimumą, yra susiję su tuo, kad šiuose parodymuose yra loginių spragų. Tačiau apelianto skundo argumentacija pagrįsta jokiais bylos įrodymais nepatvirtintomis prielaidomis apie nukentėjusiosios girtumo laipsnį, jos galimą sumušimą dar iki susitikimo su nuteistuoju, taip pat neinformatyvių specialistų išvadų dalių dėstymu ir reikšmingų bylai dalių nutylėjimu, todėl šie skundo argumentai vertintini kaip apelianto pastangos sumenkinti nukentėjusiosios parodymų įrodomąją vertę ir pagrįsti nuteistojo įvykio versiją. Nukentėjusioji savo parodymuose neneigė prieš įvykį vartojusi alkoholį, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių apeliaciniame skunde apskaičiuotą jos galimai sunkų girtumą įvykio metu, priešingai, nukentėjusiosios parodymų nuoseklumas rodo, kad ji visiškai adekvačiau suprato, įvertino ir gerai įsiminė nuteistojo prieš ją atliktus prievartos veiksmus. Bylos įrodymai nepatvirtina ir skundo teiginio, kad nukentėjusioji į degalinę, iš kurios ji su nuteistuoju išvyko jo automobiliu, atėjo primušta ir apvogta anksčiau su ja Vilniuje šventusių draugų. Pati nukentėjusioji tai kategoriškai neigė ir tvirtino savo telefoną bute Vilniuje palikusi per neapsižiūrėjimą, o jos veidas buvo raudonas dėl šalčio ir ašarų. Liudytoja A. J., kartu su nukentėjusiąja šventusi prieš įvykį, taip pat tvirtino, kad jokių konfliktų šventės metu nebuvo. Degalinės, iš kurios nukentėjusioji išvyko su nuteistuoju, darbuotojos liudytojos R. J. parodymai, kad nukentėjusioji jau degalinėje buvo sumuštu veidu, nukentėjusiosios ankstesnio sumušimo fakto nepatvirtina, nes liudytoja jokių konkrečių sumušimo požymių be tų, kuriuos nurodė pati nukentėjusioji – užverktas, patinęs veidas – nenurodė. Be to, nukentėjusiosios ankstesnio apiplėšimo versiją paneigia įrodymai apie nukentėjusiosios degalinėje turėtus asmeninius daiktus. R. J. teigė, kad nukentėjusioji turėjo rankinę, sakė turinti 50 Lt, kas atitinka nukentėjusiosios parodymus apie jos turėtas dvi 20 ir vieną 10 Lt kupiūras.

Nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes apie nuteistojo prieš ją vartotą fizinį smurtą – smūgių sudavimą, tampymą už plaukų, taip pat jai pačiai ginantis apdraskytą nuteistojo veidą patvirtina teismo medicinos ir biologinių tyrimų specialisto išvados. Teismo medicinos specialisto 2011-01-17 išvada nukentėjusiajai konstatuoti 32 smūgiai galvoje, rankose ir kojose, padaryti kietais bukais daiktais (1 t., 45 b.l.). Biologinių tyrimų specialisto išvada nustatyta, kad ant nuteistojo automobilio galinės sėdynės ir galinių kilimėlių rasta nukentėjusiosios plaukų, o jos rankų panagėse – kraujo su dviejų žmonių - nukentėjusiosios ir nuteistojo - genetine medžiaga (1 t., 40-43 b.l.). Apeliaciniame skunde nurodomi duomenys – tai, kad biologinių tyrimų specialisto išvada konstatuota, jog ant nuteistojo automobilio galinių sėdynių nerasta žmogaus kraujo, spermos, rasta kito asmens biologinių pėdsakų, nepaneigia nukentėjusiosios parodymų apie nusikaltimo aplinkybes. Nukentėjusiosios parodymų patikimumas negali būti siejamas su visų galimų žmogaus biologinių pėdsakų neradimu, nes parodymai ir specialisto išvada yra skirtingi įrodymų šaltiniai, kurie teismų praktikoje paprastai papildo ir iš dalies atitinka vienas kitą, kaip jau aptarta šiame sprendime, o ne visiškai sutampa, kaip tai siūloma apeliaciniame skunde.

