- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-06-05
- Bylos Nr.
- 2-342-878/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00146-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Liubinienė
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- V. K.
- Kategorijos
- 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Inga Liubinienė, sekretoriaujant Gailinai Jankauskienei, dalyvaujant ieškovei V. K., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui V. K. dėl naudojimosi tvarkos bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė V. K. ieškiniu prašo nustatyti naudojimosi ieškovės ir atsakovo bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis valdomu nekilnojamuoju turtu - gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuomos teise lygiomis dalimis naudojamu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal kurią ieškovė naudotųsi namo pirmame aukšte esančiomis patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-1 (14,9 kv.m), 1-2 (14,57 kv.m) ir 1-3 (5,62 kv.m), mansardoje esančiomis patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-9 (60,83 kv.m) ir 1-10 (45,50 kv.m), iš viso 141,11 kv.m, žemės sklypo projekte indeksu B pažymėta sklypo dalimi (415 kv.m), ūkinio pastato dalimi, pažymėta indeksu MN, o atsakovas naudotųsi namo pirmame aukšte esančiomis patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-4 (2,50 kv.m), 1-5 (18,36 kv.m), 1-6 (8,20 kv.m), 1-7 (16,86 kv.m) ir 1-8 (34,48 kv.m), iš viso 80,40 kv.m, žemės sklypo projekte indeksais C ir D pažymėtomis sklypo dalimis (atitinkamai 201 kv.m ir 225 kv.m), ūkinio pastato dalimi, pažymėta indeksu N, šalys bendrai naudotųsi žemės sklypo projekte indeksu A pažymėta sklypo dalimi (859 kv.m), taip pat kitais kiemo statiniais, prašė priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdyje 2013 m. balandžio 11 d. paaiškino, kad toks gyvenamojo namo patalpų paskirstymas leis bendraturčiams naudotis patalpomis izoliuotai, tokiu būdu išvengiant tarpusavio konfliktų, be to, atsakovas faktiškai nesinaudoja mansardoje esančiomis patalpomis, o ieškovės siūlomomis jam priskirti patalpomis 1-4, 1-5, 1-7, 1-8 atsakovas faktiškai naudojasi. Per patalpoje 1-6 esantį įėjimą atsakovas patektų į jam priskirtas pirmojo aukšto patalpas, o ieškovė į jos patalpas patektų per įėjimą patalpoje 1-4. Įėjimai į šalims priskirtas patalpas būtų priešingose gyvenamojo namo pusėse, todėl šalys į joms priskirtas patalpas patektų netrukdomai. Nors ieškovei tenka didesnė gyvenamojo namo dalis pagal plotą, t.y. 141,11 kv.m, ji yra nelygiavertė atsakovui tenkančiai daliai - 80,40 kv.m, nes ieškovei tenka tik 35,09 kv.m visiškai įrengto ploto, patalpos, esančios mansardoje, yra visiškai neįrengtos, be jokių komunikacijų, iš viso 106,33 kv.m ploto. Ieškovei teks savo lėšomis šias patalpas įsirengti, apsišiltinti, įsivesti atskiras komunikacijas, įsirengti šildymo sistemą, tuo tarpu atsakovui tenkančios patalpos yra visiškai įrengtos, su komunikacijomis, jam tenkančiose patalpose yra namo šildymo krosnis. Siūloma naudojimosi žemės sklypu, ūkiniu pastatu ir kitais statiniais tvarka yra racionali ir atitinka šalių poreikius, šalys nevaržomai patektų prie visų jiems priskirtų naudotis pastatų, būtų sudaryta galimybė įsirengti atskirus įvažiavimus. Teismo posėdyje 2013 m. gegužės 30 d. ieškovė V. K. teismo nurodymu pateikė ūkinio pastato planą ir pastato dalių ploto apskaičiavimą ir prašė nustatyti naudojimosi ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal kurią ieškovė naudotųsi šiomis ūkinio pastato dalimis: koridoriumi, plane pažymėtu indeksu 1-1 (1,81 kv.m), ūkio