- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-23
- Bylos Nr.
- ATP-1329-245/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-02942-2013-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Kęstutis Dargužis
- Kategorijos
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Kęstutis Dargužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. nutarimo V. S. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2013-04-17 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininko nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-2500339-13 V. S. (toliau – pareiškėjas) pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² straipsnio 2 dalį buvo nubaustas 1500 litų bauda bei specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių už tai, kad jis chuliganiškai vairuodamas transporto priemonę, demonstravo nepagarbą visuomenei savo išskirtinumu, automobilių stovėjimo aikštelėje stipriai akseleruodamas automobilį, nuolat keitė važiavimo kryptį, elgėsi lengvabūdiškai ir nerūpestingai, dėl ko transporto priemonė tapo nevaldoma ir tokiais veiksmais kėlė pavojų sau bei kitiems eismo dalyviams ir kitiems asmenims, pažeidė KET 9, 19, 28, 106 punktus.
Šį nutarimą V. S. apskundė Kauno apylinkės teismui.
Atmetęs V. S. skundą, Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. nutarimu, paliko nepakeistą 2013-04-17 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus viršininko nutarimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, jog byloje surinkti įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjo kaltę, nebuvo paneigti. Pažymėjo, kad iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, pareigūnų tarnybinių pranešimų, teismo posėdžio metu pateiktų jų paaiškinimų matyti, kad automobilis suko ratus slidžioje aikštelėje, ratais, zigzagais sukosi į įvairias puses ir stipriai, dideliu greičiu važinėjo. Esminių skirtumų tarp pareigūnų tarnybinių pranešimų ir jų paaiškinimų teismo posėdžio metu, nenustatyta, o nežymūs neatitikimai nesudaro pagrindo spręsti, jog teisei priešinga veika nebuvo padaryta, be to, jie gali būti paaiškinami praėjusiu pakankamai ilgu laiko tarpu iki teismo posėdžio. Pareigūnai nėra susiję su V. S. jokiais ryšiais, byloje nėra duomenų, rodančių, kad jie siektų pakenkti atsakomybėn traukiamam asmeniui, tokių aplinkybių nenurodė ir pareiškėjas. Todėl nėra kliūčių remtis jų pateiktais paaiškinimais ir daryti išvadą, jog toks V. S. vairavimo būdas buvo chuliganiškas. Akivaizdu, jog vairuotojas šitaip pavojingai manevravo suvokdamas savo veiksmus ir to norėdamas, t. y. tyčia. Atsižvelgiant į V. S. vairavimo patirtį, tai, jog automobilyje be paties vairuotojo buvo ir kitų asmenų ir tai, kad aikštelėje buvo kitų automobilių, akivaizdu, kad taip vairuodamas jis kėlė ne tik įsivaizduojamą, bet ir realią grėsmę.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu V. S. prašo Kauno apylinkės teismo 2013-10-25 nutarimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti nesant pažeidimo įvykio ir sudėties. Skunde nurodoma, jog skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pažymi, kad ATPK 124² str. 2 d. atveju asmens veikoje būtina nustatyti ne tik chuliganiškų paskatų buvimą, tačiau ir KET pažeidimą, keliantį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. KET pažeidimas turėtų būti vertinamas eismo saugumo ir pavojingumo aspektu – ar jis sukėlė pavojų eismo saugumui, ar privertė kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitu žmonių saugumui užtikrinti. Skunde nurodo, kad teismas pažeidė ATPK 256 str., 257 str. normas, nes netinkamai įvertino paties V. S. paaiškinimus, pareigūnų, liudytojų parodymus.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad sutinka su Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. nutarimu, nes jis teisėtas ir pagrįstas. Prašo pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą atmesti.
V. S. apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl įrodymų vertinimo.
Iš pažeidėjo apeliacinio skundo matyti, kad jis nesutinka su tuo, kad yra nubaustas pagal ATPK 124² str. 2 d., t. y. dėl chuliganiško vairavimo ir tuo pagrindu prašo panaikinti teismo nutarimą. Tačiau tenkinti V. S. apeliacinį skundą pagrindo nėra, nes jo skunde nurodyti argumentai, kuriais jis neigia savo kaltę dėl jam inkriminuoto chuliganiško vairavimo, yra paneigti byloje esančiais įrodymais, rašytine bylos medžiaga, kurie teismui abejonių jų patikimumu nekelia, juo labiau, kad pareiškėjas nubaustas ne teismo nutarimu, o institucijos nutarimu, kurio pagrįstumą ir teisėtumą, apylinkės teismas tik patikrino.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjas, patikrinęs byloje esančius duomenis įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl apelianto kaltės padarius ATPK 124² str. 2 d. numatytą pažeidimą, pagrįstos ir motyvuotos. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų.
