Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-04-18 · Byla Nr. ATP-478-387/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-04-18
Bylos Nr.
ATP-478-387/2014
Teisminio proceso Nr.
4-48-3-00944-2013-21
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Algimantas Valantinas
Kategorijos
  • 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-478-387/2014Teisminio proceso Nr. 4-48-3-00944-2013-21Procesinio sprendimo kategorija 45.4.;79.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. balandžio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algimantas Valantinas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal S. V. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2014-02-24 nutarimo, kuriuo S. V. nubaustas pagal ATPK 126 str. 4 d. 2500 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. V. nubaustas už tai, kad jis 2013 m. rugsėjo 12 d., 00.40 val., Elektrėnų sav., Elektrėnų m., Draugystės g. vairuodamas transporto priemonę Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepakluso policijos pareigūno reikalavimui pasitikrinti ar nėra neblaivus, tokiu būdu vengė neblaivumo patikrinimo, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 18 punktų reikalavimus, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu S. V. prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2014-02-24 nutarimą ir administracinę bylą nutraukti, kadangi pažeidimas nebuvo padarytas.

Skunde nurodo, jog teismo sprendimas priimtas neišsamiai ištyrus ir neobjektyviai įvertinus įvykio aplinkybes ir esančius įrodymus, todėl yra nepagrįstas, šališkas, neteisėtas ir naikintinas dėl apelianto nurodomų motyvų.

Pasak apelianto, jis ir policijos pareigūnams, ir teisminio bylos nagrinėjimo metu paaiškino, jog atsisakė pasitikrinti blaivumą alkotesteriu ne todėl, kad buvo neblaivus, o todėl, kad policijos pareigūnai su juo elgėsi grubiai, panaudojo elektrošoką, liepė pūsti į alkotesterį ant kurio buvo uždėtas galimai naudotas antgalis, todėl jis, suabejojęs tokio patikrinimo objektyvumu, pasiūlė pareigūnams vykti į medicinos įstaigą, kad būtų atliktas jo kraujo tyrimas. Pareigūnai su tokiu siūlymu nesutiko ir surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Policijos komisariate blaivumo tikrintis pasiūlyta nebuvo. Be to, protokolo surašymas užsitęsė nepagrįstai ilgai.

Apeliantas nurodo, jog teismas nepagrįstai pripažino policijos pareigūnų parodymus nuosekliais, kadangi kaip tik jie ir kelia pagrįstų abejonių jų objektyvumų: policijos pareigūnų surašyti tarnybiniai pranešimai yra identiški; policijos pareigūnų parodymai prieštarauja tiek vieni kitiems, tiek kitiems byloje surinktiems įrodymams. Apeliantas pažymi, jog spręsdamas jo kaltės klausimą, teismas nepagrįstai vadovavosi administracinio teisės pažeidimo bylos, kurioje jis buvo nubaustas pagal ATPK 187 str. 1,2 d. d., medžiaga. Pastarosios bylos nagrinėjimo metu jis sakė, kad policijos pareigūnams nesipriešino, tačiau teismo nutarimo neskundė, kadangi tai yra jo teisė, o ne pareiga ir skundo nepateikimas nereiškia, jog galima abejoti ar juo labiau visiškai atmesti jo paaiškinimus šioje byloje.

Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pasibaigus dokumentų įforminimo procedūrai, jis tuojau pat (2013-09-12, 3.35 val.) kreipėsi į medicinos įstaigą, prašydamas paimti jo kraujo mėginį alkoholio buvimo jame nustatymui. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A8743/13(01) nustatyta, kad S. V. kraujyje etilo alkoholio nerasta. Pasak apelianto, tai patvirtina, jog ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu jo būklė negalėjo būti tokia, kokia yra nurodoma policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose bei paaiškinimuose, duotuose teismo posėdžio metu.

Apeliantas akcentuoja, jog savo veiksmais neturėjo tyčios išvengti patikrinimo alkoholio matuokliu jo blaivumo. Atsisakymas pasitikrinti alkoholio matuokliui buvo paremtas tuo, kad jis buvo apeliantui pateiktas nesilaikant nustatytos tvarkos taisyklių. S. V. dėl nurodytos priežasties atsisakius tikrintis, policijos pareigūnai daugiau nei automobilyje, nei policijos komisariate patikrinti blaivumą, laikantis taisyklių, nesiūlė. Be to, apeliantas buvo įsitikinęs, jog yra blaivus.

