- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-06
- Bylos Nr.
- 1S-223-616/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ernesta Montvidienė
- Kaltinamasis
- L. T.
- Advokatai
- Mindaugas Vasiliauskas
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ernesta Montvidienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo L. T. gynėjo advokato Mindaugo Vasiliausko skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutarties, kuria trims mėnesiams pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 308/600 dalyje, įrengtus automatinius – 2 660 Eur vertės – kiemo vartus.
Aprašomoji dalis
Teisėja nustatė:
I. Bylos esmė
1. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-281-397/2019 L. T. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad jis, būdamas valstybės tarnautoju ir dirbdamas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus (toliau – (duomenys neskelbtini) skyrius) vyriausiuoju valstybiniu inspektoriumi, vykdydamas jam pavestas funkcijas, susijusias su nekilnojamojo kultūros paveldo objektų vertybių apsaugos užtikrinimu, savo tiesioginių pareigų vykdymo metu, 2018 m. rugpjūčio 9 d. patikrinimo metu nustatęs, jog kultūros paveldo objekte – (duomenys neskelbtini) gimnazijoje (toliau – Gimnazija), esančioje (duomenys neskelbtini), rangovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir subrangovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdo remonto (tvarkybos) darbus sutartinių rangos santykių pagrindu pagal 2018 m. liepos 24 d. darbų sutartį Nr. S-24, Gimnazijai negavus institucijos, atsakingos už kultūros paveldo apsaugą, pritarimo (leidimo) bei nesuderinus projektinės dokumentacijos, reikalingos atliekamiems darbams vykdyti, žinodamas, kad už tai Gimnazijos direktorei ir Gimnazijai, kaip juridiniam asmeniui, galbūt gresia administracinė atsakomybė, nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 314 straipsnyje (Kultūros paveldo apsaugos reikalavimų pažeidimas), o kartu tokiais atvejais privalomai stabdomi rangovo ir subrangovo vykdomi darbai, pasinaudodamas Gimnazijai ir rangovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ esama svarba (būtinumu) atliekamus darbus baigti iki mokslo metų, prasidėsiančių artimiausio rugsėjo 1-ąją dieną, pradžios, nes po to darbų atlikimas būtų apsunkintas arba visiškai neįmanomas, taip pat siekdamas išvengti grėsmės, vėluoti atlikti darbus ir patirti apmokėjimo problemas, nuo 2018 m. rugpjūčio 9 d. iki 2018 m. rugsėjo 11 d. betarpiškų susitikimų ir telefoninių pokalbių, vykusių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ technikos direktoriumi ir šios bendrovės vieninteliu akcininku D. B. metu, savo ir trečiojo asmens L. P., dirbančios (duomenys neskelbtini) skyriuje vyriausiosios specialistės pareigose, su kuria jis (L. T.) veda bendrą šeimos ūkį, nežinančios apie jo daromą nusikalstamą veiką, naudai tiesiogiai pažadėjo ir susitarė su D. B. priimti iš pastarojo kyšį – vartus ir jų įrengimo (pastatymo) darbus, kuriuos įgytų savo ir L. P. asmeninėms reikmėms, įrengiant juos jų abiejų gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), kieme, už kuriuos vartų gamintojui apmokės asmeniškai su D. B. susiję juridiniai asmenys, tokiu užmaskuotu būdu jam, L. T., išvengiant asmeninių išlaidų už vartų ir jų pastatymo darbų įgijimą, ir šį, įgytinų vartų bei jų įrengimo darbų kainos vertės kyšį jis, L. T., priims kaip neteisėtą ir nepagrįstą atlygį už savo, kaip valstybės tarnautojo, neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus bei už savo, kaip valstybės tarnautojo, palankumą ateityje.
2. Kauno apygardos prokuratūros prokuroro 2019 m. vasario 18 d. nutarimu nuo 2019 m. vasario 18 d. iki 2019 m. rugpjūčio 18 d. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 308/600 dalyje, įrengtus automatinius – 2 660 Eur vertės – kiemo vartus (toliau – automatiniai kiemo vartai), kaip gautus L. T. ir L. P. iš nusikalstamos veikos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. rugpjūčio 18 d., pratęsė laikiną nuosavybės teisių apribojimą į pirmiau nurodytus automatinius kiemo vartus.
