- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-06
- Bylos Nr.
- 2-504-200/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00327-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Angelė Ikasalienė
- Kategorijos
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Angelė Ikasalienė sekretoriaujant Jolantai Smilgin žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl antstolės A. M. veiksmų, varžytynių pripažinimo neteisėtomis, panaikinant varžytynių rezultatus, netvirtinant turto pardavimo iš varžytynių akto pagal UAB „B.“ skundą suinteresuotais asmenimis kviečiant AB „C.“ bankas, A. B. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas UAB „B.“, padavęs skundą dėl antstolės A. M. veiksmų, patikslintu pareiškimu prašo pripažinti 2011-03-14 įvykusias varžytynes dėl 1988 m. statybos garažo, kurio unik. Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 44,02 kv.m., esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio UAB ,,B.", neteisėtomis, jas anuliuojant (panaikinant varžytinių rezultatus), ir netvirtinant turto pardavimo iš varžytinių akto.
Savo skunde nurodo, kad 2008-10-13 AB P. B. ir UAB ,,B." į.k. ((duomenys neskelbtini), sudarė kreditavimo sutartįNr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriąUAB ,,B.„ buvo suteiktas 152000,00 litų kreditas gamybiniams pastatams įsigyti. AB "C." banko (AB ,,P. B." banko teisių ir pareigų perėmėjo) prašymu Hipotekos skyriaus prie Alytaus rajono apylinkės teismo teisėjo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartimi (bylos Nr. ((duomenys neskelbtini)) pradėtas priverstinis skolos išieškojimas iš UAB ,,B." bankui įkeisto nekilnojamojo turto. 2011 m. kovo 14 d. įyyko pirmosios UAB ,,B." priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo varžytynės. 2011-03-14 10 val. įvyko 1988 m. statybos garažo, kurio unik. Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 44,02 kv.m., esančio (duomenys neskelbtini), varžytynės ir minėtas garažas buvo parduotas už 9 240 litų. Turto pardavimo iš varžytynių aktas perduotas tvirtinti Varėnos rajono apylinkės teismui.
Varžytynių aktas pripažintinas negaliojančiu, kadangi pareiškėjo nuomone, antstolės paskirtas turto vertintojas neteisingai nustatė garažo vertę. 2010 metais savavališkai pastatė garažo antrą aukštą. Statybos darbus savavališkai vykdė todėl, kad patalpa verslui buvo reikalinga labai skubiai, o projekto paruošimas ir statybos leidimo išdavimas būtų užtrukę. Pasikeitus Statybos įstatymui ir atsiradus galimybei įteisinti šią savavališką statybą, kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, tačiau nespėjo įteisinti savavališkos statybos, nes prasidėjo priverstinis turto pardavimas. Garažo antro aukšto pastatymas UAB ,,B." kainavo apie 10 000 litų, todėl ir garažo vertė šia suma turėjo padidėti. Antstolis privalo skolininką ir kreditorių pasirašytinai informuoti, kad šie turi teisę pareikšti nuomonę dėl antstolio pasiūlyto turto įkainojimo (CPK 681 straipsnio 1 dalis), taip pat reikšti prieštaravimus (CPK 681 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjas apie šias teises nebuvo informuotas.UAB “B.” atstovas nedalyvavo 2011-01-20 areštuojant įmonės turtą. Turto arešto akte nenurodyta areštuojamo turto vertė. Turto arešto akte Nr. (duomenys neskelbtini), grafoje ,,daikto vertė" nurodyta, kad vertė bus nustatyta vertintojui atlikus vertinimą. Jokių pranešimų apie nustatytą parduodamo iš varžytynių turto vertę nei iš antstolės, nei iš turto vertintojų UAB ,,B." iki pat varžytynių paskelbimo negavo, todėl laikytina, kad turto arešto aktas nebuvo tinkamai įteiktas skolininkui. Skolininkas ar kreditorius, nesutinkantys su
