- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-06
- Bylos Nr.
- 2YT-8580-1130/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00893-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erlandas Stanislovaitis
- Pareiškėjas
- K. N.
- Suinteresuotas asmuo
- L. D., valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyrius
- Kategorijos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Erlandas Stanislovaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos K. N. pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo, suinteresuoti asmenys byloje L. D., valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyrius
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašo atnaujinti terminą dėl testatorės M. M. surašyto (duomenys neskelbtini) testamento pateikimo teismui patvirtinti, taip pat prašo patvirtinti testatorės M. M., mirusios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) surašytą testamentą.
Pareiškėja pareiškime nurodė, kad yra testatorės M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) giminaitė. Testatorės dukra L. D. (iki santuokos – M.), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su L. D., po santuokos sudarymo atsisakė Lietuvos Respublikos pilietybės ir liko gyventi (duomenys neskelbtini), faktiškai po santuokos sudarymo su testatore nebendravo, nepalaikė jokių santykių, netgi neatvyko į jos laidotuves. Kai (duomenys neskelbtini) mirė testatorės vyras S. M., ji (pareiškėja) pradėjo nuolat rūpintis testatorės, kuri turėjo sveikatos problemų, sveikata, padėdavo jai materialiai, tvarkė jos ūkinius reikalus. Testatorė nuolat sakė jai, kad už tai, jog ji neatlygintinai rūpinosi jos sveikata, padėjo jai materialiai ir tvarkė jos ūkinius reikalus, surašys testamentą ir visą turtą po mirties pagal testamentą paliks jai (pareiškėjai). 2011 metų vasarą, tikslios datos neprisimena, testatorė pasakė, kad surašė testamentą, kuriame nurodė, kad visas jos turtas po jos mirties atiteks jai (pareiškėjai). Į testatorės žodžius neatkreipė dėmesio ir neklausė, kur yra testamentas ir koks yra jo turinys. (duomenys neskelbtini) testatorė mirė. Pareiškėja organizavo ir savo lėšomis apmokėjo jos laidojimą. Po testatorės mirties jos dukra L. D. atsisakė priimti palikimą, testatorės turtu nesidomėjo, todėl pareiškėja pati faktiškai viena pradėjo ne tik rūpintis testatorės turtu, t.y. prižiūrėjo jos gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), bet ir pradėjo faktiškai viena jį valdyti, nes testatorė kitų įpėdinių, išskyrus savo dukrą L. D., neturėjo. Testatorės nesantuokinis vaikas T. M. mirė (duomenys neskelbtini), jis šeimos neturėjo. Pareiškėja nurodė, kad 2019 m. spalio mėnesį nusprendė atlikti name remontą, nes namas yra senas, t.y. pakeisti langus, apšiltinti namą iš vidaus bei atlikti kitus smulkius remonto darbus. Prieš pradedant apšiltinimo iš vidaus pasiruošimo darbus, pradėjo ruošti vidaus sienas remonto darbams. Nuimant nuo sienos religinį paveikslą, ant grindų nukrito sulankstytas popierius, jį pakėlė, perskaitė ir suprato, kad tai ir yra tas testatorės testamentas, apie kurį testatorė minėjo prieš savo mirtį. Testatorės asmeninio testamento turinys yra toks: „Testamentas, (duomenys neskelbtini) Aš M. M., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), sudarau savo testamentą, būdama sveika ir suprantanti savo veiksmus. Aš M. M., gyv. (duomenys neskelbtini), po savo mirties palieku visą man priklausantį turtą, kur jis nebebūtų, K. N., gyv. (duomenys neskelbtini). Parašas – M. M.“. Pareiškėja nurodė, kad nusprendė teisiškai įteisinti testatorės išreikštą testamente valią, bet jai buvo paaiškinta, kad turi kreiptis į teismą, kad testatorės asmeninis testamentas butų patvirtintas teismo sprendimu. Pasak pareiškėjos, pastaroji po testatorės mirties jos turtu nuolat rūpinosi, remontavo, savo lėšomis mokėjo būtinus komunalinius mokesčius, yra vienintelė įpėdinė pagal testamentą, kitų teisėtų įpėdinių nėra, dėl paveldėto turto priėmimo po testatorės mirties, į notarą niekas nesikreipė ir ji yra vienintelė, kuri kreipėsi į teismą išreikšdama valią priimti palikimą.
Suinteresuotas asmuo L. D. su pareiškėjos prašymu sutiko bei prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, atsiliepime į pareiškimą prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyrius per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Pareiškėja prašo teismo patvirtinti (duomenys neskelbtini) surašytą M. M., mirusios (duomenys neskelbtini), asmeninį testamentą, kuriuo pareiškėjai buvo paliktas visas M. M. priklausantis turtas. Byloje nustatyta, kad pareiškėjai M. M. mirties dienai asmeninės nuosavybės teise priklausė nekilnojamas turtas – gyvenamasis namas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypai unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).
