Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Laima Lubauskienė, sekretoriaujant Jolitai Matulienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. P., jo gynėjai advokatei J. B., išnagrinėjo M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), nedirbančio, neįgalaus asmens, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. P. 2013 m. gruodžio 13 d. 13 val. 35 min. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie Vytauto gatvės namo Nr. 11, Prienuose, važiuodamas atbulas automobiliu Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, atsitrenkė į šalia stovėjusį automobilį Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB „AVG Automix“, kurio valdytojas yra S. N., ir jį apgadino. Apie eismo įvykį policijai nepranešė ir iš eismo įvykio, vietos, su kuria yra susijęs, pasitraukė. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo.

Tokiais savo veiksmais M. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 106, 119 punktų reikalavimus bei padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

M. P. teismo posėdyje savo kaltės iš esmės neneigė. Jis paaiškino, kad 2013 m. gruodžio 13 d. savo automobiliu Audi A6 Avant buvo nuvykęs aplankyti savo sūnaus gyvenančio (duomenys neskelbtini) gatvės name Nr. (duomenys neskelbtini). Išvažiuodamas į namus, jis važiavo aikštelėje atbuline eiga. Manevruodamas aikštelėje, pajuto, kad buvo lengvas kontaktas su kitu automobiliu, tačiau, kadangi nepajautė stipraus susidūrimo, todėl buvo įsitikinęs, kad kitam automobiliui nieko nepadarė ir iš įvykio vietos nuvažiavo. Manė, kad nuo tokio smūgio automobilio apgadinti negalėjo. Bevažiuojant į namus, jam paskambino sūnus E. P., kuris pasakė, kad jis (M. P.) apgadino kito asmens automobilį ir liepė atvežti 100 litų. Jis pasakė, kad nieko neįvyko, į įvykio vietą negrįžo, o nuvažiavo į namus.

Liudytojas E. P. parodė, kad 2013 m. gruodžio 13 d. savo automobiliu Audi A6 Avant pas jį buvo atvažiavęs tėvas M. P., tačiau jis tėvo į savo butą neįsileido. Tėvui lipant laiptais žemyn, jis išėjo į laiptinę, jie pasikalbėjo ir tėvas išėjo į lauką. Jis liko stovėti laiptinėje ir žiūrėjo kaip tėvas išvažiuos, nes bijojo, kad šis neapgadintų jo automobilio. Matė, kaip važiuodamas atbulas, tėvas savo automobilio kairės pusės galiniu bamferiu kliudė aikštelėje stovėjusio automobilio Škoda Octavia galinio bamferio kairį kampą. Po kontakto automobilis Škoda Octavia sujudėjo, tačiau tėvas nesustojo ir nuvažiavo. Jis išėjo į lauką ir įsitikino, kad ant Škodos galinio bamferio yra keli įbraukimai. Tada paskambino tėvui ir papriekaištavo, kodėl pastarasis negražiai elgiasi, nuvažiavo apgadinęs svetimą automobilį ir pasiūlė grįžti į įvykio vietą. Tėvas buvo nustebęs, juokėsi, jam liepė grįžti namo ir sėdėti, pasakė, kad „nedaug apgadino“. Tada jis apie įvykį pranešė policijai.

Liudytojas S. N. parodė, kad automobiliu Škoda Octavia buvo atvykęs į konferenciją, o automobilį pasistatė aikštelėje prie Prienų kultūros namų Vytauto gatvėje. Konferencijos metu jam paskambino ir pranešė, kad apgadintas automobilis. Išėjęs į lauką, jis pradžioje apgadinimų nepastebėjo, o geriau apžiūrėjęs pamatė, kad nuo automobilio bamferio „nuvalytas“ purvas ir nubraukti dažai. Apie įvykį pranešė automobilio savininkui (įmonei) ir draudimo bendrovei. Mano, kad asmuo, kliudęs jo automobilį, galėjo nepajusti kontakto. Po įvykio su M. P. jis buvo susitikęs policijoje, matė, kad pažeidėjas buvo pasimetęs.

Liudytoja V. V. parodė, kad, jai dirbant kartu su policijos pareigūnu J. A., iš Prienų policijos komisariato budėtojų dalies buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį prie (duomenys neskelbtini) gatvės namo Nr. (duomenys neskelbtini). Atvykus į įvykio vietą, pamatė, kad yra nežymiai apgadintas automobilis. Prie jų priėjo jaunuolis, kuris paaiškino, kad, važiuodamas atbulas, šį automobilį kliudė jo tėvas M. P. ir nuvažiavo iš įvykio vietos. Pažeidėjo sūnus nurodė, kad skambino tėvui, pasakė apie įvykį, siūlė grįžti atgal, tačiau pastarasis negrįžo. Nustačius pažeidėją, kartu su M. P. buvo apžiūrėtas jo automobilis Audi A6. Ant jo matėsi sužalojimai. M. P. neneigė, kad, išvažiuodamas iš aikštelės, kliudė kitą automobilį, pats parodė kuria savo automobilio vieta kliudė, tačiau, kaip teigė pats, šio įvykio nesureikšmino.

M. P. gynėja advokatė J. B. nurodė, kad jos ginamasis padaryto pažeidimo iš esmės neneigia ir jį pripažįsta, tačiau jis kontakto su kitu automobiliu galėjo ir nepajusti, o apie tai jam pranešusiu sūnumi nepatikėjo, nes santykiai tarp jų nėra geri. M. P. yra neįgalus asmuo, jo netektas darbingumas sudaro 60 procentų, pragyvena tik iš gaunamos netekto darbingumo pensijos. Eismo įvykio metu nekilo jokių sunkių pasekmių, padaryti tik nežymūs apgadinimai, pats įvykis yra draudiminis, todėl prašo pažeidėjui taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas ir skirti švelnesnes nuobaudas nei numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje.