eksperto pateiktu įvertinimu, gali reikšti motyvuotus prieštaravimus ir prašyti antstolį skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę CPK 682 straipsnio nustatyta tvarka. CPK 681 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas turto perkainojimo institutas, kurio tikslas - užtikrinti areštuoto turto tinkamą įkainojimą pasikeitus jo vertei, taip garantuojant vykdymo proceso šalių teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Atlikdamas antstolio procesinės veiklos kontrolę (CPK 594 straipsnis) teismas vertina, teisėti ar ne antstolio veiksmai (tiek veikimas, tiek neveikimas). Teismo vaidmuo vykdymo procese iš esmės skiriasi nuo teismo vaidmens kitose civilinio proceso stadijose. Vykdymo procese teismas visų pirma atlieka antstolio procesinės veiklos kontrolę (CPK 594 straipsnis), o siekdamas užtikrinti turto pardavimo iš varžytynių teisėtumą ir nuosavybės teisių apsaugą, dalyvauja tvirtindamas varžytynių aktą ((duomenys neskelbtini) straipsnis). EŽTT taip pat akcentuoja, kad, vykdant teismo sprendimus, privalu laikytis priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai, t. y. turi būti užtikrintas antstolio veiksmų teisėtumas. Be to, EŽTT, remdamasis nuosavybės teisių apribojimo pateisinamumo sąlygomis, pabrėžė, kad nuosavybės paėmimas, nesumokant sumos, pagrįstai susijusios su jos verte, paprastai reiškia neproporcingą nuosavybės teisių apribojimą, todėl neatitinka Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio reikalavimų (Papachelas v. Greece, no. 31423/96, ECHR 1999-11, par. 48). EŽTT taip pat įpareigoja nacionalinėje teisėje nenustatyti galimybės atlikti tokį sandorį, kai nepaisoma tikrosios turto vertės ir teisėtų skolininko bei kreditoria.us interesų. EŽTT praktikoje įtvirtinama skolininko teisių apsauga ir teisinga pusiausvyra tarp konkuruojančių interesų, akcentuojant skolininko galimybę parduoti turtą už kainą, atitinkančią rinkos vertę (Kanala v. Slovakia, no. 57239/00, par. 61). Pažymėtina, kad įkainojus turtą mažesne nei jo rinkos vertė kaina pažeidžiamos skolininko ir kreditoriaus teisės bei nesilaikoma interesų pusiausvyros principo.
Atsiliepimas
Anstolė A. M. pateikė atsiliepimą, kuriuo skundo nepripažino, nurodė, kad 2011 01 19 antstolės A. M. kontorai buvo pateikta 2010 12 20 Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartis Nr. (duomenys neskelbtini) parduoti iš viešųjų varžytynių adresu (duomenys neskelbtini), esančius UAB ,,B." priklausančius nekilnojamuosius daiktus:
- 277,66 kv. m. ploto plovyklą, unikalusNr. (duomenys neskelbtini);
- 44,02 kv. m. ploto garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Pagal minėtą nutartį užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) bei pradėtas vykdymo procesas, kurio metu 2011 03 14 iš pirmųjų varžytynių už 9240,00 Lt sumą (vykdomosios bylos lapas Nr. 135) pirkėjui A. B. buvo parduotas pareiškėjui priklausantis garažas. Pagrindinis pareiškėjo skundo argumentas - neteisingai nustatyta nekilnojamojo turto, t.y. garažo vertė. Pagrįsdamas vertės nustatymo svarbą pardavimo iš varžytynių bylose, pareiškėjas remiasi Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijos pirmojo protokolo 1 straipsniu. Tačiau minėto straipsnio antra dalis nesuabsoliutina nuosavybės turėtojo teisės ir suteikia įstatymų leidėjui teisę priimti įstatymus, leidžiančius ginti visuomenės interesus, tame tarpe ir nukentėjusių šalių pažeistoms teisėms ir iki pažeidimo padarymo buvusiai padėčiai kuo greičiau atstatyti, reikalingus teisės aktus. Šios nuostatos, laikantis proporcijų ir pusiausvyrų, įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei kituose įstatymuose. Pavyzdžiui, Civilinio proceso kodeksas, skyriuje, reglamentuojančiame vykdymo procesą, kaip vieną iš pažeistos šalies teisių gynimo būdų, nustatydamas turto pardavimo iš varžytynių tvarką, kartu numato ir skolininko teisę pačiam surasti ir pasiūlyti savo turtui pirkėją, tuo pačiu gaunant už turtą vidutinę jo rinkos ar didesnę kainą, taip pat neriboja varžytynių metu kainos padidėjimo. Atsižvelgiant į tai, varžytynių vykdymas bei nustatyta jų vykdymo tvarka, negali būti laikoma asmens teisių pažeidimu.
