- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-03-21
- Bylos Nr.
- e2YT-2515-922/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00213-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Janiulytė
- Pareiškėjas
- B. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonės Turto banko, Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Roma Katilovskienė
- Kategorijos
dalyvaujant pareiškėjai B. Š., jos atstovei advokatei Romai Katilovskienei, nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonės Turto banko bei Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atstovams,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei Turto bankui ir Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo faktiniu valdymu, nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo tetos A. V., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, faktiniu valdymu priėmė palikimą.
Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos teta A. V., gim. (duomenys neskelbtini), ji šeimos neturėjo, vaikų neužgyveno, ji yra pareiškėjos tėvo A. V. sesuo. A. V. mirė (duomenys neskelbtini). A. V. ir O. V. V. šeimoje buvo sūnus, pareiškėjos brolis J. V., kuris mirė (duomenys neskelbtini), šeimos neturėjo. Pareiškėja likusi penktos eilės vienintelė įpėdinė, artimiausių paveldėtojų nėra, ginčų dėl valdymo niekada nebuvo. (duomenys neskelbtini) mirė ir pareiškėjos mama O. V. V.. Tvarkant dokumentus notarė paaiškino, kad yra nesutvarkyti palikimo priėmimo klausimai po tetos A. V. mirties. Po tetos A. V. mirties laike 6 mėnesių dėl palikimo priėmimo į notaro kontorą niekas nesikreipė. Varėnos rajono 2-ojo notaro biuro 2024-02-19 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) notarė L. M. informavo, kad nėra Varėnos rajono 2-ajame notarų biure užvesta paveldėjimo byla, VĮ Registrų centro Testamentų registre palikimo priėmimo faktas neregistruotas. Po tetos A. V. mirties likusi 1/2 dalis 1.1500 ha ploto žemės sklypo -miškų ūkio paskirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), kita 1/2 dalis nuosavybės teise priklausė mamai O. V. V., kurią paveldės pareiškėja užbaigusi paveldėjimo įregistravimo procedūras. Šis miško paskirties žemės sklypas įregistruotas (duomenys neskelbtini) Apskrities valdytojo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atkurtos senelio I. V. turėtos nuosavybės teise žemės. Po tetos A. V. mirties pareiškėja pradėjo rūpintis žemės sklypu, buvo ir yra prižiūrimas, buvo valomas nuo kritimų, naudojama kūrenimui. Po tetos mirties paveldėjimo dokumentų netvarkė, buvo įsitikinusi, kad rūpinasi mišku, nes yra vienintelė įpėdinė ir to pakanka valdant nekilnojamą turtą, sąžiningai klydo. Šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas sukels jai teisines pasekmes, nes yra mirusiosios giminaitė.
Teismo posėdyje pareiškėja bei jos atstovė palaikė pareiškimo reikalavimus, prašė tenkinti jį, patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, sprendimą priimti teismo nuožiūra, pareiškimo tenkinimui prieštaravimų nėra.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos atsiliepime prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, sprendimą priimti teismo nuožiūra, pareiškimo tenkinimui prieštaravimų nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad mirusioji A. V., gim. (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjos B. Š. teta. A. V. mirė (duomenys neskelbtini), vaikų neturėjo. Pareiškėjos tėvai – A. V. ir O. V. V.. A. V. mirė (duomenys neskelbtini), O. V. V. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos brolis J. V. mirė (duomenys neskelbtini), šeimos neturėjo. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad A. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ½ žemės sklypo. 1,1500 ha dydžio, miškų ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš VĮ Registrų centro išrašo bei Varėnos rajono 2-ojo notaro biuro (duomenys neskelbtini) rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Testamentų registre nėra įregistruotų A. V. sudarytų testamentų, nėra Varėnos rajono 2-ajame notarų biure užvesta paveldėjimo byla, t. y., nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų, nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, nėra įregistruotų palikėjo palikimo atsisakymo faktų. Niekas iš A. V. įstatyminių įpėdinių po jos mirties per įstatyme numatytą 6 mėnesių terminą (1964 m. CK 587 str.) dėl palikimo priėmimo nesikreipė.
Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas, todėl šioje byloje taikomos materialinės teisės normos įtvirtintos 1964 m. civiliniame kodekse (toliau – CK). Palikėjui nesurašius testamento, paveldėjimo santykiai atsiranda pagal įstatymą (1964 m. CK 567 straipsnio 2 dalis). Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį buvo laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. Šią aplinkybę leistinomis įrodinėjimo priemonėmis privalo įrodyti pareiškėjas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis). Pareiškėja kitokia tvarka negali gauti dokumentų, patvirtinančių jog po savo tetos mirties ji priėmė jos palikimą. Todėl šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 445 straipsnis). Pareiškėja nurodo, jog ji po tetos mirties priėmė palikimą, t. y., jos turėtą žemės sklypą tvarko, naudojasi juo ir visu likusiu turtu naudojasi kaip savo. Šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdyje išklausytas liudytojas P. Š..
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Analogiškai šiuos santykius reglamentavo ir 1964 CK - 587 straipsnis. Atsižvelgiant į įstatymo reikalavimus, matyti, kad pareiškėja po tetos mirties palikimą priėmė, kadangi pradėjo jį valdyti, naudotis ir disponuoti, tačiau dėl paveldėjimo reikalų sutvarkymo į notarų biurą nesikreipė, todėl pareiškėja negali pilnai įgyvendinti nuosavybės teisių į paveldimą turtą, gauti paveldėjimo teisės liudijimo.
Palikimo priėmimo faktas gali būti nustatytas teismo sprendimu pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktą, jei nuo to priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Tokio fakto nustatymas gali sukurti pareiškėjai teisinius padarinius – paveldėjimo teisės fakto įregistravimą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra pažymima, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe. Todėl asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.
Bylos duomenys patvirtina pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad ji atliko aktyvius palikimo priėmimo veiksmus. Ji priėmė palikimą per įstatymų numatytą terminą pradėjusi jį faktiškai valdyti. Teiginį, kad ji priėmė palikimą, atsiradusį po tetos mirties, pradėjusi jį faktiškai valdyti patvirtina bylos duomenys. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra.
Vertinant visumą įrodymų konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti pakankamai tikėtiną išvadą, jog pareiškėjos nurodomas faktas egzistavo – todėl laikytina įrodyta bei nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog palikimas buvo priimtas faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu pareiškėjai gauti paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11, 5.50, 5.51 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270, 442-448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo tetos A. V., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Turintis juridinę reikšmę faktas nustatomas tikslu pareiškėjai gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.