Tai, kad V. S. vairavo 2013 m. kovo 29 d., 22 val. 50 min., Kaune, (duomenys neskelbtini), demonstruodamas nepagarbą visuomenei savo išskirtinumu, automobiliu „Audi 90“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjimo aikštelėje stipriai akseliaruodamas automobilį, nuolat keitė važiavimo kryptį, elgėsi lengvabūdiškai ir nerūpestingai dėl ko transporto priemonė tapo nevaldoma ir tokiais veiksmais kėlė pavojų sau bei kitiems eismo dalyviams bei kitiems asmenims, nes tuo metu stovėjimo aikštelėje buvo kitų transporto priemonių patvirtino byloje esantis administracinio teisės pažeidimo protokolas, policijos pareigūnų R. G., A. B. tarnybiniai pranešimai bei šių pareigūnų pirmosios instancijos teismo posėdžiuose duoti parodymai. Teismas šių pareigūnų parodymais, kurie įvykį matė betarpiškai, neturi pagrindo netikėti, nes jie buvo nuoseklūs ir tarpusavyje neprieštaraujantys, duomenų, kad šie pareigūnai siekia pakenkti V. S., duodami tokius parodymus, byloje nėra. Tokių duomenų nenurodė ir pažeidėjas savo apeliaciniame skunde. Be to, teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareigūnų parodymų nežymūs neatitikimai (t. y. dėl pažeidimo padarymo stebėjimo laiko, įvykio užfiksavimo ir kiti) nesudaro pagrindo spręsti, kad priešinga teisei veika nebuvo padaryta bei kad tokie nežymūs neatitikimai gali būti paaiškinami nuo įvykio praėjusiu ilgesniu laiko tarpu. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kuriais ginčijamas minėtų pareigūnų parodymų patikimumas, yra atmetami.
Liudytojas A. K. yra pažįstamas su pažeidėju, todėl atsižvelgus į šią aplinkybę ir tai, kad jo parodymai prieštarauja aukščiau minėtų liudytojų policijos pareigūnų parodymams, daroma išvada, kad liudytojas A. K. apie įvykį nurodė tokias aplinkybes, tik siekdamas padėti V. S. išvengti gresiančios atsakomybės. Be to, pats pažeidėjas administracinio teisės pažeidimo protokole savo ranką parašė, kad „Gailiuosi dėl savo tokio vairavimo, sutinku pasielgiau netinkamai“. Taigi, jis fiksuojant pažeidimą pripažino, kad vairavo chuliganiškai, tik vėliau pakeitė savo parodymus. Liudytojo M. F. parodymai pirmos instancijos teismo įvertinti teisingai ir jie papildo pareigūnų parodymus. Liudytojai V. T. ir E. P. pažeidimo įvykio nematė, todėl jų parodymai neturi reikšmės esminių įvykio aplinkybių nustatymui.
Apelianto argumentas, kad teismas išnagrinėjęs bylą pažeidė ATPK 248 str. reikalavimus, nes aplinkybes „automobilis suko ratus slidžioje aikštelėje, ratais, zigzagais sukosi į įvairias puses ir stipriai, dideliu greičiu važinėjo“ ir didžiąją dalį nutarimo motyvų pažodžiui nurašė iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-01-11 Nr. N444-6/2013 nutarties yra nepagrįstas, nes teismas priimdamas teismo sprendimą vadovaujasi ne tik savo vidiniu įsitikinimu, bet taip pat įstatymais ir teismų formuojama praktika analogiškose bylose. Tokia teismo išvada apie bylos aplinkybes atitinka tikrąsias šios bylos aplinkybes, todėl teismas daro išvadą, kad šis apelianto argumentas yra nepagrįstas.
Dėl ATPK 124² str. 2 d. taikymo.
LR ATPK 124² str. 2 d. numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, keliantį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Šio administracinio teisės pažeidimo būtinasis subjektyvusis požymis yra chuliganiškos paskatos. Teismų praktikoje išaiškinta, jog chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Chuliganiškam vairavimui konstatuoti taip pat būtina nustatyti asmens tyčinius veiksmus, t. y. kaltės forma turi būti tik tyčia.
Kelių eismo taisyklių 9 punkte įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Todėl bet koks pavojingas manevravimas, kuris teoriškai gali sukelti pavojų – yra KET 9 punkto pažeidimas. Tai, kad realiai pavojaus nekils automobilių ar pėsčiųjų eismui pažeidėjas negalėjo žinoti. Todėl daroma išvada, kad apelianto automobilio vairavimas tinkamai įvertintas kaip chuliganiškas vairavimas, nes tokiais savo veiksmais V. S. pažeidė ne tik Kelių eismo taisyklių 9, bet ir 19, 28 bei 106 punktų reikalavimus iš chuliganiškų paskatų ir kėlė didelę grėsmę savo ir kitų eismo dalyvių saugumui, todėl jis pagrįstai pripažintas kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 124² str. 2 d.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjas, patikrinęs byloje esančius duomenis įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl apelianto kaltės padarius ATPK 124² str. 2 d. numatytą pažeidimą, pagrįstos ir motyvuotos. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
nutaria:
V. S. apeliacinio skundo netenkinti. Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.