Teikdamas argumentus, pareiškėjas remiasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2006, tačiau visiškai neatkreipia dėmesio į tai, kad minėtoje byloje nagrinėjamos aplinkybės absoliučiai netapačios esamoms šioje. Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, kad taikant teismų praktiką, privalu atsižvelgti į bylų, kuriose priimti sprendimai, esmę, nes tik esant tokioms pat aplinkybėms, galima taikyti atskirais atvejais priimtus sprendimus, kuriuos įtakoja visų sąlygų visuma. Nutartyje Nr. 3K-3-514/2006 sprendžiamas klausimas susijęs su turto kainos nustatymu paties antstolio sprendimu bei turto pardavimu iš varžytynių praėjus metams po turto įkainojimo. Šiuo gi, pareiškėjo skundžiamu konkrečiu atveju, vertinimo ataskaita surašyta 2011 02 04, turtas įkainotas vertinimo eksperto, turinčio įstatymu nustatyta tvarka gautą kvalifikacijos pažymėjimą (vykdomosios bylos lapas Nr. 114) bei teisę atlikti tokius vertinimus. Todėl atlikta ekspertize bei jos išvadomis abejoti nėra jokio pagrindo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2010 m. pastatė garažo antrą, aukštą, kuris jam kainavo 10000 litų sumą, ši suma, anot jo, turėjo būti įtrauktą į bendrą garažo vertę. Antro aukšto pristatymo faktas prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudotas tik tuo atveju, jei tai būtų įstatymų nustatyta tvarka įforminta nekilnojamojo turto registre. Tačiau iš registro duomenų (vykdomosios bylos lapas Nr. 8) matyti, kad parduodamas garažas vieno aukšto. Garažas 44,02 kv. m. ploto ir 290 kub. m. tūrio. Tūris apskaičiuojamas plotą padauginus iš aukščio. Taigi, garažo aukstis tūrį padalinus iš ploto gaunamas 6,5 m. Palyginus jį su turto vertinimo ataskaitose esančiose nuotraukose užfiksuotu vieno aukšto plovyklos pastatu, paaiškėja, kad pareiškėjas ne pristatė antrą aukštą, o savavaliskai, kartu pažeisdamas ir hipotekos turėtojo AB ,,C." banko, nedavusio tokiems darbams sutikimo, teises, atliko jau esamo garažo rekonstrukciją, t.y. garažo viduje įrengė pertvarą, pastatą padalindamas į dvi erdves. Varžytynių metu, remiantis registro duomenimis, garažas parduotas kaip vienas vieno aukšto statinys teisėtai. Nepaisant to, nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, kad vertinimo metu neatsižvelgta į pertvaras. Vertinimo ataskaitoje (vykdomosios bylos lapas Nr. 90 ir 91) nurodyta, kad garažas dviejų aukštų, garažo grindys betono, sienų ir lubų apdailos nėra. Vertintojas įvertino faktinę statinio būklę ir iš išorės, ir iš vidaus. Atsižvelgdamas į visumą, vertintojas nustatė tokio statinio vidutinę rinkos kainą 11000,00 Lt.
Pareiškėjas su tokia kaina nesutinka, tačiau nepateikia jokių duomenų, leidžiančių manyti kitaip. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2007, nagrinėjant skolininko skundą dėl turto įkainojimo, teismas pasisakė, kad pareiškėjo teiginiai dėl jam priklausančio turto didesnės vertės negali remtis vien samprotavimais, o turi būti pagrįsti įrodymais. UAB ,,B." teiginiai, kad sužinojus apie įrengtą pertvarą, antstolė turėjo atlikti perkainojimą, taip pat nėra svarūs. Civilinio proceso kodekso 681 str. reglamentuojama turto įkainojimo tvarka. Šiame straipsnyje numatyta, kad perkainojimas atliekamas pasikeitus turto vertei. Kaip minėta, turto vertinimas atliktas eksperto, paskirto antstoliui abejojant dėl kainos (CPK 681 str. 1 d.), o per laikotarpį nuo vertinimo atlikimo iki varžytynių, neįvyko jokie rinkos pokyčiai, galintys byloti apie objekto perkainojimo būtinumą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad varžytynėse dalyvavo tik du pirkėjai, o kaina, už kurią parduotas objektas - 9240 Lt. Tai dar kartą įrodo, kad turto vertinimas atliktas teisingai. Objektu, nors apie varžytynes paskelbta viešai internetinėje erdvėje ir spaudoje, susidomėjo nedidelis skaičius potencialių pirkėjų, kas byloja apie šio objekto mažą paklausą bei nedidelę likvidacinę vertę - sąlygas, į kurias reikia atsižvelgti vertinant turtą.
Reaguojant į nelegalių statybų atvejį, pabrėžtina, kad teisėje galioja principas jog iš neteisės negali atsirasti teisė. Pareiškėjas pats nurodo faktą, kad statyba vykdyta nelegaliai, t.y. neturint projekto ir negavus leidimo. Tokiu atveju, neteisėtai veikai atlikti skirtų lėšų kompensavimo klausimas iš viso neturėtų būti sprendžiamas. Šiuo atveju gali būti ateityje keliamas sąžiningo įgijėjo iniciatyva tik vienas klausimas - nelegalių statybų įteisinimo arba statinio sutvarkymo iki prieš rekonstrukciją buvusios būklės pareiškėjo sąskaita.
