Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Balčiūnienė, sekretoriaujant Erikai Grigišienei, dalyvaujant Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus atstovui Tomui Lembučiui, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje S. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, baustas administracine tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. M., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, laikotarpiu nuo 2016-02-01 iki 2016-02-25, leido J. S. dirbti pagalbiniu darbininku (duomenys neskelbtini). Su J. S. nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis, apie priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento nebuvo informuotas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritorinis skyrius. Tokiais veiksmais S. M. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 2 punkto bei 99 straipsnio reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d., (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-10-10 nutarimu grąžino S. M. administracinio nusižengimo bylą Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritoriniam skyriui papildomam tyrimui, įrodymu surinkimui ir teisingam protokolo surašymui.

Klaipėdos apygardos teismas 2016-11-22 nutartimi panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-10-10 nutarimą ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. M. su jam inkriminuojamu administraciniu nusižengimu nesutiko, parodydamas, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo R. M., Ž. L., o J. S. buvo tik vairuotojas, kuris minėtus asmenis iš (duomenys neskelbtini) atveždavo į objektą – (duomenys neskelbtini), po ko išvažiuodavo. J. S. pažįsta tik iš matymo, nes matė jį tik kelis kartus. Paaiškino, kad R. M., Ž. L., J. S. atvažiuodavo tiesiai į objektą, adresu (duomenys neskelbtini). Tai buvo kaimelio su dirbtuvių ir komercinių patalpų įkūrimas. Buvo susitarta, kad iš (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) jie atvyksta patys, o iš (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), už keltą ir muitinės postą, apmoka įmonė. Nurodė, kad minėti asmenys buvo pateikę pareiškimus į darbo ginčų komisiją, kad jiems nebuvo išmokėti pinigai, nes buvo vėluojama išmokėti darbo užmokestį. Darbo užmokestis buvo išmokėtas tik po 2-3 savaičių. Pareiškimus dėl pretenzijų įmonei neturėjimo patarė paimti buhalterė. Minėti pareiškimai iš trijų asmenų buvo paimti po pinigų išmokėjimo ir tam, kad pateikti darbo ginčų komisijai, jog būtų nutraukta byla. Pareiškimai buvo rašomi jo darbo kabinete, UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose. Teigia, kad J. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo ir jam nebuvo pervedami jokie pinigai.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą (VDI Klaipėdos teritorinio skyrius), atstovas T. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad protokolas surašytas pagrįstai, todėl prašė administracinėn atsakomybėn traukiamam S. M. paskirti nuobaudą.

Liudytoju apklaustas J. S. parodė, kad 2016 m. vasario mėnesį, tiksliai nepamena, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus S. M. kabinete kartu su draugais Ž. L. ir R. M. buvo pasirašęs darbo sutartį. Darbo sutartyje buvo nurodytas minimalus atlyginimas, bet su direktoriumi buvo sutaręs dėl 800 Eur atlyginimo. Nepamena, ar buvo gavęs pasirašytos darbo sutarties egzempliorių. Darbo pažymėjimas išduotas nebuvo. Darbų saugos žurnale pasirašęs nebuvo. Nurodė, kad dirbo apie mėnesį, dirbo (duomenys neskelbtini), statė poilsiavietes, atlikdavo įvairius darbus. Darbų vadovas J. paskirstydavo darbus, tokius kaip kamšyti vatą, kalti lentutes, išdėti čerpes, kalti pastolius ir kt. Dirbo kiekvieną dieną, t.y. nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 25 d., tik 4 dienas buvo grįžę namo pailsėti. Buvo apgyvendinti (duomenys neskelbtini). Būdavo, jog dirbdavo ir savaitgaliais. Į darbą su draugais atvažiuodavo su savo automobiliu. Nurodė, kad visą laiką dėl darbo bendravo tik su direktoriumi S. M., kuris kelis kartus buvo atvykęs į darbo objektą (duomenys neskelbtini) ir matė, kai jis (J. S.) ten dirba. Nurodė, kad apie tai, jog nebuvo oficialiai įdarbintas sužinojo tik tuomet, kai nuėjo į Sodrą išsiimti pažymos, nes kreipėsi į darbo ginčų komisiją, kadangi, tuo metu, jam už atliktą darbą nebuvo sumokėta visa pinigų suma. Pinigai buvo išmokami grynais, tačiau vieną kartą įmonės vardu jam į banko sąskaitą buvo pervesta 100 Eur suma. Taip pat nurodė, kad pareiškimas dėl pretenzijų įmonei neturėjimo buvo parašytas S. M. prašymu, kai S. M. sumokėjo pinigus už atliktą darbą. Pareiškimas buvo parašytas po to, kai buvo kreiptasi į darbo ginčų komisiją. Minėtas pareiškimas buvo parašytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus S. M. kabinete, buhalterės tuo metu nebuvo. Tuo metu iš S. M. gavo apie 600-700 Eur. Nurodė, kad 2016-02-25 pas buhalterę buvo pasirašę prašymą dėl atleidimo iš darbo. Teigia, kad dirbo ir nebuvo tik kaip vairuotojas.