patalpa, plane pažymėta indeksu 1-2 (10,25 kv.m), ūkio patalpa, plane pažymėta indeksu 1-3 (18,91 kv.m), ūkio patalpa, plane pažymėta indeksu 1-4 (2,25 kv.m), malkine, plane pažymėta indeksu 1-7 (20,38 kv.m), malkine, plane pažymėta indeksu 1-8 (31,48 kv.m), iš viso 85,11 kv.m, o atsakovas naudotųsi ūkio patalpa, plane pažymėta indeksu 1-5 (34,81 kv.m), ir kluonu, plane pažymėtu indeksu 1-6 (49,70 kv.m), iš viso 84,51 kv.m, nurodė, jog nustačius tokią naudojimosi ūkio pastato dalimis tvarką, šalys jomis naudotųsi izoliuotai, naudojamų dalių plotas būtų beveik proporcingai lygus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį atsakovas prašė ieškinį atmesti, sutiko, kad naudojimosi turtu tvarka būtų nustatyta, tačiau siekė naudotis namo pirmame aukšte esančiomis patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-2 (14,57 kv.m), 1-3 (5,62 kv.m), 1-5 (18,36 kv.m), 1-6 (8,20 kv.m), 2/3 dalimis patalpos, pažymėtos indeksu 1-4 (2,50 kv.m), mansardoje esančia patalpa, pažymėta indeksu 1-9 (60,83 kv.m), iš viso 117,30 kv.m bendrojo ploto, siūlė paskirti ieškovei naudotis namo pirmame aukšte esančiomis patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-7 (16,86 kv.m), 1-8 (34,48 kv.m), 1/3 dalimi patalpos, pažymėtos indeksu 1-4 (2,50 kv.m), taip pat mansardoje esančia patalpa, pažymėta indeksu 1-10 (45,50 kv.m), iš viso 104,21 kv.m bendrojo ploto. Nurodė, kad taip namas būtų padalintas išilgai pusiau, atsakovas už jam tenkančią didesnę patalpų dalį sutiktų atitverti patalpą 1-4 mūrine sienele, kad ieškovė turėtų atskirą įėjimą, jei būtų draugiškai susitarta dėl naudojimosi namu tvarkos nustatymo, jis apsiimtų įvesti vandentiekį į ieškovei tenkančias pirmojo aukšto patalpas, užmūrytų duris patalpoje 1-2 ir iškirstų naujas prieš laiptus į mansardą, o ieškovei tektų įsirengti laiptus į jai tenkančią mansardos dalį. Taip pat nurodė, kad ieškovei nuo 2010 m. balandžio 23 d. išėjus gyventi atskirai, jis sutvarkė vonią, miegamąjį kambarį, pakeitė šildymo katilą, todėl ir ieškovė gali investuoti savo lėšų, siekdama nekliudomai naudotis namo dalimi. Atsakovas nesutinka su ieškovės siūlomu ūkinio pastato naudojimosi variantu, nes ūkinio pastato dalys yra nelygiavertės, jos turėtų būti paskirtos naudotis lygiomis dalimis. Dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos atsakovas neprieštarauja. Atsakovas ir jo atstovė teismo posėdžio 2012 m. rugpjūčio 28 d. metu savo poziciją patikslino, nurodydami, kad nori naudotis ½ dalimi patalpos 1-1.
Atsakovas teismo posėdyje nedalyvauja, apie teismo posėdžio laiką ir vietą informuotas tinkamai (b.l. 146), neatvykimo į teismo posėdį priežasčių nepranešė, neprašė teismo posėdį atidėti, todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo - Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos (b.l. 62-63) atsiliepime nurodė, kad Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančio 0,1700 ha žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), faktiniai naudotojai yra V. K. ir V. K., kurie turi teisę šį žemės sklypą įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl Nacionalinė žemės tarnyba ieškinio pagrįstumą palieka spręsti teismo nuožiūra visapusiškai išnagrinėjus bylos aplinkybes. Atstovas teismo posėdyje nedalyvauja, apie teismo posėdį trečiasis asmuo informuotas tinkamai, atidėti posėdžio neprašė, atstovo neatvykimo priežasčių nepranešė, todėl byla išnagrinėta trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, naudojamas ir disponuojamas bendraturčių sutarimu. Jeigu dėl to nesutariama, tai kilęs ginčas išsprendžiamas teismo (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys.