Pareiškėjas skundu akcentuoja faktą, jog jis, kaip numatoma Civilinio proceso kodekso 681 str., nebuvo pasirašytinai informuotas apie savo teisę pareikšti nuomonę dėl pasiūlyto turto įkainojimo, o taip pat dėl pareikšto įkainojimo reikšti prieštaravimus. CPK 681 str. nereglamentuota jokia prievolė antstoliui pasirašytinai supažindinti skolininką su minėtomis teisėmis. Civilinio proceso kodekso 681 str. nustatyta skolininko teisė reikšti prieštaravimus, kuri savaime suteikiama remiantis Civilinio proceso kodekso 643 str. numatytomis bendromis skolininko teisėmis. Be to, kaip matyti iš pateikto skundo, pareiškėjui jo akcentuojamas faktas nesutrukdė apskųsti antstolės veiksmų dėl varžytynių, todėl visiškai aišku, kad pareiškėjas buvo susipažinęs su savo kaip skolininko teisėmis. Skunde taip pat keliamas tinkamo arešto akto įteikimo klausimas. Pareiškėjo teigimu, nustačius netinkamą turto arešto įteikimo faktą, tai būtų priežastis turto perkainojimui atlikti. Savo argumentąpareiškejas grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartimi civilineje byloje Nr. 3K-3-185/2007, tačiau vėl neatsižvelgdamas į nutartimi sprendžiamų aplinkybių visumą, savaip interpretuoja iš bendro konteksto pasirinktą dalį teksto. Minėta nutartimi konstatuojamas turto arešto, kuriuo buvo nustatyta turto kaina, įteikimo datos, nuo kurios pradedamas skaičiuoti terminas prieštaravimams reikšti, nustatymo faktas, o ne galimybė atlikti perkainojimą esant netinkamam turto arešto įteikimui. Pareiškėjo atveju, turto arešto aktas skolininkui įteiktas tinkamai, registruotu laišku, tačiau vertė parduodamo turto nustatyta ne turto arešto aktu, kaip nurodyta ir pačiam akte, o paskyrus ekspertizę vertinimui atlikti. CPK 681 str. 4 d. numatyta, kad atliekant ekspertizę, turto verte laikytina eksperto nustatyta vertė. 681 str. 3 d. numatyta, kad skolininkas, nedalyvavęs areštuojant turtą, prieštaravimus dėl įkainojimo turi teisę pareikšti per 5 dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą, t.y. sužinojo apie turto įvertinimą, Aiškinant CPK 681 str. loginiu metodu pažymėtina, kad vertę nustatant vertintojui, prieštaravimams reikšti terminas pradedamas skaičiuoti nuo sužinojimo apie įkainojimą dienos. UAB ,,B." apie turto vertę pasirašytinai supažindinta 2011 02 19 (vykdomosios bylos lapas Nr. 125). Nuo šios dienos pradedamas skaičiuoti terminas prieštaravimams reikšti. Pareiškėjui, įteikiant turto arešto aktą be įkainojimo ir teikiant vertinimo išvadas, nebuvo suvaržyta teisė teikti prieštaravimus, priešingai nei situacijoje, nagrinėjamoje nutartyje 3K-3-185/2007, tačiau šia teise pareikšti motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, į kuriuos antstolis pagalCPK 682 str. 2 d. gali ir neatsižvelgti, pareiškėjas nepasinaudojo.