Liudytoja apklausta R. N. (P.), buvusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyriausioji buhalterė, parodė, kad įmonėje pradėjo dirbti nuo 2016 m. vasario mėnesio pabaigos, o įvykis įvyko 2016 m. kovo mėnesio pradžioje (tiksliai nurodyti negali). Tvarkė priėmimo/ atleidimo dokumentus. J. S. pavardė jai girdėta, tačiau darbo sutartis su juo sudaryta nebuvo, todėl ir VSDFV informuota apie jį nebuvo. Negirdėjo, kad pastarasis būtų dirbęs įmonėje. Nurodė, kad direktoriaus S. M. kabinete buvo trys vaikinai – M., L. ir dar vienas, kurio pavardės tiksliai pasakyti negali. Paaiškino, kad pagal savo senesnę patirtį žinojo, kad kai yra atleidžiami darbuotojai, jie pasirašo pareiškimus, jog įmonei neturi jokių pretenzijų, todėl patarė direktoriui paimti iš minėtų vaikinų tokius pareiškimus. Parašytus Ž. L. ir R. M. pareiškimus gavo tik po kurio laiko, kuriuos įdėjo į segtuvą prie pastarųjų darbo sutarčių. Nežino kodėl direktorius S. M. paėmė paaiškinimą ir iš J. S.. Nurodė, kad pareiškimai buvo rašomi direktoriaus kabinete, jai nedalyvaujant. Teigia, kad Ž. L. ir R. M. buvo padarytas dalinis atsikaitymas per banką, o vėliau ir per kasą.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių.

ATPK 413 straipsnio 1 dalis numato darbdavių ar jų įgaliotų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK). Administracinių nusižengimų kodekso įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnis numato, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d., padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Pagal Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktą, švelnesnė administracinė atsakomybė yra tuo atveju, kai už padarytą veiką ANK nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis, specialiosios teisės atėmimo trukmės vidurkis yra mažesnis negu ANK.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalis įtvirtinta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo 868 Eur iki 2896 Eur. Tuo tarpu ANK S. M. veiksmus kvalifikuojantis 95 straipsnis (nelegalus darbas) numato baudą nuo 1000 Eur iki 5000 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog ANK nenumato švelnesnės atsakomybės negu ATPK, S. M. veiksmai neperkvalifikuotini ir jam taikytina ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė (Įstatymo 3 straipsnio 8 dalis).

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad S. M. kaltės dėl padaryto nusižengimo nepripažino (b.l. 3). S. M. kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, įrodyta byloje esančia rašytine medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame užfiksuotas teisės pažeidimo padarymo faktas (b.l. 1), nelegalaus darbo tyrimo aktu (b.l. 4), J. S. prašymu (b.l. 6), R. M. ir Ž. L. paaiškinimais (b.l. 7, 8), taip pat liudytojų J. S. ir R. N. (P.) teismo posėdyje duotais parodymais.

Atsakomybė pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai. DK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: yra DK 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant DK 98¹ straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose nustatytų reikalavimų.

Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Įvertinus byloje surinktus įrodymus bei tai, kad S. M. leido dirbti J. S. nesudarius rašytinės darbo sutarties ir apie jo priėmimą į darbą neinformavus VSDFV teritorinio skyriaus, daroma išvada, kad yra pilnai įrodytas nelegalaus darbo faktas ir tokia S. M. veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį.

S. M. atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į nusižengimo pobūdį – padarytas tyčinis nusižengimas, nusižengimo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę – baustas administracine tvarka, tačiau už kitokio pobūdžio nusižengimus, į tai, jog nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad nuobaudos tikslai gali būti pasiekti S. M. už administracinio nusižengimo padarymą paskyrus ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015-06-25 įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 2 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 30² straipsniu, 41³ straipsnio 1 dalimi, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302² straipsniu, 302⁴ straipsniu, teismas

nutaria:

S. M. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti ROIK numerį 16059918215 bei įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.