- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-06-17
- Bylos Nr.
- e1-1905-270/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49970-2020-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Olegas Zaicevas
- Kaltinamasis
- R. F.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Olegas Zaicevas išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Audronės Nastulevičienės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje
R. F., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis v, deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas: 2017-06-23 Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017-06-23 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį paskirta 6 mėn. laisvės apribojimo bausmė,
kaltinamas padaręs nusikaltimą, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. F. nežymiai sutrikdė sveikatą: 2020-12-23 apie 21 val. 40 min. bute, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,91 prom. neblaivumas), žodinio konflikto metu pagriebęs peilį puolė M. G., tačiau pastarajam besiginant, t. y. sugriebus už peilio, kurį laikė R. F., bei jį (įtariamąjį) atstūmus, R. F. tyčia vieną kartą peiliu dūrė M. G. į pilvo sritį, tokiu būdu nukentėjusiajam M. G. padarė keturias pjautines žaizdas: po vieną pilvo kairėje ir dešinėje plaštakoje, dvi kairėje plaštakoje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Šiais veiksmais R. F. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis R. F. ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai. Paaiškino, kad M. G. jis pažįsta apie metus laiko. Jis yra jo kaimynas, M. G. gyvena aukštu aukščiau. Iki įvykusio įvykio jis su M. G. sutarė gerai, jie kartu bendraudavo, išgerdavo. Šiuo metu santykiai su M. G. yra neblogi, jis su juo pasišneka, jie pabendrauja. 2021-12-23 apie 19.00 val. jis grįžinėjo namo ir laiptinėje sutiko M. G.. Su juo jie pašnekėjo ir jis jį pakvietė pas save namo išgerti. M. G. sutiko. Jis nuėjo namo, o M. G. pas jį atėjo kažkur už valandos. Su atėjusiu M. G. jis vartojo alkoholinius gėrimus. Išgėrė apie 0,7 degtinės. Išgėrę degtinės butelį M. G. nuėjo namo. Kažkur po 30 min. jis nuėjo pas M. G. į butą, norėjo kad jis vėl ateitų pas jį į butą išgerti. Nuėjęs pas M. G. į butą jis pamatė, kad pas jo žmoną E. G. yra atėjusi draugė. Jis norėjo susipažinti su drauge, kurios vardo, pavardės jis nežino, bet E. G. ir M. G. neleido jam su ja susipažinti. Jis ir M. G. apsižodžiavo, tada M. G. paėmė jam už pakarpos ir nuvedė jį namo. Jiems kartu įėjus į jo butą, tarp jo ir M. G. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu M. G. jam ranka, kuria tiksliai negali pasakyti, jam trenkė į petį. Jis trenkė M. G. ranka į pilvą. Tarp jų įvyko muštynės, kurių metu jis gindamasis paėmė peilį, kad M. G. išsigąstų, bet jis su kaire ranka griebė už peilio ašmenų norėdamas peilį iš jo atimti. Jis peilį atitraukė nuo M. G.. Tada M. G. jam koja spyrė į pilvą, kuria koja spyrė pasakyti negali, ir jis griūdamas jam su peiliu dūrė į pilvo kairę pusę. Jis nugriuvęs prarado sąmonę ir pamatė policijos pareigūnus. Daugiau apie įvykį jis nieko neprisimena. Nori pasakyti, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos jis labai gailisi.