Motyvuojamoji dalis

Be liudytojų E. P., S. N., V. V. parodymų, M. P. kaltė yra įrodyta ir kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

2013-12-13 Administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodytų duomenų teisingumą M. P. patvirtino savo parašu, patvirtina, jog 2013-12-13 M. P. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. (b.l. 1-2).

Iš 2013-12-13 Eismo įvykio schemoje užfiksuotų duomenų matyti, kad automobiliams Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra apgadinti galiniai bamferiai (b.l. 3).

E. P. 2013-12-13 rašytame paaiškinime nurodė, jog jo tėvas M. P., važiuodamas atbulas automobiliu Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į automobilį Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš įvykio vietos pasišalino (b.l. 4).

M. P. 2013-12-13 paaiškinime nurodė, kad buvo nuvykęs pas savo sūnų E. P., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Jis jautė, kad, važiuodamas atbuline eiga, švelniai atsirėmė į automobilį Škoda, tačiau nesustojo ir nuvažiavo, apie tai policijai nepranešė (b.l. 5).

S. N. 2013-12-13 rašytame paaiškinime nurodė, kad atėjęs prie savo automobilio Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio aikštelėje prie (duomenys neskelbtini) gatvės namo Nr. (duomenys neskelbtini), pamatė, kad yra apgadintas jo galinis bamferis (b.l.6).

Iš prie bylos pridėtoje fotonuotraukose užfiksuotų automobilių Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad yra nežymiai apgadinti abiejų automobilių galiniai bamferiai.

Taigi, teisminio nagrinėjimo metu byloje išnagrinėtų ir kompleksiškai įvertintų įrodymų visetas, leidžia padaryti pagrįstą išvadą, jog būtent M. P., vairuodamas automobilį, atsitrenkė į kitą automobilį ir iš eismo įvykio sąmoningai pasišalino, tuo labiau, kad šio fakto neneigia ir pats pažeidėjas, tiek pirminio tyrimo metu, tiek ir apklausiamas teismo posėdžio metu nurodęs, jog jautė, kad „švelniai prisilietė“, „vos prisilietė“ prie kito automobilio, tačiau nesustojo ir iš eismo įvyko vietos nuvažiavo. Tokiais savo veiksmais M. P. padarė administracinio teisės pažeidimo protokole jam inkriminuotas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., todėl už jas yra baustinas, kadangi eismo įvykio metu padarė žalą kitam asmeniui.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias, sunkinančias ir kitas teismo nustatytas aplinkybes. M. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis kaltės neneigia, yra neįgalus asmuo (2 grupės invalidas) (ATPK 31 str. 1 d. 1, 10 p.). M. P. savo kaltę pripažįsta, jis neteistas, galiojančių administracinių teisės pažeidimų neturi. Pažeidėjas neįgalus asmuo (darbingumas 40 proc.), serga sunkia liga, niekur nedirba, pragyvena iš nedidelės neįgaliojo pensijos, kitų pajamų šaltinių neturi.

Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat - kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Tad administracine nuobauda yra siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų (ATPK 20 str.).

Lietuvos teisėje yra įtvirtintas teisingumo principas. Administracinių teisės pažeidimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Pažymėtina, kad ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ATPK 30¹ str., kuriame numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų. Ši išimtis taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga.

Išnagrinėjęs administracinėje byloje nustatytų duomenų visumą, teismas pažymi, kad M. P. padarytas eismo įvykis buvo pakankamai mažareikšmis, nes nukentėjusiojo automobilis apgadintas nežymiai (nudrėksti dažai). Jo metu nebuvo sužaloti žmonės, taigi nereikėjo ir suteikti pagalbos žmonėms, o tai lemia ir pasitraukimo iš eismo įvykio vietos pavojingumą. Dėl eismo įvykio mažareikšmiškumo, pats eismo įvykio vietos palikimas nėra tokio pavojingumo laipsnio, už kurį pagal ATPK 130 str. teismo paskirta nuobauda - minimali 3000 Lt bauda kartu su teisės vairuoti transporto priemones atėmimo trejiems metams (minimalus terminas) – galėtų būti vertinama kaip teisinga, proporcinga padaryto teisės pažeidimo pavojingumui (LAT kasacinė nutartis Nr. 2AT-8-2013).

Esant ankščiau nurodytoms ir aptartoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į pažeidėjo asmenybę, charakterizuojančius duomenimis, turtinę padėtį, sveikatos būklę bei į tai, jog eismo įvykio metu nekilo sunkių pasekmių, padaryti tik nežymūs kitos transporto priemonės sužalojimai, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, M. P. atžvilgiu taikytinos Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatos, paskiriant jam mažesnes nuobaudas nei straipsnio (ATPK 130 str. 1 d.) numatytos minimalios. Manytina, kad paskyrus būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 27, 30, 30², 286, 287 straipsniais,

nutaria:

M. P. pripažinti kaltu, padarius pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., ir nubausti:

- pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. 500 (penkių šimtų) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., šias nuobaudas subendrinti ir M. P. paskirti galutinę subendrintą nuobaudą – 500 (penkių šimtų) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per šį teismą arba tiesiogiai.