Bylos duomenys patvirtina, kad Prienų rajono apylinkės teismas 2011 m. birželio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-149-805/2011 nutraukė šalių santuoką ir lygiomis dalimis, t.y. po ½ dalį padalijo santuokoje įgytą gyvenamąjį namą ir jo priklausinius, pripažindamas šalims nuomos teisę į ½ dalį po pastatais esančio valstybei priklausančio žemės sklypo. Pagal VĮ Registrų centro duomenis ieškovei ir atsakovui priklauso po ½ dalį 221,51 kv.m bendrojo ploto gyvenamojo namo, 186,60 kv.m užstatyto ploto ūkio pastato ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), o 0,1700 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalis priklauso ieškovei V. K., o ½ dalis - Lietuvos Respublikai (b.l. 112-115). Ieškovės pateiktame VĮ Registrų centro 2011 m. gruodžio 15 d. pastato dalių apskaičiavimo projekte K3-107 nurodyta, kad V. K. tenkančios naudotis 221,51 kv.m bendrojo ploto gyvenamojo namo dalies plotas yra 141,11 kv.m, atsakovui tenka 80,40 kv.m bendrojo ploto (b.l. 16). Gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos plane nurodytas patalpų dydis, jų išsidėstymas indeksais pirmame aukšte bei pastogėje (b.l. 10-11). Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projekte nurodytos dalys, tenkančios naudotis ieškovei ir atsakovui atskirai: 415 kv.m ieškovei ir 426 kv.m atsakovui, taip pat abiems bendrai naudotis paskirtina 859 kv.m ploto (b.l. 15). Atsakovo pateiktame VĮ Registrų centro 2012 m. kovo 28 d. pastato dalių apskaičiavimo projekte K3-25 nurodyta, kad atsakovui tenkanti bendrojo ploto dalis sudarytų 117,37 kv.m, o ieškovei 104,14 kv.m bendrojo ploto (b.l. 74-76).
Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp bendraturčių nėra ginčo dėl naudojimosi žemės sklypu ir kitais kiemo statiniais (rūkykla, tualetu) tvarkos nustatymo. Tačiau šalys nesutaria dėl naudojimosi gyvenamuoju namu ir ūkio pastatu. Ieškovė nori naudotis gyvenamojo namo mansardoje esančiomis patalpomis, kurių indeksai 1-9 (60,83 kv.m) ir 1-10 (45,50 kv.m), taip pat pirmojo aukšto patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-1 (14,59 kv.m), 1-2 (14,57 kv.m) ir 1-3 (5,62 kv.m). Atsakovas nori naudotis mansardoje esančia patalpa 1-9 ir pirmojo aukšto patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-2 (14,57 kv.m), 1-3 (5,62 kv.m), 1-4 (2,50 kv.m), 1-5 (18,36 kv.m), 1-6 (8,20 kv.m) ir 2/3 dalimis patalpos 1-1 (14,59 kv.m). Tiek pagal ieškovės siūlomą gyvenamojo namo patalpų naudojimosi tvarką, tiek pagal atsakovo atsiliepime nurodytą variantą bendraturčiams priskirtinų naudotis patalpų plotas neatitiktų jų turimos idealiosios dalies. Ieškovė nori naudotis iš viso 141,11 kv.m namo ploto, o atsakovas pagal ieškovės prašomą nustatyti naudojimosi tvarką naudotųsi iš viso 80,40 kv.m namo ploto. Pažymėtina, kad, nors ieškovė pageidauja 63,70 procento gyvenamojo namo patalpų ploto, šioje dalyje įrengtų ir jau pritaikytų gyventi patalpų, nereikalaujančių jokių papildomų investicijų, plotas sudaro tik 34,79 