Nukentėjusysis M. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyvena bute adresu (duomenys neskelbtini). Būdamas namie su kūdikiu, pas jį į butą atėjo jo kaimynas R. F., iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) ir pradėjo prašytis į svečius. Tuo metu atėjo jo žmona E. G., kuri buvo išėjus parūkyti į bendro naudojimo patalpas. Grįžusi E. G. ir pamačiusi R. F. prie buto durų, pareikalavo, kad R. F. eitų namo. R. F. buvo stipriai neblaivus ir labai įkyrus, nenorėjo eiti ir vis prašėsi užeiti į vidų. E. G. pasakė, kad jis R. F. nuvestų į jo butą. Taip ir padarė. Kartu su R. F. nuėjo į butą kuriame jis gyvena. Nuvedęs R. F. pasakė, kad jis liktų bute ir daugiau neitų prašytis pas jį į svečius. R. F. nenorėjo su juo sutikti ir pradėjo priekaištauti, kad nori kartu eiti. Tarp jų kilo žodinis konfliktas ir konflikto metu, R. F. griebė už peilio, iš kur tą peilį paėmė, nepastebėjo ir puolė jį su juo. Gindamasis, pajuto fizinį skausmą kairės plaštakos srityje, kiek pamena, galimai griebė už peilio ir gindamasis R. F. atstūmė. Tuo metu R. F. puolė jį dar kartą ir pataikė į pilvo sritį. Kas vyko toliau, dėl šoko būsenos, neprisimena ir pasakyti negali. Pamena tik, kad pradėjo bėgti nuo jo ir pabėgo į savo butą, kur nusiėmė savo rūbus ir pradėjo valytis kraują nuo jo vandeniu. Kaip suprato, kaimynai iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kuri atvykusi, išvežė jį į ligoninę. Po medikų apžiūros, jam buvo nustatytos riešo ir plaštakos daugybinės žaizdos bei pilvo sienos žaizda. Žaizdos buvo susiūtos ir buvo paleistas gydytis ambulatoriškai. Medicinos dokumento išrašą, kopijai padaryti, pateikia. Įvykio metu jis buvo vartojęs alkoholinių gėrimų bet su R. F. kartu nevartojo. Vartojo būdamas savo namuose. R. F. pažįsta tik kaip kaimyną. R. F. būdamas neblaivus yra įkyrus ir kabinėjasi prie kaimynų. Pas jį taip buvo atėjęs ne vieną kartą ir jis jį taip nuvesdavo namo. Kaip atrodė peilis, tiksliai pasakyti negali, buvo didelis ir virtuvinis. Dėl ko kilo tarp jo ir R. F. konfliktas, tiksliai pasakyti negali, galimai dėl to, kad nenorėjo, kad jisai eitų pas jį į svečius ir pareikalavo, kad neeitu, dėl to ir supyko, o būdamas stipriai neblaivus, griebė už peilio ir su juo puolė jį. Šiuo metu nieko daugiau apie įvykį pasakyti negali. Įvykis įvyko labai greitai ir neįsidėmėjo visų įvykio aplinkybių. / b.l. 33/
Liudytoja J. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena bute adresu (duomenys neskelbtini). 2020-12-23 apie 21:30 val. būdama savo bute išgirdo triukšmą bendro naudojimo patalpose, t. y. koridoriuje. Iš karto išbėgo į koridorių ir pamatė, kad ant kaimyno R. F. buto durų yra kraujo pėdsakų. Tuo metu iš savo butų išėjo dar daugiau kaimynų iš kurių sužinojo, kad R. F. peiliu sužalojo kitą kaimyną M. G.. Greitai nubėgo pas M. G. į butą ir pamatė, kad M. G. visas kraujuotas, vonios kambaryje, bando nusiprausti. Paklausė, kas atsitiko. M. G. pasakė, kad R. F. sužalojo jį peiliu. Dėl ko sužalojo nepasakė. Ji tuo metu paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir iškvietė medikus. Dėl ko R. F. sužalojo M. G. ji nežinojo. Paties konflikto nematė ir iki triukšmo bendruose patalpose, nieko negirdėjo. /b.l.65/
Liudytoju A. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam patruliuojant kartu su Vilniaus aps. VPK Patrulių rinktinės vyr. patruliu R. S. 2020-12-23 21 val. 50 min. buvo gautas iš VPK OVS pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), kaimynas peiliu sužalojo vyrą. Atvykus į nurodytą vietą ir atėjus į penktą aukštą, bendro naudojimo koridoriuje rado sėdintį, kaimynų apsuptą neblaivų M. G.. Pas M. G. matėsi pjautinė žaizda pilvo srityje, supjaustytos abi plaštakos. Kaimynai ir pats M. G. pasakė, kad peiliu jį sužalojo R. F.. Pranešėja apie įvykį J. M. bei kiti kaimynai teigė paties įvykio nematę, tik girdėję šūkavimus iš buto, o vėliau koridoriuje pamatė sužalotą kaimyną. Atvykusi GMP brigada (duomenys neskelbtini) nukentėjusįjį skubiai išvežė į ligoninę. Bendro naudojimo koridoriuje visur buvo pritaškyta kraujo. Krauju buvo išteptos ir sienos. Užėjus butą jame buvo neblaivus gyventojas R. F. ir pas jį dvi savaites besisvečiuojantis D. M., kuris bute miegojo. R. F. buvo akivaizdžiai neblaivus, nesiorientavo aplinkoje, dėl savo girtumo apie įvykį nieko negalėjo paaiškinti. Pažadintas D. M. taip pat buvo stipriai girtas ir teigė nieko nematęs, nes anksčiau nuėjo miegoti. Buto