- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-03-15
- Bylos Nr.
- 2A-79-280/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualdas Januška (pirm.), Laimutė Sankauskaitė (pran.), Rimantas Savickas
- Ieškovas
- J. M.
- Atsakovas
- V. M.
- Trečiasis asmuo
- AB DnB NORD bankas
- Kategorijos
- 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. M. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-159-1982006 pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui V. M., trečiajam asmeniui AB DnB NORD bankas dėl kredito padalinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė J. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama padalinti 1997 m. lapkričio 25 d. suteiktą atsakovui V. M. kreditą pagal sutartį Nr. 127, nurodant, kad ieškovei tenka ½ dalis kredito. Savo prašymą motyvavo, kad ieškovė su atsakovu išsituokę, jokių bendrų ryšių neturi, išskyrus kreditą bankui, kadangi kredito grąžinimo užtikrinimui įkeistas bendras turtas – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), 2001-01-23 Utenos rajono apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį atsakovui V. M., tretiesiems asmenims AB Žemės ūkio bankui, Utenos rajono vaikų teisių apsaugos tarnybai dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo, ir ieškinį tenkino pilnai: padalino J. M. ir V. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, šulinį ir J. M. pripažino nuosavybės teisę į 60/100 dalių namo 7492,20 Lt vertės, 3/5 dalis ūkinio pastato 2318,40 Lt vertės ir ½ dalį šulinio 339 Lt vertės, nustatė naudojimosi turtu tvarką ir J. M. paskyrė naudotis kambariu, plane pažymėta indeksu 1-2, 15 kv. m., kambariu, plane pažymėta indeksu 1-7, 18,79 kv. m., veranda, plane pažymėta indeksu 1-1, 5,95 kv. m. ploto, V. M. paskyrė naudotis gyvenamojo namo kambariu, plane pažymėta indeksu 1-3, 10,67 kv. m., kambariu, plane pažymėta indeksu 1-6, 12,25 kv. m., veranda, plane pažymėta indeksu 1-5, 3,52 kv. m. ploto, taip pat nustatė naudojimosi ūkiniais pastatais tvarką, namo palėpę, katilinę su įrenginiais, šulinį ir rūsį paliko bendram naudojimuisi. Ši byla buvo nagrinėta kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiame Teisme, kuris konstatavo, kad santuokos metu 1997-11-25 paimtas kreditas pagal paskolos sutartį Nr. 127, panaudotas gyvenamojo namo pirkimui, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl abiem tenka po 12 500 Lt. Teismo sprendimas įregistruotas VĮ Registrų centro Utenos filiale. Ieškovė savo kredito dalį bankui moka. Ieškovė pasiūlė atsakovui nuvykti į banką ir pasidalinti kreditą, tačiau atsakovas atsisakė tai padaryti ir pagrasino, kad išvis nemokės kredito. Atsakovo atsisakymas pažeidžia ieškovės ir nepilnametės dukros interesus.
Žemesnės instancijos teismas
Utenos rajono apylinkės teismas 2006 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas motyvavo, kad pagal prievoles, kylančias iš šeimos sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas. Nurodė, jog draudžiama vienašališkai pakeisti sutarties įvykdymo sąlygas. Teismas padarė išvadą, kad gauta paskola buvo panaudota pagal paskirtį – įgytas namas, todėl ieškovei ir atsakovui yra kilusi solidari pareiga grąžinti paskolą.
Šalies argumentai
Ieškovė J. M. apeliaciniu skundu, apeliacinės instancijos teisme jos atstovas prašo Utenos rajono apylinkės teismo 2006-12-12 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad nei vienas iš teismo sprendime išvardintų LR CK straipsnių nedraudžia paskolos padalinimo, o nutraukiant santuoką imperatyviai reikalauja padalinti ne tik turtą, bet ir skolas. Pagrindinė priežastis padalinti kreditą – noras mokėti savo dalį pačiai ieškovei ir nebeturėti jokių ryšių atsakovu. Esant tokiai situacijai, kad šiuo metu atsakovas vienas gyvena name, o ieškovė negali gyventi dėl to, kad su atsakovu nesutaria ir negali bendrai naudotis turtu, gyventi viename pastate, nes nesutarimai labai kenkia nepilnamečiui vaikui, ieškovė privalo su atsakovu išspręsti kredito pasidalinimo klausimą. Nurodo, kad padalinus kreditą nenukentės niekieno interesai, kadangi namo vertė yra žymiai padidėjusi, o liko sumokėti tik 16 900 Lt kredito. Nepadalinus kredito gali nukentėti ne tik ieškovės, bet ir nepilnametės dukros interesai, kadangi atsakovas grasino nemokėsiąs kredito, o atsakovui nemokant kredito, jo grąžinimas bus užtikrintas ir ieškovei priklausančiu turtu. Be to, atsakovas nori, kad ieškovė mokėtų kreditą, nes jam vienam, mokėti per sunku, kadangi yra socialiai remtinas. Ieškovė nereiškė reikalavimo pripažinti, kad jai nepriklauso mokėti paskolos dalies, neprašė pakeisti sutarties vykdymo sąlygų, atleisti ją nuo prievolės vykdymo – ieškovės prašymas padalinti paskolą po ½ dalį tarp buvusių sutuoktinių visiškai nepažeidžia kreditoriaus AB DnB NORD bankas interesų.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą tretysis asmuo AB DnB NORD bankas su apeliaciniu skundu nesutiko, prašo jį atmesti. Nurodo, kad apeliantė skunde nesiremia jokiais naujais argumentais ar aplinkybėmis, kreditas padalintas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-11-14 nutartimi, o trečiojo asmens AB DnB NORD bankas pozicija dėl skolos perėmimo išlieka ta pati. Ieškovės reikalavimas padalinti kreditą iš esmės reiškia skolos perėmimą ir sutarties sąlygų pakeitimą.
