- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-10
- Bylos Nr.
- 1A-978-332-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-81-1-00307-2012-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Raimundas Jurgaitis (pirm.), Zigmas Kavaliauskas, Vidmantas Mylė
- Nuteistasis
- A. S., ir A
- Kategorijos
- 1.2.14.3.2.1Plėšimas įsibrovus į patalpą (BK 180 str. 2 d.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012-08-03 nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. (plėšimas įsibrovus į patalpą) ir jam paskirtas laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos - 2012-08-03. Į bausmės atlikimo laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2012-04-25 iki 2012-08-03.
Iš A. D., A. S. solidariai S. A. priteista 5500 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Iš A. D., A. S. solidariai B. A. priteista 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Iš A. D., A. S. solidariai B. A. priteista 3900 Lt turtinės žalos atlyginimo.
Tuo pačiu Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012-08-03 nuosprendžiu nuteista ir A. D., jos atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. S. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje, su A. D., jai saugant ir dalį vogtų daiktų – benzininį pjūklą STIHL MS 230, DVD-29 grotuvą LENCO – parnešus ir padėjus laiptinėje savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), įsibrovęs į patalpą ir panaudojęs fizinį smurtą, užvaldė svetimą turtą, o būtent: jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2012-04-25 d., apie 00.30 val., (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), pro orlaidę įsibrovė į S. A. butą kur panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį S. A., pasireiškusį tuo, kad reikalaudamas pinigų, sudavė S. A., sėdinčiam ant sofos-lovos, kumščiu vieną smūgį į kairę akį, ne mažiau nei septynis smūgius sudavė nukentėjusiajam į galvą, į pakaušį, po ko, nukentėjusiajam S. A. nuo gautų smūgių nugriuvus nuo sofos-lovos ant grindų, koja spyrė ne mažiau dešimt smūgių į užpakalinę kūno dalį bei kitas kūno vietas: į nugarą, kojas, rankas, galvą, šiais savo veiksmais A. S. padarė S. A. kūno sužalojimus: kraujosruvas kairės akies vokuose, nugaros kairėje, dešinio kelio srityje, kraujosruvą su nubrozdinimu kairiame dilbyje, nubrozdinimus kairio kelio srityje, kairėje blauzdoje, pagrobė svetimą bute buvusį bendrą S. A. ir B. A. turtą: 1437 Lt vertės benzininį pjūklą STIHL MS 230, 400 Lt vertės DVD-29 grotuvą LENCO , 7 vnt. įvairių raktų, bendros 56 Lt vertės, bevertę piniginę, joje buvusius pinigus - 500 Lt įvairiomis kupiūromis, 200 Lt vertės mobilaus ryšio telefoną NOKIA su jame buvusia 10 Lt vertės SIM kortele TELE 2 PILDYK, kuriuos parnešė ir paslėpė savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), tuo padarė nukentėjusiajam S. A. ir nukentėjusiajai B. A. bendrą 2603 Lt turtinę žalą bei nukentėjusiajam S. A. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendį, išnagrinėti bylą ir sumažinti priteistą neturtinę žalą, kadangi ji yra per didelė. Apeliantas skunde nurodo, kad, jo nuomone, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtinę žalą, neatsižvelgė į visas bylos aplinkybes.
Teismo posėdžio metu nuteistasis A. S. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai A. S. pripažino kaltu ir nuteisė jį pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., todėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012-08-03 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. neginčija teismo nustatytų faktinių nusikaltimo aplinkybių, jam inkriminuoto nusikaltimo kvalifikacijos, tačiau prašo sumažinti nukentėjusiųjų naudai priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d.).
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos BPK 44 str. 10 d.). Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju įvertinant neturtinę žalą pinigais, privalu siekti maksimaliai teisingiausios kompensacijos nukentėjusiam asmeniui už patirtus negatyvius išgyvenimus, skausmą, prarastą gyvenimo kokybę ir pan. Neturtinės žalos dydį nustato teismas pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką.
Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad nukentėjusieji S. A. ir B. A. dėl tyčinių nusikalstamų nuteistojo A. S. veiksmų patyrė dvasinį sukrėtimą ir emocinius išgyvenimus, kitas neigiamas emocijas ir stresą, nepatogumus, neabejotina, kad S. A. patyrė fizinį skausmą dėl patirtų sužalojimų. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam S. A. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas – kraujosruvos kairės akies vokuose, nugaros kairėje, dešinio kelio srityje, kraujosruva su nubrozdinimu kairiame dilbyje, nubrozdinimai kairio kelio srityje, kairėje blauzdoje (l t. 40 b. l.). Nukentėjusysis S. A. teisiamajame posėdyje tvirtino, kad dėl sumušimo jam pasidarė blogai, skaudėjo galvą, iš išgąsčio galėjo numirti, buvo praradęs sąmonę, vaikščiojo tik su lazda, prieš sumušimą kalbėjo geriau (2 t. 96, 97 b. l.). Nukentėjusioji B. A. teisiamajame posėdyje taip pat nurodė, kad po įvykio jos vyras S. A. vos galėjo kalbėti, jam buvo labai blogai, todėl ji su lazdomis grįžo iš (duomenys neskelbtini), jos vyras dvi dienas buvo namuose, bet po to jį išvežė į ligoninę, kur gulėjo 9 dienas ir šiek tiek atsigavo, sumušimas turėjo įtakos jo sveikatai, mėlynės laikėsi mėnesį laiko, jai reikėjo važinėti į ligoninę ir jį lankyti, pirkti vaistus (2 t. 97 b. l.). Nukentėjusiųjų įvardinti patirti negatyvūs reiškiniai ir pojūčiai teisėjų kolegijai nekelia abejonių ir atitinka Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. reglamentuotą neturtinės žalos turinį. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos nuosprendžio, teismas, spręsdamas apie priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į nukentėjusiesiems sukeltas pasekmes, sužalojimų mąstą, žalą padariusių asmenų kaltę, nusikaltimo padarymo aplinkybes, sąžiningumo, ir protingumo kriterijus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos dydis kiekvienam nukentėjusiajam nagrinėjamu atveju atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir nėra per didelis.
Nors apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo A. S. gynėjas nurodė, kad nuteistasis A. S. nedirba, jo sunki materialinė padėtis, jis išlaiko mažametę dukrą, moka alimentus kitam vaikui, tačiau turtinę žalą padariusio asmens padėtis yra tik vienas iš daugelio neturtinės žalos nustatymo kriterijų. Teisėjų kolegija pažymi, kad kaltininko turtinė padėtis, ypač, kai žala buvo padaryta jo nusikalstamais veiksmais tyčia, negali būti žalos dydį, priteisimą ar nepriteisimą esminiai lemiančiu veiksniu. Konkrečiu atveju prioritetiniai yra nukentėjusiojo, bet ne kaltininko interesai, tačiau išlaikant pastarųjų pusiausvyrą. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, įsigilino į faktines bylos aplinkybes, įvertino neturtinės žalos atlyginimo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir nustatė teisingą neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiesiems, sumažinti nukentėjusiųjų naudai priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti nuteistojo A. S. apeliacinį skundą.