- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-09
- Bylos Nr.
- 1A-803-579-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-63-1-00073-2013-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Gražys (pirm.), Valdas Vitunskas, Algerdas Urbšys
- Nuteistasis
- A. Č.
- Nukentėjusysis
- V. M., R. Č., A. Č.
- Advokatai
- Rasa Kalkauskienė
Pranešėjas Evaldas Gražys (Proceso Nr. 1-63-1-00073-2013-7) Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7.
2013 m. rugsėjo 9 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Gražio, teisėjų Algerdo Urbšio, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Gražinai Juškienei, dalyvaujant prokurorei Ritai Poškienei, nuteistajam A. Č., jo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, nukentėjusiajai V. M., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Č. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. nuosprendžio, kuriuo
A. Č. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (V. M. 2013-02-12 sumušimas) - laisvės atėmimu 7 (septyniems) mėnesiams; pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ( R. Č. 2013-02-12 sumušimas) – laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams; pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2013-02-17 smūgio sudavimas mažamečiu A. Č.) – laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams; pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (V. M. 2013-02-18 sumušimas) – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams; pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – (R. Č. 2013-02-18 smūgio sudavimas) – laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 3 d. bausmės subendrintos taip: bausmės, paskirtos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 2 salį (2013-02-12 sumušimo epizodai) subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę, kitos bausmės iš dalies pridėtos ir galutinė bausmė A. Č. skirta laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) mėnesių.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams. Per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį A. Č. įpareigotas neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų daugiau kaip septynioms paroms be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Be to, A. Č. per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įpareigotas dalyvauti elgesio pataisos programoje.
A. Č. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2011 m. vasaros epizodas prieš R. Č.), pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2012 m. prieš R. Č. epizodas), pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2012 m. vasaros epizodas prieš A. Č.), pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2013 m. sausio mėn. epizodas prieš R. Č.), pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2008-2013 m. prieš R. Č., A. Č. epizodas) išteisintas nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorės A. V. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies. Iš A. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai R. Č. priteista 800 Lt (aštuoni šimtai litų), o nukentėjusiajam A. Č. – 250 Lt (du šimtai penkiasdešimt) litų neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinys atmestas. Nepilnamečių nukentėjusiųjų R. Č. ir A. Č. įstatyminė atstovė nukentėjusioji V. M. paskirta priteistų jiems piniginių lėšų neturtinei žalai atlyginti tvarkytoja uzufrukto teise.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Č. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2013 m. vasario 12 d. apie 18 val., savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini) rajone, iš pykčio, dėl menkaverčio preteksto, smogė savo sugyventinei nukentėjusiajai V. M. ranka ir spyrė koja, sudavė batu ir pagalve nenustatytą smūgių skaičių jai į įvairias kūno vietas bei ją smaugė, tampė už plaukų ir taip sukėlė V. M. fizinį skausmą.
Be to, A. Č. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis tuo pat metu ir toje pačioje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo mažametei dukrai R. Č., gim. (duomenys neskelbtini), bandančiai apginti mamą V. M., smogė per galvą pagalve nenustatytą smūgių skaičių ir tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai mažametei dukrai R. Č. fizinį skausmą bei dvasinius išgyvenimus.
Be to, A. Č. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis 2013 m. vasario 17 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą prie malkinės, esančios kieme prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, iš pykčio, dėl menkavertės priežasties, kad pastarasis nemokėjo pakelti lentos, smogė savo mažamečiui sūnui A. Č., gim. (duomenys neskelbtini)vieną kartą kumščiu į nugarą ir taip sukėlė jam fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus.
Be to, A. Č. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2013 m. vasario 18 d., vakare, nenustatytą valandą, savo namuose, (duomenys neskelbtini)seniūnijoje, dėl menkavertės priežasties, iš pykčio vėl kumščiu smogė nenustatytą smūgių skaičių savo sugyventinei V. M. į pilvą bei nugarą ir tokiu būdu sukėlė jai fizinį skausmą.
Be to, A. Č. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis tą pačią dieną - 2013 m. vasario 18 d., vakare, nenustatą valandą, ten pat, savo namuose, iš pykčio, smogė rankos kumščiu ne mažiau vieną kartą nukentėjusiajai mažametei savo dukrai R. Č., gim. (duomenys neskelbtini) per nugarą ir tokiu būdu sukėlė mažametei nukentėjusiajai fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. Č. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. nuosprendį ir jį išteisinti dėl visų veikų. Teigia, jog nuosprendis dalyje, kur jis pripažintas kaltu ir nuteistas, yra neteisėtas ir nepagrįstas. Kaltinimai epizoduose, už kuriuos yra nuteistas, pagrįsti iš esmės analogiškais įrodymais, kaip ir tuose epizoduose, dėl kurių A. Č. išteisintas. Apeliantas teigia nei vaikų, nei sugyventinės nemušęs, todėl jokių nusikalstamų veikų nepadaręs. Jo parodymai buvo nuoseklūs viso proceso metu. Apelianto manymu V. M. ir R. Č. parodymus reikia vertinti kritiškai ir jais nesivadovauti, nes V. M. bei dukra R. Č. jį apkalba, kadangi su sugyventine buvo susipykęs, o R. Č. buvo įtakojama motinos. Nei viena liudytojų mušimo faktų nematė ir nepatvirtina, liudytojos tik patvirtino tai, ką joms sakė V. M.. Objektyvių įrodymų, pagrindžiančių nuteistojo kaltę, nėra.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusioji ir prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. Č. apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliantas skundą grindžia tuo, jog teismas netinkami įvertino surinktus įrodymus.