virtuvėje buvo prilaistyta įvairių skysčių, matėsi pritaškyta kraujo. Buto kambaryje ant stalo šalia viryklės gulėjo salotinės spalvos peilis su kraujo žymėmis. Vėliau bendraujant su nukentėjusiojo M. G. žmona E. G., ji nurodė, kad neblaivus kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto R. brovėsi pas juos į 74 butą ir ji liepė vyrui M. G. nuvesti R. F. atgal prie jo buto. M. G. nuvedė R. F. prie jo buto. Kas įvyko, ji nematė, bet jos vyras M. G. greitai sugrįžo į jų butą sužalotas. E. G. buvo pasiteirauta ar M. G. ir R. F. vartojo alkoholį kartu. E. G. paaiškino, kad M. G. ir R. F. alkoholio kartu nevartojo, prisigėrė atskirai./b.l.69/
BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota iš esmės ta pati informacija.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog R. F., anksčiau nurodytu laiku ir vietoje, žodinio konflikto metu pagriebęs peilį puolė M. G. ir su juo keletą kartų dūrė į M. G.. Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino savo kaltę padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką. Nukentėjusysis iš esmės nurodė tas pačias įvykio aplinkybes. Teismas nenustatė priežasčių abejoti M. G., kad jis suinteresuotas duoti melagingus parodymus ar apkalbėti jog R. F.. M. G. parodymus netiesiogiai patvirtina liudytojos J. M., A. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, taip pat BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota informacija.
Visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad R. F. savo veiksmais (puolimu) nežymiai sutrikdė M. G. sveikatą. Kaltinamojo padaryto veiksmo pobūdis ir intensyvumas, nukentėjusiajam padarytų sužalojimų lokalizacija neleidžia abejoti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmo pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajam gali atsirasti kūno sužalojimai, ir norėjo to. Taigi M. G. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymius.
Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 419 straipsnio reikalavimus.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, R. F. nurodė, kad sutinka su tuo, taip pat su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.
BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – R. F. padarė tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). R. F. savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam.
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, dirbantis. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. F. už padarytą nusikalstamą veiką parinkus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmę – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros paskiriant įpareigojimus.
Teismo vertinimu, R. F. skiriama 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.
R. F. dėl baudžiamojo nusižengimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
R. F. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa atsisakė pareikšto 77,29 Eur civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo už nukentėjusiojo M. G. gydymą. R. F. turtinę žalą atlygino. / b.l. 58/
Tarp įtariamojo R. F. ir M. G. pasirašytas susitarimas dėl neturtinės žalos atlyginimo. /b.l. 124--126/ Taigi civilinio ieškinio klausimas paliktinas nenagrinėtu.
Įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui sunaikinti visus dėžėje saugomus daiktus (9 vnt.), saugomus Vilniaus apskr. VPK saugykloje. / b. l. 95-96/
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
R. F. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. F. paskirti galutinę bausmę – 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant R. F. viso bausmės atidėjimo laikotarpiu:
1) neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu arba gydymusi;
2) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje;
3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti R. F. taikyto laikino sulaikymo nuo 2020-12-23 iki 2020-12-24 (viena diena), vieną taikyto laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
R. F. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui sunaikinti visus dėžėje saugomus daiktus (9 vnt.), saugomus Vilniaus apskr. VPK saugykloje. (b. l. 95-96)
Voką, kuriame CD su BPC garso įrašai, saugoti prie bylos.
Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas teisinės galios neįgyja.
Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir teismo paskirta bausmė vykdoma įstatymais nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.