kv.m, t.y. ieškovei tektų tik 30,20 procento įrengtų gyvenamojo namo patalpų, o atsakovui atitinkamai tektų 69,80 procento įrengtų gyvenamojo namo patalpų. Taip pat pastebėtina, kad ieškovės pageidaujamų įrengtų patalpų funkcionalumas nėra adekvatus atsakovui jos siūlomų patalpų funkcionalumui: ieškovės pageidaujama 14,59 kv.m ploto patalpa yra namo koridorius su jame įrengtais laiptais į mansardą. Nors ieškovė pageidauja naudotis jau įrengta vonios patalpa, jai tektų įsirengti virtuvę, į kur tektų įvesti vandentiekį ir kanalizaciją. Tuo tarpu ja įrengta virtuvės patalpa tektų atsakovui. Be to, atsakovui tektų ir katilinės patalpa indeksas 1-4, kurioje jau yra įrengta namo šildymo sistema. Tuo tarpu ieškovei tektų atskirai įsirengti namo šildymo sistemą, įsigyti ir pajungti šildymo krosnį, įrengti patalpą, reikalingą šildymo krosniai pastatyti. Byloje esantys duomenys – ieškovės paaiškinimai, taip pat atsakovo paaiškinimai, duoti teismo posėdyje 2012 m. rugpjūčio 28 d. (b.l. 86-87), patvirtina, kad vandentiekio ir kanalizacijos skirstymo šulinys yra gyvenamojo namo išorėje ties patalpa 1-3. Taigi, atsakovas nuo šio šulinio atskirą vandentiekio ir kanalizacijos atšaką galėtų įsivesti tiesiai į patalpą 1-5, tuo pačiu įsirengdamas ir atskirą vandens ir nuotekų apskaitos įrenginį, o ieškovė, jai tekus patalpai 1-3, galėtų nekliudomai ir be ypatingų investicijų naudotis vandentiekiu ir kanalizacija. Tuo tarpu atsakovo siūloma patalpų naudojimosi tvarka, jam paliekant tiek patalpą 1-3, tiek patalpą 1-5, labai apsunkintų galimybę ieškovei į jos naudojamas patalpas įvesti vandentiekį ir kanalizaciją, nes atsakovo jai siūlomos pirmojo aukšto patalpos būtų priešingoje gyvenamojo namo pusėje, nei vandentiekio ir kanalizacijos skirstymo šulinys. Be to, būtent ieškovei naudojantis patalpa 1-3, kurioje yra įrengtas kaminas ir ventiliacijos anga, būtų patogu iš jos prie šių angų prijungti šildymo krosnį. Taip pat pastebėtina, kad pagal esamą namo projektą į mansardos patalpas patenkama tik vienu būdu – laiptais iš 1-1 indeksu pažymėtos patalpos. Atsakovas pageidauja 2/3 dalių šios patalpos, atsiliepime nurodė, jog jis užmūrytų duris, esančias 1-2 patalpoje ir išsikirstų naujas prieš laiptus į mansardą, o ieškovei tektų įsirengti laiptus į jai tenkančią mansardos dalį. Tačiau atsakovas nepateikė tokio papildomų laiptų įrengimo projekto, todėl nėra galimybės teismui įvertinti, ar toks antrų laiptų įrengimo būdas yra galimas pagal atitinkamus statybos reglamentus. Be to, tokia atsakovo pozicija nėra logiška - iš namo brėžinio matyti, jog name patalpoje 1-1 įrengtais laiptais yra patenkama į patalpą 1-9, kurios pageidauja pats atsakovas, taigi, ieškovė pagal atsakovo siūlomą variantą jai tenkančioje patalpos 1-1 dalyje esančiais laiptais patektų ne į jai siūlomą paskirti patalpą 1-10, o į atsakovo pageidaujamą naudotis patalpą 1-9. Taip pat pastebėtina, kad atsakovo siūlymas į mansardą įrenginėti dar vienus atskirus laiptus nėra racionalus, nėra pateikta, kokių