III. Skundo argumentai
4. Skunde L. T. gynėjas, nesutikdamas su Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi, prašo ją panaikinti. Gynėjas nurodo, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas taikomas siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, turto konfiskavimą arba išplėstinį turto konfiskavimą ir šios procesinės prievartos priemonės pagrindinis tikslas išsaugoti turtą, jog jis nebūtų paslėptas, sunaudotas arba sunaikintas. Gynėjas mano, kad šių sąlygų konkrečiu atveju nėra. Be to, automatiniams kiemo vartams nėra pagrindo taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą ir todėl, kad jie nėra nusikalstamos veikos rezultatas, už vartus buvo atsiskaityta. Byloje nėra jokių duomenų ir apie tai, kad L. T. ir L. P. būtų ėmęsi kokių nors veiksmų, siekdami paslėpti ar sugadinti kieme esančius automatinius vartus, tokiu būdu sudarant apsunkinimus įvykdyti teismo nuosprendį, jeigu būtų nuspręsta juos konfiskuoti. Automatiniai vartai yra sumontuoti ir pastatyti kieme.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Kaltinamojo L. T. gynėjo Mindaugo Vasiliausko skundas atmetamas.
5. Kauno apygardos teismas, pratęsdamas trims mėnesiams laikiną nuosavybės teisių apribojimo terminą į automatinius kiemo vartus, laikėsi bendrųjų ir specialiųjų šios procesinės prievartos priemonės taikymo reikalavimų, nepažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 151 ir 152 straipsnio normų bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose įtvirtintų nuostatų dėl asmens nuosavybės neliečiamumo ir procesinių prievartos priemonių taikymo būtinybės, tik siekiant reikiamų proceso tikslų.
6. Baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad L. T. padarė jam inkriminuotą sunkų nusikaltimą, numatytą BK 225 straipsnio 2 dalyje. Tokie duomenys yra užfiksuoti liudytojų parodymuose, apžiūrų, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose bei kituose procesiniuose dokumentuose, esančiuose baudžiamosios bylos medžiagoje. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas nurodytų duomenų pakankamumą, klaidų nepadarė.
7. Baudžiamojoje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas automatiniams kiemo vartams taikytas siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą. Skunde akcentuojama, kad automatiniai kiemo vartai nėra nusikalstamos veikos rezultatas. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad esamoje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje nesprendžiama, ar automatiniai kiemo vartai yra / nėra uždraustos veikos rezultatas. Tai bus patvirtinta arba paneigta tik bylą išnagrinėjus iš esmės, priimant teismui galutinį baigiamąjį aktą.
8. Taikant procesines prievartos priemones visais atvejais yra suvaržomos tam tikros asmens konstitucinės teisės, tačiau tokių priemonių taikymas pateisinamas jomis siekiamais svarbiais BPK nustatytais tikslais. Kaip nurodyta anksčiau, aptariamu atveju siekiama užtikrinti galimą turto konfiskavimą. Pastebėtina, kad nuosavybės teisių suvaržymai į automatinius kiemo vartus yra laikino pobūdžio, jų taikymas galioja iki baudžiamosios bylos išsprendimo iš esmės. Kita vertus, teismas nenustatė, o ir kaltinamojo L. T. gynėjas skunde nenurodė jokių aplinkybių, kad dėl disponavimo nuosavybės teisėmis apribojimo į anksčiau aptartą turtą, kaltinamasis ir suinteresuotas asmuo L. P. patiria tokius suvaržymus, kurie viršija teisingos pusiausvyros tarp taikomų prievartos priemonių ir siekiamo tikslo ribas. Kaltinamasis su suinteresuotu asmeniu turi teisę automatiniais kiemo vartais naudotis ir juos valdyti. Nors nuosavybės teisių apribojimas į juos trunka ilgiau nei šešis mėnesius, atsižvelgiant į pateikto kaltinimo sunkumą bei bylos apimtį, pripažintina, kad taikoma procesinės prievartos priemonė užtikrina proporcingumo principą.
9. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad būtų išnykę ar pasikeitę aptariamos procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindai ir sąlygos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog jos taikymas konkrečiu atveju yra būtinas (BPK 151 straipsnio 1 ir 7 dalys).
10. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartis teisėta bei pagrįsta, todėl ji paliekama galioti.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti kaltinamojo L. T. gynėjo advokato Mindaugo Vasiliausko skundą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartį.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.