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas V. M. su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad apeliantė savo apeliaciniame skunde nenurodė teisinio pagrindo bei absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo, nepagrįstumo ar neteisėtumo pagrindų, todėl Utenos rajono apylinkės teismo sprendimas paliktinas galioti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.) atmestinas.
Teismas bylą išnagrinėjo, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, nenustatęs absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).
Byloje nustatyta, kad ieškovė su atsakovu susituokė 1994-05-28, ištuoka įregistruota 1999-08-06 (7 b. l.). Pagal 1997-11-25 ilgalaikės paskolos sutartį Nr.127 atsakovui V. M. buvo suteiktas 25 000 Lt dydžio kreditas gyvenamojo namo pirkimui (61–63 b. l.), gyvenamasis namas buvo įsigytas pagal 1997-11-20 pirkimo–pardavimo sutartį, not. reg. Nr. NJ-10140. Pagal 1997-11-26 įkeitimo sutartį buvo įkeistas šalių įsigytas nekilnojamasis turtas, užtikrinant suteiktos paskolos grąžinimą. 2001-01-23 Utenos rajono apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį atsakovui V. M., tretiesiems asmenims AB Žemės ūkio bankui, Utenos rajono vaikų teisių apsaugos tarnybai dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo, ir ieškinį tenkino pilnai: padalino J. M. ir V. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, šulinį ir J. M. pripažino nuosavybės teisę į 60/100 dalių namo, o V. M. – 40/100 dalių. Kiek kredito sumokėta šalims gyvenant santuokoje, ieškovė nenurodė. Kiek kredito grąžinta po santuokos nutraukimo ir turto padalijimo, neaišku. Ieškovė prašo padalinti kreditą lygiomis dalimis, kaip matyti, ji prašo padalinti lygiomis dalimis ir grąžintą ir negrąžintą kreditą. Ji prašo taip dalinti kreditą pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, neatsižvelgdama į tai, kad nutartimi nebuvo sprendžiamas kredito dalinimo klausimas, buvo dalijamas turtas, po šios nutarties priėmimo praėjo daug laiko, kreditas buvo grąžinamas ne iš bendrų lėšų. Po santuokos nutraukimo ir turto padalijimo paprastai sprendžiama, kas grąžins negrąžintą kreditą (CK 3.118 str. 2 d.). Padalijus visą kreditą taip, kaip prašo ieškovė, ne tik kad nebus išspręstas ginčas, bet atsiras galimybė kilti naujiems ginčams tarp šalių dėl to, kam atitektų sumokėto kredito dalis. Juk atsakovas V. M. tvirtina, kad ieškovė J. M. nuo 2006 m. sausio mėn. kredito nebemoka, J. M. tvirtina, kad atsakovas kredito nemoka. Kiek ir kas kredito padengė, byloje duomenų nėra. Tik aišku, kad nuo turto padalijimo šalys kreditą moka ne bendromis lėšomis, nes CK įsigaliojimo metu gyvenamasis namas su priklausiniais nebebuvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Aukščiausiasis Teismas kredito dalinimo klausimo nesprendė, tik nurodė, kad paimtas kreditas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kas tuo metu buvo preziumuojama, kad dalys yra lygios. Taigi kol nėra nustatyta kitaip, pagal prezumpciją, šalys tą turi grąžinti lygiomis dalimis. Bet šiuo metu lygiomis dalimis dalinti kredito, jeigu po bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo praėjo nemažas laikas, per kurį buvę sutuoktiniai ne iš bendrų lėšų dengė kreditą, nebegalima. Dalijant kreditą, tai yra prievoles, kurių terminas dar nesibaigęs, turi būti vertinamos juridiškai reikšmingos aplinkybės apie bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimą, t. y. kokiomis dalimis nuosavybė padalinta, prievolių įvykdymo laipsnį iki turto padalijimo, prievolių vykdymą po turto padalijimo ir turi būti pagal tai sprendžiama apie neįvykdytų prievolių dalies vykdymą ateityje, kiekvienos šalies pareigą vykdyti neįvykdytos prievolės dalį ateityje. Prievolių padalijimas šiuo metu pagal ieškovės pareikštą reikalavimą pažeistų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo (CK 1.5 str.) principus. Bet tai nereiškia, kad negalima iš viso keisti kreditavimo sąlygų, prievolės grąžinti kreditą vykdymo tvarkos. Pirmiausia tai turi būti daroma šalių bendru sutarimu, o nepavykus – būtina įvertinti visas aukščiau nurodytas aplinkybes, jų pagrindu reikšti reikalavimus. CK 6.141 ir CK 6.11 str. suteikia teisę pakeisti pradinę prievolę (ar jos dalį) novacija. Antra vertus, abejotina, ar J. M. ir V. M. turi paskolą grąžinti solidariai, nes paskolos sutartis sudaryta galiojant 1964 m. CK redakcijai, CK 3.109 str. negaliojo, o šiam straipsniui įsigaliojus, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė jau buvo pasibaigusi, ji buvo padalinta. Dėl pasakyto tenkinti J. M. apeliacinio skundo nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 2 p.
nusp rendžia:
Utenos rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 12 dienos sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš J. M. 24 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinėje instancijoje į valstybės biudžetą.