Atsiliepimas

2014-04-07 Vilniaus apygardos teisme gautas Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų policijos komisariato Kelių policijos poskyrio viršininkės L. S. atsiliepimas dėl S. V. apeliacinio skundo. Atsiliepime prašoma Trakų rajono apylinkės teismo 2014-02-24 nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu S. V. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 126 straipsnio 4 dalyje inter alia įtvirtinta, kad neblaivumo patikrinimo vengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 2 000 Lt iki 3 000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 3 metų arba administracinį areštą nuo 10 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 3 metų. Administracinėn atsakomybėn patrauktas S. V. apeliaciniame skunde neigia padaręs minėtą pažeidimą, iš esmės argumentuodamas tuo, kad jis įvykio metu buvo blaivus.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad S. V. padarė ATPK 126 straipsnio 4 dalyje nustatytą administracinį teisės pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 6 punktas numato, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Taigi, vairuotojo pareiga policijos pareigūno reikalavimu leistis patikrinamam, ar nėra neblaivus, kyla iš įstatymo. Analogišką pareigą vairuotojui numato ir KET 18 punktas.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad blaivumo patikrinimo vengimas yra viena iš alternatyvių veikų, už kurias numatyta atsakomybė ATPK 126 straipsnio 4 dalyje. Pabrėžtina, jog ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo veikos požymius sudaro neblaivumo patikrinimo vengimas, t. y. tie atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumą. Vien tik atsisakymas policijos patikrinimo metu tikrintis neblaivumą specialiosiomis techninėmis priemonėmis gali būti kvalifikuojamas kaip patikrinimo vengimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N1-1185/2007). Konstatavimui, kad asmens veika kvalifikuotina kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N63-1992/2010, publikuota „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 19, 2010 m.). Pagal Neblaivumo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (toliau – ir Taisyklės), 5 punktą, policijos pareigūnai į asmens sveikatos priežiūros įstaigą privalo pristatyti vairuotoją, įtariamą esant neblaivų, tik jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo tikrinimo arba transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Tokiu atveju, jei asmuo nesutinka tikrintis, atsisako medicininės apžiūros ar nesutinka su medicininės apžiūros, atliktos policijos, Inspekcijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, darbdavio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų įgaliotų subjektų siuntimu, rezultatais, jis gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą (Taisyklių 27 punktas). Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Taisyklių nuostatas, yra konstatavęs, jog tai, kad Taisyklių 27 punktas asmeniui suteikia teisę nesutikus tikrintis, pačiam kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašant jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą, nepaneigia Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, taip pat KET ir Taisyklėse įtvirtintos vairuotojo pareigos policijos pareigūnų reikalavimu pasitikrinti neblaivumą (girtumą) ar apsvaigimą ir nešalina jo administracinės atsakomybės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N5-393/2007; 2009 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-1686/2009).

Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 4), pažeidimą užfiksavusių policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 5, 6) bei jų apklausos teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodytų aplinkybių, kad S. V. buvo aiškiai pasiūlyta pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu, tačiau jis, net ir išaiškinus atsakomybę už vengimą pasitikrinti neblaivumą ir pakartotinai pasiūlius tai padaryti, tikrintis atsisakė. Skirtingai nei teigia apeliantas, policijos pareigūnų parodymai nėra prieštaringi ir atitinka byloje surinktą medžiagą. Taip abu liudytojai nurodė, jog jiems pradėjus važiuoti paskui S. V. ir įjungus švyturėlius, pastarasis sustojo ne iš karto, bet tik už 70 metrų, įsukęs į kiemą buvo priverstas sustoti, nes toliau nebuvo kur važiuoti. Tiek Ž. A., tiek E. B. paaiškino, kad S. V. paliko savo mašiną viduryje stovėjimo aikštelės, užstatęs pravažiavimą daugeliui automobilių ir bandė pasišalinti. Pasak abu policijos pareigūnus, apeliantas priešinosi jiems, nevykdė jų nurodymų, muistėsi, spardėsi, dėl ko buvo panaudotas elektrošokas. Policijos pareigūnai pažymėjo, jog ne kartą siūlė apeliantui pasitikrinti neblaivumą, tačiau jis atsisakė. Jų teigimu, apeliantui buvo pasiūlyta pasitikrinti neblaivumą laikantis visų teisės aktų reikalavimų. Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neneigia atsisakęs tikrintis neblaivumą, tik nurodo, jog taip pasielgė dėl netinkamo policijos pareigūnų elgesio bei dėl to, jog jam buvo paduotas alkotesteris su jau uždėtu antgaliu. Tuo pačiu S. V. pažymi, jog buvo įsitikinęs, kad yra blaivus.