Prašydamas netvirtinti pardavimo iš varžytynių akto, pareiškėjas prašo atsižvelgti į ekonominės krizės įtaką, Šį globalinį įvykį UAB ,,B." skunde prilygina force majeure aplinkybėms, kurių sudarydama su AB C. banku sutartį negalėjo kontroliuoti ir numatyti. UAB ,,B." kaip protingas juridinis asmuo, vykdydamas veiklą bei sudarydamas sandorius prisiima sandorių vykdymo riziką, Ekonominis nuosmukis nėra nenuspėjamas reiškinys. Istoriniais faktais ir ekonomikos mokslu pagrįsta, kad pakilimus seka nuosmukiai, o nuosmukius pakeičia ekonominiai pakilimai. Siekiant išvengti kuo didesnių nepageidaujamų pasekmių nuosmukių metu, įstatymais yra įtvirtinti įmonėse privalomieji rezervai, kuriais turi būti dengiami nuostoliai bei kreditiniai įsipareigojimai. Pareiškėjui nebuvo varžomos galimybės formuoti tokius rezervus. Nenoras įsiklausyti į ekspertų prognozes, nesugebėjimas numatyti galimų pasekmių, nerūpestingas pasitikėjimas ir negebėjimas vystyti verslą ar konkuruoti pasunkėjusiomis ekonomikos sąlygomis negali būti laikomi force majeure aplinkybėmis. Be to, krizės klausimas visiškai nesietinas su varžytynių teisėtumu ir negali būti akto netvirtinimo pagrindu. Pareiškėjas šiuos motyvus turėjo teisę teikti apskųsdamas Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartį dėl turto pardavimo iš varžytynių, tačiau kaip galima spręsti iš nutarties priėmimo ir jos pateikimo vykdymui datų, to nepadarė. Kaip pagrindas tenkinti skundą, taip pat negali būti faktas, jog šiuo metu vyksta derybos tarp AB ,,C." banko ir pareiškėjo dėl kreditavimo sutarties atnaujinimo. Civilinio proceso kodekso 725 str. nustatyta varžytynių akto tvirtinimo tvarka. Minėto straipsnio 4 dalyje numatyta, kad varžytynių aktas netvirtinamas teisėjui nustačius esminius pažeidimus parduodant turtą iš varžytynių. Derybų procesas niekaip nesietinas su varžytynių procesu. Išieskotojas, prasidėjus deryboms, turėjo teisę reikšti prašymą gražinti vykdomąjį dokumentą. Toks prašymas nebuvo pateiktas, tuo pačiu neveikimu išreiškiant ir išieškotojo valią tęsti turto pardavimą iš viešųjų varžytynių. Netvirtinant turto pardavimo iš varžytynių akto šiuo pagrindu, būtų ne tik pažeistos civilinio proceso nuostatos, bet ir sąžiningo turto igijėjo teisės.
Prašo pareiškėjo UAB ,,B." 2011 04 19 skundą dėl antstolės A. M. veiksmų atmesti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo vykdymo procese išieškotojas AB ,,C." bankas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo atmesti skundą, nurodo, kad pareiškėjas neįrodė, jog turtas iš varžytynių parduotas už per mažą kainą. Pareiškėjo nuomonė, kad dėl savavališkai pristatyto garažo antro aukšto garažo pradinė vertė turėjo būti 10 000 Lt didesnė yra nepagrįsta, nes turtas varžytynėse pardavinėjamas ne statybos kaina, bet rinkos kaina. Tam tikros sumos investavimas į daiktą nebūtinai reiškia, kad būtent ta suma padidėjo to daikto rinkos vertė. Savavališkos statybos įteisinimas taip pat kainuoja. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad savavališkos statybos jam kainavo 10 000 Lt. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, 2008-09-23, t.y., nekilnojamojo turto kainų smukimo pradžioje, garažas buvo įvertintas 11 904 Lt. Akivaizdu, jog šiuo metu, tebesitęsiant ekonominei krizei, garažo kaina yra dar mažesnė, todėl pareiškėjo teiginiai dėl per mažos garažo kainos vertintini kritiškai. Antra, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad garažo rinkos kaina yra didesnė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-09 nutartimi c. b. Nr. 3K-3-161/2007 konstatuota, kad šalis, ginčijanti iš varžytynių parduodamo turto vertę, turi pateikti įrodymus, kuriais remiasi. Tokia nuostata įtvirtinta ir CPK 178 str., numatančiame proceso šalių pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Iš aukščiau paminėtų aplinkybių darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė savo interesų pažeidimo parduodant garažą už turto vertintojo nustatytą kainą. Pareiškėjas nurodo, kad jam nebuvo įteiktas turto arešto aktas, nebuvo pasiūlyta pareikšti nuomonės dėl garažo įkainojimo. Bankas dėl šių faktinių aplinkybių nepasisako, nes nėra susipažinęs su vykdomaja byla, tačiau pažymi, kad pareiškėjas, būdamas verslo subjektas, pats turėjo domėtis vykdymo eiga, nes suvokė arba turėjo ir galėjo suvokti, kad hipotekos lakštu įkeistas turtas anksčiau ar vėliau bus pardavinėjamas iš varžytinių.
Šalies argumentai
Pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie finansinę krizę nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Nurodoma situacija būtų aktuali byloje, kurioje pareiškėjas ginčytų vienašalį kredito sutarties nutraukimą. Šiuo gi atveju toks klausimas nesprendžiamas, teismas turi pasisakyti dėl varžytynių akto, o ne dėl vienašalio kredito sutarties nutraukimo teisėtumo, todėl šie pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti ir nenagrinėtini. Dar viena varžytinių akto netvirtinimo priežastimi pareiškėjas įvardina su Banku vedamas derybas, tačiau šiuo metu derybos jau yra baigtos Bankui pareiškėjo prašymo netenkinus. Tačiau net ir.tuo atveju, jei derybų baigtis būtų kitokia, nebūtų teisinio pagrindo netvirtinti garažo pardavimo iš varžytinių akto.
