Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Plun­gės ra­jo­no ap­y­lin­kės tei­smo tei­sė­jas Virginijus Gedeikis, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam J. D., iš­nag­ri­nė­jo J. D., gimusio 1986 m. rugsėjo 6 d., a/k (duomenys neskelbtini) lietuvio, Lietuvos Respublikos pi­lie­čio, gyvenančio (duomenys neskelbtini) k., Plungės r., ad­mi­nist­ra­ci­nio tei­sės pa­žei­di­mo by­lą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. birželio 25 d., 6³⁰ val., Medelyno g., Kalotės k., Klaipėdos r., J. D. būdamas lengvai girtas vairavo automobilį „Peugeot 607“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimą – draudžiantį vairuoti transporto priemones, apsvaigusiems nuo alkoholio.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn traukiamas J. D. savo kaltę pripažino, patvirtino, kad vairavo automobilį būdamas vartojęs alkoholį iš vakaro, dėl pažeidimo nuoširdžiai gailisi. Prašo neatimti teisės vairuoti transporto priemones, kadangi jis dirba sunkvežimio vairuotoju, praras darbą, šeima neteks maitintojo. Teismui pateikė advokato paruoštą prašymą dėl ATPK 30¹ str. taikymo ir priedus prie prašymo.

J. D. padarytą teisės pažeidimą patvirtina: administracinio teisės pažeidimo protokolas; policijos pareigūno F. R. tarnybinis pranešimas apie padaryto teisės pažeidimo, jį padariusio asmens nustatymą; J. D. blaivumo testo duomenys (0.66 ‰); pranešimas dėl J. D. nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo.

Surinkti įrodymai patvirtina, kad J. D. vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas lengvas girtumas (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), pažeidė KET 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviam, pa­da­rė ad­mi­nist­ra­ci­nį tei­sės pa­žei­di­mą, nu­ma­ty­tą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje.

J. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintinas jo prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto pažeidimo, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Skirdamas nuobaudą J. D. teismas vadovaujasi bendromis nuobaudų skyrimo taisyklėmis, numatytomis ATPK 30 straipsnyje ir atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, nustatytą girtumo laipsnį, į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, jo asmenybę, kad nuo 2006 m. net 13 kartų jau yra buvęs baustas už KET pažeidimus, iš jų 2 kartus už analogiškus (vairavimą esant neblaiviam) pažeidimus, 3 kartus už vairavimą neturint teisės vairuoti transporto priemonių, bei kitus KET pažeidimus.

Įvertinus minėtas aplinkybes manytina, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus jam sankcijoje už padarytą pažeidimą numatytą nuobaudą, didesnę nei jos vidurkis (ATPK 30 straipsnio 2 dalis).

Sprendžiant pažeidėjo prašymą neskirti jam teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo, būtina nustatyti ar ATPK 30¹ str. 1 d. taikymui yra svarbių (išskirtinių) aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 3 punkte numatyta, jog asmenų, vairuojančių antžeminio, vandens transporto priemones, iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose leidžiama maksimali etilo alkoholio koncentracija vairavimo metu yra 0,4 ‰ (išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato kitaip). Iš pirminėje medžiagoje surinktų duomenų matyti, jog policijos pareigūnų atlikto patikrinimo metu J. D. nustatytas girtumas ženkliai viršijo leistiną kiekį net ir pritaikius leistiną paklaidą.

Pažeidėjo nurodyti motyvai, kuriais remiasi prašydamas netaikyti specialiosios teisės atėmimo, negali būti pripažinti išskirtiniais. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti, sukelti jiems atitinkamas teisines pasekmes. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinant saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Taigi, pažeidėjo interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturi būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tai, kad J. D. nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, pablogino savo padėtį, yra tik jo paties netinkamo elgesio rezultatas. Jo padarytas teisės pažeidimas, numatytas ATPK 126 str. 1 d., vertintinas kaip šiurkštus KET pažeidimas, kuriuo buvo sukeltas pavojus ne tik paties pažeidėjo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai bei gyvybei. Teismo nuomone, jei asmuo ryžtasi vairuoti automobilį esant kad ir lengvam girtumui, akivaizdu, kad jis realiai neįvertina savo padaryto teisės pažeidimo pavojingumo ir pobūdžio, todėl teismas nemano, kad yra išskirtinių pagrindų taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas.

Va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. D. pri­pa­žin­ti kal­tu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti bauda 380 Eur (trijų šimtų aštuoniasdešimties eurų) su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis ATPK 330 straipsnio 1 dalimi, J. D. laikomas netekusiu specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos.

Išaiškinti J. D., kad paskirtą baudą turi sumokėti per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos bet kuriame banke į Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių skyriaus Plungės poskyrio sąskaitą (įmokos kodas 1001, sąskaitos numeris LT24 7300 0101 1239 4300), o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos (ATPK 313 straipsnio 1 dalis). Mokėjimo pavedime nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį.

Neturint galimybės sumokėti baudą, ATPK 313 straipsnio 3 dalyje numatyta teisė per 40 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos kreiptis į vietos mokesčių administratorių dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo dalimis.

Nu­ta­ri­mas per 20 (dvidešimt) dienų nuo nutarimo priėmimo dienos ga­li bū­ti skun­džia­mas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.