Testamentas – vienašalis sandoris, kuriame išreikštas jį sudariusio asmens patvarkymas dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Įstatymu pripažįstami oficialieji ir asmeniniai testamentai (CK 5.27 straipsnis). Notaro ar kito įstatymu įgalioto asmens patvirtinti testamentai yra oficialieji, po testatoriaus mirties jų pagrindu testamente nurodyti asmenys paveldi palikėjo turtą, t. y. šie testamentai sukuria paveldėjimo teisinius santykius (CK 5.28 straipsnis). Asmeniniai testamentai, surašyti testatoriaus ranka, atitinka oficialiuosius testamentus tik tuo atveju, jeigu nustatyta tvarka buvo perduoti saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui užsienyje (CK 5.31 straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu asmeniniai testamentai nebuvo perduoti saugoti nurodytiems asmenims, jie turi būti per vienerius metus po testatoriaus mirties pateikti teismui ir jo patvirtinti (CK 5.31 straipsnio 4 dalis). Tiek asmeninio testamento instituto, tiek ir oficialiųjų testamentų paskirtis – užtikrinti fiziniam asmeniui teisę savo valia, kuri išviešinama po mirties, pasirinkti įpėdinius ir paskirstyti jiems po testatoriaus mirties liekantį palikimą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisės normų, reglamentuojančių asmeninio testamento sudarymo tvarką ir formą, yra pažymėjęs, kad, atsižvelgiant į asmeninio testamento tikslą – suteikti palikėjui galimybę pačiam surašyti jam priklausančio turto patvarkymą mirties atveju, įstatyme nustatant imperatyvius testamento sudarymo reikalavimus, siekiama užtikrinti, jog testatoriaus vidinė valia atitiktų jos išorinę išraišką testamente. Kadangi asmeninis testamentas sukuria teisinį paveldėjimo santykį tik po testatoriaus mirties, tai CK 5.30 straipsnio normos pagal savo prigimtį laikomos imperatyviosiomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2004). Taigi įstatymų leidėjas kiekvienam veiksniam asmeniui užtikrindamas teisę ir nustatydamas imperatyvius reikalavimus asmeninio testamento turiniui, nustato imperatyvius reikalavimus ir jo patvirtinimui – asmeninis testamentas, kuris nebuvo perduotas saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui, gali sukurti paveldėjimo teisinius santykius tik tuo atveju, jeigu per nustatytą terminą – ne vėliau kaip per metus po testatoriaus mirties – buvo pateiktas teismui ir teismas jį patvirtino (CK 5.31 straipsnio 4 dalis). Patvirtintas asmeninis testamentas įgyja oficialiojo testamento statusą ir kiti įpėdiniai, kurių teises šis testamentas suvaržo, gali naudotis visomis juridinėmis savo teisių gynimo priemonėmis, kurios taikomos oficialiesiems testamentams.
Civilinėje teisėje nustatyti terminai apibrėžia subjektinių teisių atsiradimą ir pasibaigimą, taip užtikrinamas civilinių teisių santykių aiškumas ir stabilumas. CK bendrosiose nuostatose nustatyta, kad terminai gali būti atnaujinamieji, įgyjamieji ir naikinamieji (CK 1.117 straipsnio 3 dalis). Atnaujinamasis terminas yra toks terminas, kuriam pasibaigus teismas gali jį atnaujinti, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.117 straipsnio 4 dalis), todėl civilinės teisės ir pareigos tokiam terminui suėjus negrįžtamai nesibaigia. Tai reiškia, kad teismas, esant suinteresuoto asmens prašymui ir atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, gali suinteresuoto asmens nurodytas termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis ir atnaujinti terminą civilinėms teisėms įgyvendinti. Naikinamasis terminas yra toks terminas, kuriam pasibaigus išnyksta civilinės teisės ar pareigos (CK 1.117 straipsnio 6 dalis). Tai reiškia, kad naikinamasis terminas nustato civilinių teisių ar pareigų galiojimo ribas, t. y. naikinamasis terminas neturi atgręžtinės galios – suėjus šiam terminui, teisės ir pareigos baigiasi nuo to momento, pagal kurį yra apibrėžtas terminas, tačiau teisės ir pareigos, įgytos iki šio termino ribos, yra išsaugomos. Paprastai įstatyme naikinamieji terminai nustatomi tais atvejais, kai neribota termino atnaujinimo galimybė gali pažeisti visuomenei turinčius reikšmės interesus, įstatymu reglamentuotas civilinio teisinio santykio dalyvių teises, civilinių santykių stabilumą.