Bylos nagrinėjimo teisme eigoje 2011-07-14 pareiškėjas UAB”B.” pateikė UAB”V.” teisminių ginčų tikslu parengtą turto vertės nustatymo ataskaitą dėl byloje nurodyto garažo vertės, ataskaitos nuorašai įteikti visiems bylos dalyviams, kurie savo nuomonės dėl šio dokumento nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentais ir šalių paaiškinimais išdėstytais jų pateiktuose procesiniuose dokumentuose patvirtinta, kad 2011 01 19 antstolės A. M. kontorai AB “C.” bankas pateikė vykdyti Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 12 20 nutartį Nr. (duomenys neskelbtini) parduoti iš viešųjų varžytynių UAB ,,B." priklausančius nekilnojamuosius daiktus, es. (duomenys neskelbtini):
- 277,66 kv. m. ploto plovyklą, unikalusNr. (duomenys neskelbtini);
- 44,02 kv. m. ploto garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Pateikdamas vykdyti nurodytą nutartį, išieškotojas prašė įkeisto nekilnojamojo turto vertei nustatyti skirti ekspertizę, pasiūlė, kad turto vertinimą atliktų bankui priimtinos turto vertinimo bendrovės UAB “B. T.”, UAB “I.”, UAB “L.”, UAB “C. k.”. Pagal minėtą nutartį antstolės kontoroje 2010-01-19 užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtas vykdymo procesas, kurio metu 2011 03 14 iš pirmųjų varžytynių už 9240,00 Lt sumą (vykdomosios bylos lapas Nr. 135) pirkėjui A. B. buvo parduotas pareiškėjui priklausantis garažas. UAB ,,B." priklausančių nekilnojamųjų daiktų, es. (duomenys neskelbtini) - 277,66 kv. m. ploto plovyklos, unikalus Nr. ((duomenys neskelbtini) ir 44,02 kv. m. ploto garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turto arešto aktas surašytas 2011m. sausio 20d., surašant aktą išieškotojo ir skolininko atstovai nedalyvavo. Turto arešto akte pažymėta, kad turto vertę nustatys turto vertintojas. 2011m. vasario 1d. priimtas anstolės patvarkymas dėl ekspertizės turto vertei nustatyti, ekspertizę pavesta atlikti UAB “L.”. Šis patvarkymas 2011-02-01 pagal antstolės kontoroje registruojamų siunčiamų dokumentų registraciją Nr. (duomenys neskelbtini) išsiųstas UAB “L.”, AB”C.” bankas ir UAB “B.”. Turto vertinimą UAB “L.” atliko 2011m. vasario 3d., pateikė antstolės kontorai turto vertės nustatymo ataskaitą, kuria UAB ,,B." priklausančio 44,02 kv. m. ploto garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 11 000Lt (vienuolika tūkstančių litų). 2011m. vasario 8d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė pranešė išieškotojui AB”C.” bankas ir skolininkui UAB “B.” apie 2011m. kovo 14d. skelbiamas varžytynes, parduodamo turto kainą, šis pranešimas UAB “B.” direktoriui V. B. įteiktas pasirašytinai 2011-02-19 (vykd. bylos lapas 125). Varžytynėse dėl garažo pardavimo dalyvavo du pirkėjai, iš kurių vienas pirkėjas pradinę 8800Lt kainą pakėlė iki 9240Lt. Šiam pirkėjui – A. B. garažas buvo parduotas, surašytas turto pardavimo iš varžytynių aktas, kuris 2011-03-25 pateiktas tvirtinti teismui. 2011-04-01 Varėnos rajono apylinkės teisme gautas skolininko UAB “B.” skundas dėl antstolio veiksmų, prašant varžytynes dėl garažo pardavimo pripažinti neteisėtomis, panaikinant varžytynių rezultatus, netvirtinant turto pardavimo iš varžytynių akto. Skundas pareikštas CPK XXXI skyriuje numatyta tvarka. Reikalavimo sustabdyti išieškojimą vykdymo procese, sustabdant kito UAB “B.” turto realizavimą, pareiškėjas atsisakė, byla šioje dalyje nutrauktina.