Kaip jau buvo minėta, asmens vengimas pasitikrinti neblaivumą yra viena iš alternatyvių veikų, už kurias atsakomybė numatyta ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, o konstatavimui, kad asmuo vengia pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog jis išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti. Bylos medžiaga neginčytinai nustatyta, jog S. V. aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė savo valią nesitikrinti blaivumo, ko neneigia ir jis pats. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, norėdamas laikytis teisės aktų reikalavimų ir pasitikrinti neblaivumą, apeliantas galėjo ir pats išreikšti norą tą padaryti jau būdamas policijos komisariate. Juo labiau, kad jo paties teigimu, S. V. dokumentų sutvarkymas užtruko itin ilgai, tačiau jis jokių veiksmų tam nesiėmė. Be to, apeliantas prieštarauja pats sau, iš pradžių teigdamas, jog nesutiko tikrintis blaivumo, abejodamas tokio patikrinimo rezultatų objektyvumu (dėl neva jau uždėto ir prieš tai naudoto antgalio, galėjo būti klaidingai užfiksuotas jo neblaivumas ), o vėliau nurodydamas, jog net neabejojo tuo, jog įvykio metu buvo blaivus. Akcentuotina, kad vairuotojai privalo paklusti policijos pareigūnų reikalavimams ir pasitikrinti neblaivumą. Abejodami gautų rezultatų objektyvumu, vairuotojai vėliau gali patys imtis veiksmų tam, kad būtų gautas, jų nuomone, teisingas ir objektyvus jų blaivumo patikrinimo rezultatas - priduoti kraujo mėginį etilo alkoholio kiekiui kraujyje nustatymui, kaip kad ir pasielgė S. V.. Tačiau prieš tai asmuo privalo paklusti policijos pareigūnų reikalavimams ir pasitikrinti neblaivumą. Apeliacinio instancijos teismo vertinimu, priimdamas skundžiamą nutarimą, apylinkės teismas pagrįstai nesivadovavo liudytojos V. M. paaiškinimais, teisingai nurodydamas, jog jų nepatvirtina jokia bylos medžiaga. Be to, liudytoją ir apeliantą sieja glaudūs tarpusavio ryšiai, kas tikėtina galėjo turėti įtakos V. M. parodymų objektyvumui. Reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad nors teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytoja ir nurodė, jog ji savo paaiškinime neva rašė tai, ką jai diktavo policijos pareigūnas, o vėliau pasakė, kad rašys taip, kaip buvo iš tikrųjų, tačiau jos paaiškinime užfiksuotos aplinkybės labiau atitinka policijos pareigūnų, o ne apelianto, nurodomas aplinkybes.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmuose yra ATPK 126 straipsnio 4 dalyje nustatyto pažeidimo sudėtis.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A8743/13(01), kurioje konstatuota, kad S. V. kraujyje etilo alkoholio nerasta, nagrinėjamu atveju jokios reikšmės asmens veikos kvalifikavimui pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį neturi ir asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą nepaneigia, kadangi, kaip jau buvo ne kartą minėta, asmens vengimas pasitikrinti neblaivumą yra viena iš alternatyvių veikų, už kurias atsakomybė numatyta ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, o konstatavimui, kad asmuo vengia pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog jis išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti.

Tuo pačiu skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad iš bylos medžiagos matyti, jog S. V. už tą patį administracinį teisės pažeidimą (ATPK 124 straipsnio 6 dalis) pirmosios instancijos teismo 2014-02-24 nutarimu buvo paskirta griežtesnė (paskirta 2500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 6 mėnesiam), lyginant su 2013-09-30 nutarimu (paskirta 2000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams), administracinė nuobauda. S. V. administracinio teisės pažeidimo byla apeliacine tvarka pirmą kartą ir šį kartą nagrinėjama pagal S. V. apeliacinius skundus. Tuo tarpu administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Tiek baudžiamajame, tiek administraciniame procese sprendžiama dėl įstatyme numatytų sankcijų taikymo, prieš tai nustačius, jog buvo padaryta įstatymo draudžiama veika. Procesas turi vykti garantuojant atsakomybėn traukiamam asmeniui įstatymuose bei tarptautiniuose aktuose numatytas teises. Viena iš tokio asmens teisių skųsti jo manymu neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus. Dėl skundo padavimo skundą padavusiam asmeniui negali kilti jokios neigiamos pasekmės – asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti pabloginama. Priešingu atveju asmens atžvilgiu vykstantis procesas negalėtų būti laikomas teisingu (sąžiningu) ir būtų pažeidžiamas kiekvienoje demokratinėje valstybėje non reformatio in peius (draudimo keisti į blogąją pusę) principas. <...> Traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens padėtis, priimant <...> sprendimą bet kokiu aspektu gali būti bloginama tik tuo atveju, jei to yra prašoma institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, ar nukentėjusiojo skunde (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N12-344-2004, publikuotoje biuletenyje „Administracinių teismų praktika“ Nr. 6, 2005 m.). Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, pirmosios instancijos teismo 2014-02-24 nutarimas keistinas, paskiriant S. V. už ATPK 124 straipsnio 6 dalyje nustatyto pažeidimo padarymą 2000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 302¹² str. 1 d. 6 p.,

nutarė:

S. V. apeliacinį skundą atmesti.

Pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2014-02-24 nutarimą, paskiriant S. V. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124 str. 6 d., padarymą, 2000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Algimantas Valantinas