Teismo medicinos specialisto 2011-01-05 išvada nuteistajam nustatyti 5 odos nubrozdinimai kairiajame skruoste ir pažandėje, galimai įdreskiant nagais, padaryti panašiai 3-4 dienos iki apžiūros, vykusios 2011-01-05 (2 t., 15 b.l.). Gynėjas skunde teisingai pažymi, kad kiti šia išvada konstatuoti sužalojimai padaryti iki arba po nusikalstamos veikos, todėl teismas nuosprendžio motyvuojamoje dalyje netiksliai nurodė, kad nukentėjusioji nuteistajam besigindama padarė 16 sužalojimų. Tačiau ir mažesnis sužalojimų skaičius patvirtina nukentėjusiosios parodymais ir biologinių tyrimo specialisto išvada nustatytą aplinkybę, kad nukentėjusioji gindamasi nuteistajam apdraskė veidą, be to, šis netikslumas jokios reikšmės apelianto veikos kvalifikavimui neturi.

Nukentėjusiosios parodymų dalį, kad nuteistasis jai prievarta numovė kelnes, patvirtina daiktų apžiūros protokole užfiksuota aplinkybė apie nuplėštą nukentėjusiosios diržo sagtį (1 t., 63-66 b.l.). Apeliacinio skundo argumentas, kad šių įrodymų vėlgi nepakanka nukentėjusiosios parodymams patvirtinti, nes nuteistasis turėjo dar ir suplėšyti kelnių užtrauktuką ir išplėši sagą, išplaukia iš jo paties bylos įrodymais nepagrįstos prielaidos, todėl atmestinas. Apeliaciniame skunde aptariamos nuteistojo fiziologinės reakcijos nukentėjusiosios seksualinio prievartavimo metu neturi jokios reikšmės jo veikos kvalifikavimui, nes šios veikos sudėtis formali ir veika laikoma baigta nuo seksualinio prievartavimo pradžios, kuri šioje byloje aiškiai nustatyta.

Nuteistojo versiją apie įvykio eigą paneigia ne tik aptarti įrodymai, bet ir nuosprendyje išsamiai paneigtas nuteistojo alibi. Nors nuteistasis proceso metu tvirtino nukentėjusiąją trumpai vežęs (duomenys neskelbtini), po to išlaipinęs ir grįžęs į šiame mieste esančius uošvių namus, tačiau tai paneigia UAB ,,Tele 2“ pateikti duomenys, iš kurių matyti, kad nuteistojo telefonas, kuriuo jis patvirtino naudojęsis, veikė ne (duomenys neskelbtini), o 2011-01-01 0.57 val. pajudėjo link Vilniaus ir nuo 1.33 val. iki 2.37 val. buvo Širvintų r., (duomenys neskelbtini) k. (1 t., 51 b.l.). Teismas pagrįstai atmetė ir liudytojų G. P. ir V. P. parodymus, kad apeliantas visą naktį iš 2010-12-31 į 2011-01-01 šventė su jomis (duomenys neskelbtini), nes šie parodymai prieštarauja nurodytiems telekomunikacijų bendrovės duomenims ir vertintini kaip apelianto artimųjų – draugės (šiuo metu sutuoktinės) ir jos motinos pastangos padėti apeliantui išvengti atsakomybės už savo veiksmus.