Šioje byloje pareiškėjas iškėlęs ginčą dėl varžytynėse parduoto turto kainos. Areštuoto turto įkainojimą reglamentuoja CPK 681str., kurio 1d. pasakyta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. CPK 681str.4d. nurodo, kad jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Nagrinėjamu atveju turto vertę nustatė ekspertas. Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352, 9 punktas numato, kad turto vertei nustatyti kaip ekspertas kviečiamas turto vertintojas, atitinkantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus. Turto vertinimą atliko turto vertintojas J. P. (turto vertintojo kvalifikacinis pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2008-04-02), dirbantis UAB „ L.“, kuri turi teisę verstis turto ir verslo vertinimo veikla (įmonės kvalifikacijos pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Įvertinus tai, teismas sprendžia, jog Nekilnojamojo turto vertės nustatymo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) atitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio reikalavimus, o areštuoto ir varžytinėse parduodamo turto vertė nustatyta nepažeidžiant CPK reikalavimų.
Turto vertinimo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas (1999 m. gegužės 25 d. Nr. VIII-1202), šio įstatymo paskirtį apibrėžianti pirmojo straipsnio norma numato, kad šis įstatymas nustato turto ir verslo, nepaisant jų nuosavybės formos, vertinimo principus, vertės nustatymo metodus bei jų taikymą konkrečioms turtinių santykių sritims, turto ir verslo vertinimo būdus, turto ir verslo vertintojų veiklos pagrindus, teises, pareigas bei atsakomybę. Nagrinėjamoje byloje eksperto turto vertintojo J. P. surašyta turto vertinimo ataskaita atitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnyje numatytus reikalavimus ir turi juridinę galią, kaip numato šio įstatymo 24str. Pažymėtina, kad pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 24str. 3d. turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka, minėto įstatymo 25 str., reglamentuojantis ginčų dėl turto vertės nustatymo nagrinėjimo tvarką, numato, kad iškilę ginčai dėl turto vertinimo sprendžiami šalių susitarimu arba teismine tvarka, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Pareiškėjas UAB “B.” teismine tvarka UAB „L.“ turto vertintojo J. P. parengtos turto vertinimo ataskaitos teismine tvarka neginčijo, šis dokumentas turi juridinę galią.
Bylos nagrinėjimo eigoje pareiškėjas savo iniciatyva pateikė kitą varžytynėse parduoto garažo vertės nustatymo ataskaitą, parengtą UAB “V.”, kuri garažo rinkos vertę 2011m. birželio 29 d. nustatė 21 000Lt. Ši ataskaita neįrodo, kad varžytynėse parduoto turto rinkos vertė buvo nustatyta neteisingai. Turto vertė abiem atvejais nustatyta lyginamosios vertės metodu. Iš UAB „L.“ ataskaitos 10 psl. esančios lentelės matyti, kad nustatant pareiškėjo garažo rinkos vertę buvo palyginti trijų panašių objektų sandorių duomenys, nurodyti konkretūs šių objektų adresai, patalpų būklė vertinant balais panaši, rinkos vertė nustatyta 2011m. vasario 3d., varžytynės įvyko 2011m. kovo 14d. Tuo tarpu pagal UAB “B.” užsakymą turto vertintojas garažo rinkos vertę nustatė ne pardavimo momentui, o po varžytynių 2011m. birželio 29d., šio vertinimo tikslas, kaip pažymėta ataskaitoje – nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymas teisminių ginčų atveju. Iš šios ataskaitos lentelės Nr. 1 matyti, kad nustatant rinkos vertę palyginimui buvo parinkti iš esmės skirtingos būklės objektai, nei lyginamasis objektas. Varžytynėse parduoto garažo būklė yra patenkinama, o palyginimui parinktų objektų būklė - dviejų - labai gera, vieno – gera. Esmingai palyginami objektai skiriasi ir tuo, kad varžytynėse parduotame garaže nėra jokių įrengimų, o palyginimui parinktuose visuose objektuose yra įrengimai (paprastai, kaip visiems žinoma, tai būna brangi automobilių remonto įranga). Palyginimui parinkus parduotus objektus, kuriuose yra tam tikri įrengimai, garažo, es. (duomenys neskelbtini), kuriame nėra įrengimų, rinkos kaina UAB “V.” nustatyta iškreiptai ir neteisingai.
UAB „L.“ atliktu varžytynėse parduoto turto vertinimu nėra pagrindo abejoti, kad nustatyta kaina buvo reali, patvirtina ir faktinės aplinkybės. Apie garažo pardavimą varžytynėse buvo paskelbta viešai, vietiniame laikraštyje 2011-02-11 ir specialiame interneto tiklapyje, nurodant pradinę pardavimo kainą 8800Lt, tačiau užsiregistravo ir varžytynėse dalyvavo tik du pirkėjai, iš kurių vienas pasiūlė CPK 713str. 4d. reikalavimus atitinkančią kainą, t.y. padidino kainą 5 procentais pradinės turto pardavimo kainos.