Pažymėtina, jog pagal Baudžiamojo Proceso Kodekso (toliau tekste BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Taigi išvadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, asmens kaltumą ar nekaltumą pirmosios instancijos teismas daro vadovaujantis BPK 20 str. 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, įvertinęs byloje surinktų, tiesiogiai ištirtų ir patikrintų duomenų visumą. Tik toks nuosprendis gali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Be to, pažymėtina, jog įrodymų vertinimas yra išimtinai teismo prerogatyva, todėl tai, jog teismo išvados nesutampa su apelianto subjektyviu duomenų vertinimu nėra pagrindas teigti, jog įrodymai ištirti ir įvertinti netinkamai, o nuosprendis nepagrįstas.
Išanalizavus apeliacinio skundo motyvus atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, nekyla abejonių, kad apylinkės teismas išsamiai išnagrinėjo bylos duomenis, surinktus įrodymus išanalizavo ir įvertino nepažeidžiant minėtų teisės normų ir teisingai nustatė faktines veikų aplinkybes bei pagrįstai nuteistojo veikas kvalifikavo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį bei BK 140 straipsnio 2 dalį.
Pirmosios instancijos teismas nurodė išsamius byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų vertinimo motyvus, pagrįstus surinktų duomenų visumos analize, įrodymai įvertinti juos lyginant bei gretinant tarpusavyje, tuo teisingai nustatant jų patikimą bei įrodomąją vertę, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su jais nesutikti.
Nors A. Č. neprisipažino padaręs veikas, dėl kurių jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, tačiau atsižvelgiant į tai, jog jis buvo pripažinęs, kad vaikus drausmina diržu, muša per užpakalį, liudytoja D. B. apklausta teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog A. Č. jai yra prisipažinęs, kad muša ir muš savo vaikus, be to, jo parodymai kardinaliai prieštarauja nuosekliems V. M. parodymams bei R. Č. parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo teisėjui, kuriuos tiek R. Č., tiek ir V. M. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, be to, tiek V. M., tiek ir nepilnamečių R. Č. bei A. Č. parodymus patvirtina teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų D. B. bei J. K. parodymai, apylinkės teismas nuteistojo parodymus pagrįstai laikė nepatikimais, teisinančiais save ir jais nesirėmė nustatydamas faktines bylos aplinkybes.
Nukentėjusiųjų parodymai tarpusavyje sutapo, buvo nuoseklūs, juos patvirtino liudytojų parodymai, todėl teismas pagrįstai šiuos duomenis laikė patikimais ir jais rėmėsi nustatydamas faktines bylos aplinkybes.
Nukentėjusiosios V. M. parodymai dėl smurto vartojimo aplinkybių nekito viso proceso metu, jos parodymai sutapo su nepilnametės R. Č. ikiteisminio tyrimo metu bei pas ikiteisminio tyrimo teisėją duotais parodymais, o taip pat su nepilnamečio A. Č. parodymais ikiteisminio tyrimo metu. Vertindamas nepilnametės R. Č. parodymų patikimumą apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir įvertino tai, jog R. Č. pas ikiteisminio tyrimo teisėją buvo apklausiama dalyvaujant jos atstovui, psichologui bei vaiko teisių apsaugos atstovui ir pačiam kaltinamajam. Kaltinamasis prieštaravimų dėl šių parodymų nepareiškė, jokių klausimų neuždavė. Be to, savo parodymus ikiteisminio tyrimo metu V. M., R. Č. ir A. Č. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. R. Č. nurodė konkrečius smurto vartojimo faktus ir konkrečias smurto vartojimo aplinkybes tiek prieš ją pačią, tiek ir prieš V. M. bei prieš brolį A. Č.. Nepilnametis A. Č. ikiteisminio tyrimo metu taip pat nurodė, jog tėtis A. Č. 2013-02-12 mušė mamą, sudavė į pilvą, nugarą, veidą, ją smaugė.
