Kauno apylinkės teismo sprendimas

2020-02-14 · Civilinė byla Nr. 2YT-1581-840/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-02-14
Bylos Nr.
2YT-1581-840/2020
Teisminio proceso Nr.
2-20-3-01300-2019-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Joana Kvaselytė
Pareiškėjas
R. J.
Suinteresuotas asmuo
J. M., G. V., V. J., VĮ Turto banko
Advokatai
Aleksandras Kuznecovas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-1581-840/2020Teisminio proceso Nr. 2-20-3-01300-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.6.1; 3.4.5.2. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 14 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Joana Kvaselytė,sekretoriaujant A. K.,dalyvaujant pareiškėjo R. J. atstovui advokatui Aleksandrui Kuznecovui,suinteresuotiems asmenims J. M. ir G. V.,

nedalyvaujant pareiškėjui R. J., suinteresuotam asmeniui V. J., suinteresuoto asmens VĮ Turto banko atstovui,

viešame teismo posėdyje žodine proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. M., G. V., V. J. ir VĮ Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. J. kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjo motina L. J., gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio V. J. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti.

Pareiškėjo R. J. reikalavimas grindžiamas šiais argumentais, išdėstytais pareiškime ir paaiškintais jo atstovo advokato Aleksandro Kuznecovo teismo posėdžio metu: pareiškėjo R. J. tėvai L. J., mirusi (duomenys neskelbtini), ir V. J., miręs (duomenys neskelbtini), buvo sudarę santuoką (duomenys neskelbtini). L. J. ir V. J., be pareiškėjo turėjo dar tris vaikus: J. M., V. J., ir V. J., kuris mirė (duomenys neskelbtini) (jis turi dukterį G. V.. Pareiškėjo tėvai gyvendami santuokoje statėsi gyvenamąjį namą, kuris baigtas statyti 1988 m., ir ūkinius pastatus, kurie yra adresu (duomenys neskelbtini), teisinę registracija atlikta 2018 m. liepos 24 d. Pareiškėjas po motinos L. J. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, minėtas nekilnojamasis turtas nebuvo įtrauktas į paveldėjimo teisės liudijimą, kadangi nebuvo atlikta teisinė registracija. Dėl pareiškėjo tėvo V. J. palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta, tačiau L. J. po sutuoktinio V. J. mirties priėmė jo palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti, t. y. toliau valdė bendrą ūkį, naudojosi ir prižiūrėjo pastatus, mokėjo mokesčius.

Pareiškėjas R. J. savo reikalavimą įrodinėja šiais teismui pateiktais įrodymais: L. J. ir V. J. mirties įrašą liudijančiais išrašais; L. J. ir V. J. santuokos sudarymo įrašu; V. J. mirties liudijimu; pareiškėjo R. J. gimimo įrašu; notaro liudijimu bei raštu dėl paveldėjimo bylos; Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Palomenės seniūnijos pažymomis; Nekilnojamojo turto registro išrašu.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo J. M. teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo R. J. pareiškimą tenkinti. Paaiškino, kad tėvas V. J. mirė, kai jai buvo dvidešimt trys metai, po jo mirties ji padėjo motinai tvarkytis ūkį, o R. J. buvo mažas. Pati gyveno atskirai Kaune, tik atvažiuodavo. Tėvai visą laiką gyveno kartu tuose namuose, kuriuos nurodo pareiškėjas. Po tėvo mirties liko namas, ūkiniai pastatai, žemė, šis visas turtas atiteko motinai.

Suinteresuotas asmuo G. V. teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo R. J. pareiškimą tenkinti. Paaiškino, kad kai mirė V. J., ji dar nebuvo gimusi, todėl nieko papildomai pasakyti negali. Ginčo dėl turto nėra.

Suinteresuotas asmuo V. J. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimo negauta.

Suinteresuoto asmens VĮ Turto banko atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimo negauta.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad L. J., gim. (duomenys neskelbtini), buvo V. J., mirusio (duomenys neskelbtini), sutuoktinė (b. l. 9, 63). L. J. mirė (duomenys neskelbtini) L. J. ir V. J. turėjo vaikų: pareiškėją – R. J., gim. (duomenys neskelbtini), J. M., gim. (duomenys neskelbtini), V. J., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 32). Pareiškėjas taip pat nurodo, kad jis turėjo brolį V. J., kuris mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 10), jo duktė G. V.. Pareiškėjas R. J. priėmė L. J. palikimą po jos mirties (b. l. 11). Paveldėjimo byla po V. J. mirties nebuvo pradėta ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (b. l. 12). Pareiškėjo tėvai statėsi gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus (statybos pradžia 1938 m., statybos pabaiga 1988 m.), esančius (duomenys neskelbtini), kurie ūkinėje knygoje buvo registruoti L. J. vardu (b. l. 13–14). Gyvenamasis namas, viralinė, tvartas, daržinė ir kiti kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), pareiškėjo motinos L. J. vardu Nekilnojamojo turto registre įregistruoti 2018 m. liepos 24 d. (b. l. 17–19). Kadangi minėti pastatai buvo statomi santuokos metu, todėl šis turtas laikomas bendra sutuoktiniu nuosavybe.

2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad 2000 m. CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Kadangi byloje palikimas atsirado iki 2000 m. CK įsigaliojimo (kodeksas įsigaliojo nuo 2001 m. liepos 1 d.), o V. J. mirė (duomenys neskelbtini), tai teisės normos dėl palikimo priėmimo pradedant jį faktiškai valdyti taikytinos palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) CK, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius.

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Visais atvejais tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 569 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 6 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

Pareiškėjo motina L. J. iš karto po sutuoktinio V. J. mirties priėmė palikimą savo vardu, nes toliau liko gyventi kartu su sutuoktiniu statytame name, šiuo turtu naudojosi ir jį prižiūrėjo, t. y. palikimą priėmė pradėdama faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – 6 mėnesius nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusio sutuoktinio turtą negavo. V. J. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai negalima kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

Įvertinus visus bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, pripažintina, kad L. J. turėjo teisę paveldėti (duomenys neskelbtini) mirusio sutuoktinio V. J. turtą (1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ginčo dėl palikimo nėra. Suinteresuoti asmenys neprieštarauja, kad būtų nustatytas toks juridinę reikšmę turintis faktas. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo motina L. J. mirusio sutuoktinio V. J. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėdama faktiškai jo turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265–270 straipsniais ir 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini)) priėmė sutuoktinio V. J. (gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini)) palikimą po jo mirties faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Joana Kvaselytė