išlaidų šis laiptų įrengimas pareikalautų, atsakovas nepagrindė ir savo poreikio naudotis mansardoje esančia patalpa – iki šiol minėta patalpa jis visiškai nesinaudojo, jis faktiškai užėmė patalpas pirmajame namo aukšte. Bylos duomenys patvirtina, jog mansardos patalpos yra neįrengtos, nešildomos, nėra įvestas vandentiekis ir kanalizacija, dėl stogo nuolydžio patalpos, kurios indeksas 1-10, dalyje yra tik 1,60 m aukštis, taigi, šios patalpos tūris yra sumažintas, atitinkamai mažesnis šios patalpos patogumas. Atsižvelgiant į mansardos patalpų įrengimo laipsnį, tai, jog pritaikant jas normaliam gyvenimui, reikalingos pakankamai didelės investicijos stogo ir sienų šiltinimui, lubų įrengimui, šildymo sistemos, vandentiekio įvedimui ir pan., darytina išvada, jog mansardoje esančių patalpų vertė yra žymiai mažesnė nei namo pirmojo aukšto patalpų, kurios yra visiškai įrengtos, apšildomos ir tinkamos gyventi. Todėl, įvertinus šalims tenkančių naudotis patalpų funkcionalumą, bendraturčių poreikį atskiroms gyvenamojo namo patalpoms, faktinį šių patalpų naudojimą, numatomas papildomas išlaidas patalpų mansardoje įrengimui ir pritaikymui gyventi, atskiros šildymo sistemos įrengimui, atskirų komunikacijų (vandentiekio ir kanalizacijos) įvedimo galimybes, jau aptartą pakankamai nedidelį nuokrypį nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų daiktų dalių, teismas sprendžia, kad šalių interesų teisinga pusiausvyra bus pasiekta, nustačius naudojimosi šiuo ginčo daiktu tvarką pagal ieškovės siūlomą variantą: ieškovei priskirti naudotis gyvenamojo namo pirmame aukšte esančiomis patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-1 (14,9 kv.m), 1-2 (14,57 kv.m) ir 1-3 (5,62 kv.m), mansardoje esančiomis patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-9 (60,83 kv.m) ir 1-10 (45,50 kv.m), o atsakovui priskirti naudotis pirmame aukšte esančiomis patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-4 (2,50 kv.m), 1-5 (18,36 kv.m), 1-6 (8,20 kv.m), 1-7 (16,86 kv.m) ir 1-8 (34,48 kv.m).
Kaip minėta, ginčo dėl naudojimosi žemės sklypu ir kitais kiemo statiniais nėra, todėl ieškovei priskirtina naudotis žemės sklypo projekte indeksu B pažymėta sklypo dalimi (415 kv.m), o atsakovui - žemės sklypo projekte indeksais C ir D pažymėtomis sklypo dalimis (atitinkamai 201 kv.m ir 225 kv.m), šalims paliktina bendrai naudotis žemės sklypo projekte indeksu A pažymėta sklypo dalimi (859 kv.m) ir kitais kiemo statiniais.
Nors ieškovė teismo posėdyje 2013 m. gegužės 30 d. prašė nustatyti kitokią naudojimosi ūkiniu pastatu tvarką, nei ieškinyje dėl to pareikštas reikalavimas, ji ieškinio dalyko CPK nustatyta tvarka nepakeitė, todėl teismas bylą nagrinėjo ieškinyje pareikštų reikalavimų ribose. Pastebėtina, kad atsakovas apie ieškovės reikalavimų keitimą neinformuotas, o netgi CPK nustatytą tvarką atitinkantis ieškinio dalyko keitimas teismo posėdyje bylą nagrinėjant iš esmės, juolab jame nedalyvaujant atsakovui, užvilkintų bylos nagrinėjimą.