Nukentėjusiųjų parodymus patvirtina teisme apklaustų liudytojų D. B. bei J. K. parodymai. Nors šios liudytojos tiesiogiai įvykių nėra mačiusios, jos viską žino tik iš nukentėjusiųjų žodžių, tačiau vertinant tai, jog jos ne tik išklausė nukentėjusiuosius, bet ir ėmėsi atsakomybės bei realių veiksmų, kad būtų išaiškinti smurto šeimoje atvejai, ką patvirtina Kaišiadorių socialinių paslaugų centro informacinis raštas Nr. (duomenys neskelbtini), surašytas 2013-02-20 Kaišiadorių rajono policijos komisariatui, iš kurio matyti, jog A. Č. ir V. M. atvejo peržiūros metu V. M. nurodė, kad vyras smurtauja prieš ją ir jos vaikus, apie smurtą papasakojo patys vaikai (abu), būdamos įspėtos dėl melagingų parodymų davimų ir atsakomybės už tai, davė parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, šių liudytojų parodymus leidžia vertinti kaip patikimus. Be to, policijos registruojamų įvykių registro duomenys, iš kurių matyti, jog 2013-02-12 19.10 val. buvo užregistruotas R. Č. (nuteistojo mamos) pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) triukšmauja A. Č., taip pat vertintinas kaip vienas iš objektyvių duomenų, iš dalies patvirtinančių nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, jog vyko konfliktas ir galimai buvo vartotas smurtas kaip nurodo nukentėjusieji.
Nors A. Č. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliaciniame skunde teigia, jog V. M. jį apkalba, nes jie yra susipykę, o R. Č. yra paveikta motinos, tačiau tokie skundo argumentai yra deklaratyvūs, jų nepatvirtina jokie duomenys, be to, jie prieštarauja dėl anksčiau nurodytų aplinkybių patikimais laikytų duomenų pagrindu nustatytoms aplinkybėms, todėl šie skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
Aptartų aplinkybių pagrindu darytina išvada, jog teismas išsamiai ištyrė bylai reikšmingas aplinkybes, įrodymus įvertino nepažeidžiant BPK 20 str. 5 d. nustatytų reikalavimų ir pagrįstai nustatė, kad A. Č. vartojo smurtą teismo nustatytomis aplinkybėmis savo sugyventinės V. M. bei nepilnamečių vaikų R. Č. bei A. Č. atžvilgiu ir pagrįstai pripažino kaltu, padarius LR BK 140 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas ( 2013-02-12 smurto vartojimas V. M. atžvilgiu ir 2013-02-18 smurto vartojimas V. M. atžvilgiu) bei BK 140 str. 2 d. numatytas nusikalstamas veikas (2013-02-12 smurto vartojimas R. Č. atžvilgiu, 2013-02-17 smurto vartojimas A. Č. atžvilgiu, 2013-02-18 smurto vartojimas R. Č. atžvilgiu). Nuteistojo R. Č. veikos kvalifikuotos teisingai.
Skiriant bausmę A. Č. bendrosios bausmių skyrimo taisyklės, įtvirtintos BK 54 straipsnyje, 61 straipsnyje, nepažeistos. Teisėjų kolegijos nuomone, teismas pagrįstai atsižvelgė ir tinkamai įvertino veikų pavojingumą ir pobūdį (nesunkūs tyčiniai smurtiniai nusikaltimai, tačiau padaryti prieš artimuosius, nuo kaltinamojo priklausančius asmenis), nuteistojo asmenybę ir pavojingumą (anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, nedirba (iš dalies nedarbingas)), tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, dėl trijų veikų jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalto būdamas neblaivus. Teismas tinkamai įvertinęs šių aplinkybių tarpusavio santykį bei reikšmę parenkant bausmės rūšis ir nustatant jų dydžius, pagrįstai sprendė, jog bausmės tikslams pasiekti A. Č. skirtinos laisvės atėmimo bausmės, artimos sankcijų vidurkiams arba mažesnės nei sankcijų vidurkiai. Atsižvelgiant į tai, kad 2013-02-12 padarytos veikos V. M. ir R. Č. atžvilgiu sudaro idealią veikų sutaptį, bausmės, skirtos už šias veikas (BK 140 str. 1 d. ir BK 140 str. 2 d.), pagrįstai subendrintos apėmimo būdu, o ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausmėmis, paskirtomis už kitas nusikalstamas veikas. Atsižvelgiant į veikų pavojingumą, pobūdį, kiekį, teisėjų kolegijos nuomone, A. Č. skirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas bei galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežtos, yra teisingos, būtinos ir pakankamos pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus. Kadangi A. Č. teisiamas pirmą kartą, anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, iš dalies darbingas, teismas pagrįstai sprendė, jog yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasieti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, jo elgesį koreguojant paskirtais įpareigojimais, todėl pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas bausmės vykdymas A. Č. pagrįstai atidėtas 1 (vieneriems) metams per šį laikotarpį A. Č. įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų daugiau nei septynioms paroms be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei per tris mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Civilinis ieškinys išspręstas teisingai. Byloje nėra duomenų, kad apylinkės teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos dydžio, būtų pažeidęs CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurioje nustatyta, jog spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas įvertino nukentėjusiųjų patirtos žalos pobūdį apimtį, atsižvelgė į kitas aplinkybes, todėl konstatuojama, jog surinktus duomenis teismas įvertino tinkamai ir nustatė teisingą neturtinės žalos piniginę kompensaciją.
Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, konstatuojama, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti skunde nurodytais argumentais, pagrindo nėra, todėl paliekamas galioti nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutaria:
A. Č. apeliacinį skundą atmesti.