Apibendrindama kolegija daro išvadą, kad teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes ir pagrįstai pripažino, kad nuteistasis prieš nukentėjusiąją vartojo lytinę prievartą. Tačiau teismas nuteistajam nepagrįstai inkriminavo pasikėsinimą išžaginti. Pagal nuosprendžio nustatomojoje dalyje išdėstytas aplinkybes, pasikėsinimas išžaginti pasireiškė tuo, kad nuteistasis prieš nuketėjusiąją panaudojo fizinį smurtą ir liepė nusimauti batus ir kelnes, tačiau veikos nebaigė dėl nukentėjusiosios pasipriešinimo. Tačiau iš šių veiksmų negalima spęsti, kokia forma T. D. ketino tenkinti lytinę aistrą su nukentėjusiąja – ją išžaginti ar seksualiai prievartauti. Visos abejones turi vertinamos nuteistojo naudai, todėl ši jo veika vertintina kaip lengvesnė - pasikėsinimas seksualiai prievartauti, o ne išžaginti. Kadangi nuteistasis šią veiką tęsė ir ją baigė, tenkindamas lytinę aistrą oraliniu būdu, jo veika yra tęstinis nusikaltimas ir kvalifikuotina kaip baigtas seksualinis prievartavimas pagal BK 150 str. 1 d. Kolegija pripažįsta įrodyta, kad T. D. 2011 m. sausio 1 d., apie 1.00 val., (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, netoli magistralės Vilnius - Panevėžys, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje tikslioje vietoje, automobilyje RENAULT MEGANE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), panaudodamas prieš nukentėjusiąją A. K. fizinį smurtą, o būtent: ranka sugriebęs nukentėjusiajai už kaklo trenkė jos galvą į automobilio prietaisų skydelį, sugriebęs už plaukų ir kaklo permetė ją ant galinės sėdynės, spausdamas alkūne nukentėjusiosios kaklo sritį liepė nusimauti batus ir kelnes, stipriai laikė abi rankas, sudavė kumščiu ne mažiau kaip dešimt smūgių nukentėjusiajai į galvos sritį, smaugė paėmęs abejomis rankomis nukentėjusiajai už kaklo, taip sumušė veidą, padarė lengvą galvos smegenų sukrėtimą, poodines kraujosruvas dešiniame momenyje, kairės akies vokuose, kairiame dilbyje, dešinėje alkūnėje, kairiame šone, kaktoje, kairėje šlaunyje, dešinėje blauzdoje, pakaušyje, dešinės ausies kaušelyje, kraujosruvą po kairės akies obuolio jungine bei po apatinio voko jungine, dėl ko buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata ir taip pasikėsino nukentėjusiąją seksualiai prievartauti, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė, nes nepavyko įveikti nukentėjusiosios pasipriešinimo, o po to, jis, grasindamas nukentėjusiajai tuoj pat panaudoti prieš ją fizinį smurtą, o būtent: nušauti, užmušti, palaužė nukentėjusiosios valią priešintis bei tenkino lytinę aistrą prieš nukentėjusiosios valią oraliniu būdu. Veikos faktinės aplinkybės nesikeičia, veika perkvalifikuota į lengvesnę, todėl BPK 256 str. 1-3 d. numatytos kaltinimo pakeitimo taisyklės netaikytinos.

Kolegija, skirdama bausmę už šį nusikaltimą, vadovaujasi BK 54 str. 2 d. nuostatomis. Nuteistasis padarė tyčinį sunkų, baigtą nusikaltimą seksualinio apsisprendimo laisvei. Byloje nėra jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, tačiau jo veika savo pobūdžiu yra labai pavojinga : nuteistasis prieš nukentėjusiąją panaudojo intensyvų fizinį smurtą, suduodamas ne mažiau kaip 32 smūgius į įvairias kūno vietas ir ją ne tik seksualiai išprievartavo, bet ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl jo nusikaltimo pasekmės yra žymiai sunkesnės už minimalias, kurioms esant veika kvalifikuojama pagal BK 150 str. 1 d. Po nusikaltimo nuteistasis nukentėjusiosios neatsiprašė, nesuteikė jokios pagalbos, neatlygino nei dalies padarytos žalos. Nors T. D. iki nusikaltimo padarymo charakterizuojantys duomenys teigiami : jis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka už KET pažeidimą (2 t., 30-31 b.l.), nusikaltimo padarymo metu dirbo, darbovietės pateiktoje charakteristikoje apibūdinamas gerai (1 t., 128 b.l.), tačiau jo veikos pavojingumas ir elgesys po nusikaltimo, rodantis nesugebėjimą kritiškai vertinti savo elgesį, rodo ir didelį jo asmenybės pavojingumą. Esant tokioms aplinkybėms, kolegija sprendžia, kad bausmės tikslai nuteistajam bus pasiekti, paskiriant laisvės atėmimo bausmę, dydžiu mažesnę už sankcijoje numatytos bausmės vidurkį.

Dėl prokuroro apeliacinio skundo

Nuteistojo veiką perkvalifikavus ir jam paskyrus griežtesnę bausmę, prokuroro skundo prašymas sugriežtinti pagal BK 150 str. 1 d. skirtą bausmę, nors ir kitais motyvais nei nurodyta skunde, iš dalies patenkintas, todėl plačiau neaptariamas. Nuteistojo veikos atskirai nebekvalifikuojant pagal BK 22 str. 1 d., 149 str. 1 d., bausmės griežtinimo klausimas už šią veiką nenagrinėtinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.,

nusprendė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 7 d. nuosprendį pakeisti.

T. D. nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal BK 22 str. 1 d., 149 str. 1 d. ir 150 str. 1 d. kaip nusikaltimų idealiąją sutaptį perkvalifikuoti į BK 150 str. 1 d. ir paskirti laisvės atėmimo bausmę dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai : Tomas ZdanavičiusSigitas BagdonavičiusNijolė Sušinskienė