Minėta, kad tiek oficialusis, ties asmeninis, perduotas saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui, testamentas sukuria paveldėjimo teisinius santykius (teisę paveldėti) nuo palikėjo mirties, asmeninis testamentas, kuris nustatyta tvarka nebuvo perduotas saugoti, paveldėjimo teisę sukuria tik ne vėliau kaip per vienerius metus pateikus jį teismui ir šiam jį patvirtinus. Taigi įstatyme nustatytas terminas, iki kada asmeninis testamentas turi būti pateiktas tvirtinti teismui, yra įstatymu nustatytos paveldėjimo teisės pagal asmeninį testamentą įgijimo ribos.
Pažymėtina, kad po M. M. mirties jos paveldėtoja dukra L. D. atsisakė priimti palikimą, kitų paveldėtojų, kurie pagal įstatymo nuostatas turėjo priimti palikimą per tris mėnesius, nėra, niekas palikimo nepriėmė, pareiškėja K. N. dėl nežinojimo, jog M. M. parašė asmeninį testamentą, praleido vienerių metų terminą. Teismo nuomone, esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgiant į tai, kad kitų paveldėtojų nėra, o testatorę ir pareiškėją siejo artimas tarpusavio ryšys, tikslinga atnaujinti CK 5.31 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą pareiškimui dėl asmeninio testamento patvirtinimo teismui pateikti, nes jis praleistas dėl svarbių priežasčių.
CK 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmeniniam testamentui privalomi reikalavimai: a) asmeninis testamentas turi būti surašytas testatoriaus ranka; b) asmeniniame testamente turi būti nurodytas testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena) ir vieta; c) testatoriaus valios išraiška; d) asmeninis testamentas turi būti pasirašytas testatoriaus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas, asmeninio testamento sudarymo tvarką ir formą reglamentuojančių teisės normų tikslą, yra pažymėjęs, kad, atsižvelgiant į asmeninio testamento tikslą – suteikti palikėjui galimybę pačiam surašyti jam priklausančio turto patvarkymą mirties atveju, įstatyme nustatytais testamento sudarymo reikalavimais siekiama užtikrinti, jog testatoriaus vidinė valia atitiktų jos išorinę išraišką testamente. Kadangi asmeninis testamentas sukuria teisinį paveldėjimo santykį tik po testatoriaus mirties, tai CK 5.30 straipsnio normos pagal savo prigimtį laikomos imperatyviosiomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2004; 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2009).
Byloje nekilo ginčo, kad prašomas patvirtinti (duomenys neskelbtini) M. M., mirusios (duomenys neskelbtini), asmeninis testamentas surašytas jos pačios. CK 5.30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad testamento sudarymo datos ir vietos nenurodymas daro testamentą negaliojantį tik tuo atveju, jeigu testamento sudarymo datos ir vietos negalima nustatyti kitais būdais arba jos nėra aiškios iš kitų aplinkybių. Taigi ta aplinkybė, jog testamente nenurodyta jo surašymo vieta, nedaro jo negaliojančiu, nes apie jo sudarymo vietą galima spręsti iš kitų aplinkybių. Byloje nustatyta, kad M. M., jo surašymo metu gyveno jai nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), nes šis adresas nurodytas ir tame pačiame prašomame patvirtinti testamente, be to tokiu pačiu adresu yra ir turtas nurodytas prašomame patvirtinti testamente, todėl teismas laiko, kad asmeninis testamentas buvo sudarytas nuolatinėje M. M. gyvenamojoje vietoje - (duomenys neskelbtini).
Teismas įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą sprendžia, kad pateiktas tvirtinti asmeninis testamentas atitinka CK 5.30 straipsnyje numatytus reikalavimus, kadangi testamento tekste yra aiškiai ir vienareikšmiškai suformuluota testatorės valia, tai yra, kad visą savo turtą, po mirties ji palieka K. N., testamente yra nurodyti ir kiti įstatymų numatyti duomenys. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, kad testatoriaus valia yra esminis būtinas testamento elementas, valia turi būti išreikšta taip, kad būtų aišku, jog asmuo duoda patvarkymą būtent dėl paveldėjimo po jo mirties. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad testamentas surašytas (duomenys neskelbtini), o pareiškėja mirė (duomenys neskelbtini). Testamentas nebuvo perduotas saugoti notarui įstatymo nustatyta tvarka (CK 5.31 straipsnis).
Dėl išdėstytų argumentų pripažintina, kad M. M. rašytas dokumentas laikomas tikslingu valiniu aktu, nukreiptu į turto (palikimo) palikimą, ir tvirtinamas kaip asmeninis testamentas. Atsižvengiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos prašymas dėl asmeninio testamento patvirtinimo tenkintinas (CK 5.30 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291, 582 straipsniais,
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti įstatymo nustatytą terminą M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninam testamentui patvirtinti.
Patvirtinti (duomenys neskelbtini) asmeninį M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) testamentą.
Nutartis per 7 dienas, nuo jos priėmimo dienos, gali būti skundžiama, atskiruoju skundu, Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.