Savo skunde pareiškėjas tvirtina, kad nustatant garažo vertę nebuvo atsižvelgta į jo savavališkai pastatytą antrą garažo aukštą, kurio statyba kainavo apie 10000Lt ir šia suma turėjo būti padidinta turto kaina. Šie teiginiai nepagrįsti, paneigti bylos dokumentais. UAB „L.“ turto vertės nustatymo ataskaitoje vertinamo turto aprašyme pažymėta, kad pastatas dviejų aukštų, antrame garažo aukšte yra sandėliavimo patalpa, tai rodo, kad turtas įvertintas pagal faktines aplinkybes. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis garažo vidutinė rinkos vertė 2008-09-23 11904 Lt (garažo tūris – 290 kub.m). Atsižvelgiant į garažo pateiktą aprašymą turto vertės nustatymo ataskaitoje, garažo techninę charakteristiką pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, pasitvirtino anstolės atsiliepime išdėstyti teiginiai, kad pareiškėjas ne pristatė antrą aukštą, o savavališkai atliko esamo garažo rekonstrukciją, t.y. garažo viduje įrengė pertvarą, pastatą padalindamas į dvi erdves. Varžytynių metu, remiantis registro duomenimis, garažas parduotas kaip vienas vieno aukšto statinys. Tačiau vertinimo metu buvo atsižvelgta į pertvaras, vertinimo ataskaitoje (vykdomosios bylos lapas Nr. 90 ir 91) nurodyta, kad garažas dviejų aukštų, garažo grindys betono, sienų ir lubų apdailos nėra. Vertintojas įvertino faktinę statinio būklę ir iš išorės, ir iš vidaus. Pažymėtina, kad varžytynėse parduodamas turtas įvertinamas ne statybos kainomis, o rinkos verte.
Remiantis išdėstyais motyvais konstatuojama, kad nagrinėjant bylą teisme nėra pagrindo skirti ekspertizę dėl turto vertinimo, o vykdymo procese antstolei nebuvo pagrindo skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę dėl turto vertinimo.
Turto pardavimo iš varžytynių akto, kaip sandorio, pripažinimo negaliojančiu pagrindams reglamentuoti specialiai skirtas CPK 602 straipsnis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad, atsižvelgiant į varžytynių ir antstolio institutų esmę bei specifiką, pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu civilinio proceso teisėje yra tik imperatyviųjų teisės normų esminiai pažeidimai, varžantys asmenų teises bei teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje A. G., V. G. v. antstolė R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009). Taigi turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais. Tokių pagrindų nagrinėjamu atveju nenustatyta. Varžytynėse skolininko parduotas turtas buvo įkainotas objektyviai, pagal įstatymo reikalavimus, nustačius rinkos kainą. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir neveikiamos kitų sandorių bei interesų. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, tam, jog būtų pripažintas turto pardavimo iš varžytynių aktas negaliojančiu, teismas turi būti neginčijamai įsitikinęs, kad turtas parduotas už kainą, neatitinkančią to meto rinkos kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Siccum“ v. antstolis L. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-211/2007). Nagrinėjamu atveju nenustačius pagrįstų abejonių dėl parduoto turto kainos, nesant pagrindų skirti ekspertizę, turto pardavimo iš varžytynių aktas tvirtintinas šia nutartimi.
Teismas kitų argumentų kaip teisiškai nereikšmingų šioje byloje nevertina, nes jie yra bendro pobūdžio samprotavimai. Pažymėtina, kad UAB „B.“ būdamas juridiniu asmeniu, kuriam keliami aukštesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, siekdamas užsitikrinti savo interesų gynybą, turėjo galimybę domėtis vykdymo eiga, dalyvauti vykdymo veiksmuose, pasiūlyti turto vertintoją, pirkėją, naudotis kitomis skolininko teisėmis, kuriomis naudotis kliūčių nebuvo.
Vadovaujantis LR CPK 293 str.4p., 510-513 str.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
UAB ”B.” skundą atmesti.
Patvirtinti antstolės A. M. 2011m. kovo 14d. surašytą turto pardavimo iš varžytynių aktą dėl garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 6GIp. 44,02 kvm ploto, 1988 m. statybos, es. (duomenys neskelbtini), priklausančio UAB „B.“, pardavimo pirkėjui A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) už 9240,00 litų.
Bylą dėl UAB „B.“ turto pardavimo varžytynėse sustabdymo nutraukti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Varėnos rajono apylinkės teismą.