Atsakovas atsiliepime nurodė, kad ūkinio pastato dalys yra nelygiavertės ir siūlė paskirti jas naudotis lygiomis dalimis, t.y. kiekvienos naudojant po pusę, atitveriant jas pusiau, pateikė fotonuotraukas, iš kurių matyti, kad viena ūkinio pastato dalis yra mūrinė, o kita – medinė, tačiau jis teismui nepateikė nei šio pastato brėžinio, nei jo padalijimo atitveriant pusiau projekto. Ieškovė teismo reikalavimu pateikė šio pastato planą su jo bendru ir atskirų patalpų išmatavimu. Ieškovė teisme paaiškino, kad elektra įvesta į abi pastato dalis. Iš ieškovės pateikto plano matyti, jog ūkinio pastato dalis, pažymėta indeksu MN, yra mūrinė, jos patalpų bendras plotas yra 68,06 kv.m, o pastato dalis, pažymėta indeksu N, yra medinė, jos patalpų plotas yra 101,56 kv.m. Tokiu būdu ieškovei tekų naudotis 33 procentais ūkinio pastato patalpų, o atsakovui - 67 procentais ūkinio pastato patalpų. Nors ieškovė naudotųsi mūrine pastato dalimi, jai tenka žymiai mažesnis šio pastato plotas nei atsakovui. Ieškovė teisme paaiškino, kad elektra įvesta į abi pastato dalis, medinėje šio pastato dalyje, kurios patalpos indeksas 1-6, įrengtos grindys. Taigi, atsakovui nepateikus kito racionalaus naudojimosi pastato patalpomis projekto spręstina, kad tokia ieškinyje nurodyta naudojimosi ūkiniu pastatu tvarka atitiks abiejų šalių interesus, nes, nors ieškovei teks mūrinė dalis, atsakovas gaus naudotis dvigubai didesniu nei ieškovė ūkinio pastato plotu, be to, tokios naudojimosi tvarkos nustatymas nereikalaus jokių papildomų investicijų, kad bendraturčiai pastato dalimis galėtų naudotis izoliuotai. Tenkintinas ieškovės ieškinio reikalavimas ir ieškovei priskirtina naudotis ūkinio pastato dalimi, pažymėta indeksu MN, iš viso 68,06 kv.m ploto, atsakovui priskirtina naudotis ūkinio pastato dalimi, pažymėta indeksu N, iš viso 101,56 kv.m ploto.
Šioje byloje ieškovė sumokėjo 282 litus žyminio mokesčio (b.l. 18, 111), turėjo 5000 litų išlaidų už jai atstovavusio advokato G. K. teiktą teisinę pagalbą (b.l. 17, 116, 47-50, 117-119, 127-130, 147-151). Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovo priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Be to, byloje patirta 56,65 litų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, kurios, ieškinį tenkinus visiškai, priteistinos iš atsakovo V. K. valstybės naudai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis)
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285, 286 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini), tvarką: ieškovei V. K. priskirti naudotis gyvenamojo namo pirmame aukšte esančiomis patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-1 (14,9 kv.m), 1-2 (14,57 kv.m) ir 1-3 (5,62 kv.m), mansardoje esančiomis patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-9 (60,83 kv.m) ir 1-10 (45,50 kv.m), žemės sklypo projekte indeksu B pažymėta sklypo dalimi (415 kv.m), ūkinio pastato dalimi, pažymėta indeksu MN, iš viso 68,06 kv.m ploto, atsakovui V. K. priskirti naudotis gyvenamojo namo pirmame aukšte esančiomis patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-4 (2,50 kv.m), 1-5 (18,36 kv.m), 1-6 (8,20 kv.m), 1-7 (16,86 kv.m) ir 1-8 (34,48 kv.m), žemės sklypo projekte indeksais C ir D pažymėtomis sklypo dalimis (atitinkamai 201 kv.m ir 225 kv.m), ūkinio pastato dalimi, pažymėta indeksu N, iš viso 101,56 kv.m ploto, šalims priskirti bendrai naudotis žemės sklypo projekte indeksu A pažymėta sklypo dalimi (859 kv.m) ir kitais kiemo statiniais.
Priteisti iš atsakovo V. K. 282,00 Lt (du šimtus aštuoniasdešimt du litus 00 ct) žyminio mokesčio ir 5000,00 Lt (penkis tūkstančius litų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei V. K..
Priteisti iš atsakovo V. K. 56,65 (penkiasdešimt šešis litus 65 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.