- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-20
- Bylos Nr.
- 2A-71-413/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Algimantas Kukalis, Ramūnas Mitkus
- Ieškovas
- R. L.
- Atsakovas
- VšĮ „Krašto vitrina“
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijai
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Kukalio ir Ramūno Mitkaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. L. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 15 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-5-805/2011 pagal ieškovo R. L. ieškinį atsakovui VšĮ „Krašto vitrina“, trečiajam asmeniui Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijai (LSVPA) dėl įpareigojimo paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius asmens garbę ir orumą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą VŠĮ „Krašto vitrina“ paneigti 2008 m. kovo 22 d. laikraštyje „Krašto vitrina“ išspausdintame straipsnyje „Sąžinės balsas“ nurodytą tokio pobūdžio informaciją: „R. L. net ketverius metus sugebėjo neteisėtai rinkti žemės nuomos mokesčius iš prekybininkų, apgaulės būdu prisistatęs jiems teisėtu tos žemės savininku. Pil. R. L. vis bando įsiteisinti žemės sklypą, kuriuo naudojasi tiek metų, ir neteisėtai rinkdamas žemės mokesčius, mėgina išlikti visuomenės akyse doru piliečiu bei naudojasi Lietuvos Respublikos Seimo nario R. D. suteiktu visuomenininko vardu, kurio, kaip manome, jis nėra vertas. Prekyvietė dirbs kol pil. R. L. vėl neužvers skundų ir raštų lavina visas institucijas, bandydamas visaip trikdyti sunkų prekybininkų darbą, kurie tik stengiasi užsidirbti pragyvenimui“ kaip neatitinkančią tikrovės. Priteisti iš atsakovo 10 000 Lt (dešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų metines palūkanas už prašomą priteisti sumą nuo bylos iškėlime teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, žyminį mokestį ir bylinėjimosi išlaidas (b.l.5-8).
Nurodė, kad laikraštyje „Krašto vitrina“ 2008 m. kovo 22 d. buvo išspausdintas straipsnis „Sąžinės balsas“, kuriame paskleista informacija apie ieškovą neatitiko tikrovės. Teigė, kad jis nerinko nuomos mokesčių iš prekybininkų apgaulės būdu, prisistatydamas jiems teisėtu žemės savininku, nemėgino išlikti visuomenės akyse doru piliečiu, kadangi tokiu visuomet buvo ir yra. Ieškovas niekada nesinaudojo Seimo nario suteiktu visuomenininko vardu. Visą laiką gyveno ir šiuo metu gyvena sąžiningai, gerbia kiekvieno žmogaus teises ir interesus, todėl nesupranta, kodėl šiame straipsnyje yra vaizduojamas nusikaltėliu. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje yra įtvirtinta nekaltumo prezumpcija, pagal kurią asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Dėl šių priežasčių straipsnyje pateikta informacija yra neatitinkanti tikrovės. Atsakovo išspausdintame straipsnyje taip pat nurodyta, kad ieškovas, rašydamas skundus, trikdo prekybininkų darbą. Pateikiama informacija yra visiškai nepagrįsta, nes tokia teise jis nepiktnaudžiavo, o naudojosi teisėtais tikslais. Teigė, kad žmogaus teisė ginti savo teisėtus interesus kreipiantis į atitinkamas institucijas negali būti ribojama, o jeigu žmogus siekia pasinaudoti tokia teise, tai jokiu būdu jis negali būti vaizduojamas visuomenei kaip nesąžiningas pilietis. Raštus atitinkamoms institucijoms jis teikė, siekdamas pasinaudoti įstatymo numatyta teise ginti savo interesus ir jokių nesąžiningų tikslų neturėjo. Dėl visų šių priežasčių pagrįstai mano, kad atsakovas, išspausdindamas laikraštyje ”Krašto vitrina” straipsnį ”Sąžinės balsas” ir tokiu būdu viešai paskelbdamas tikrovės neatitinkančią informaciją, pažeidė ne tik aukščiau minėtas Konstitucines ir kitų įstatymų nuostatas, bet tuo pačiu pažeidė ir ieškovo garbę bei orumą. Kad atsakovas, išspausdindamas minėtą straipsnį, pažeidė ieškovo teises, pripažino ir Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija, kuri patvirtino, kad atsakovo redakcija, išspausdindama straipsnį, pažeidė Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 22 straipsnio 2 dalį, kuri numato, kad ”žurnalistas, viešosios informacijos rengėjas privalo vadovautis taisykle, kad kritikos ribos privataus asmens atžvilgiu yra daug siauresnės nei viešojo asmens atžvilgiu, todėl informuojant apie privatų asmenį, pirmenybę turi teikti privataus gyvenimo apsaugai, o apie viešą asmenį - visuomenės interesui. Be to, kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta atsakymo teisė, t.y. galimybė paaiškinti, paneigti klaidingą informaciją. Jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti atsakymo teise, būtina apie tai pranešti visuomenei”. Komisija pabrėžė, kad atsakovo redakcija yra atsakinga už laikraščio vertybinę visumą, o, norėdama išlikti etiška, turėtų vengti panašaus pobūdžio straipsnių. Atsakovas reikalavimo paneigti duomenis įstatymo nustatyta tvarka nėra įvykdęs, todėl, remdamasis CK 2.24 straipsnio 1 ir 4 dalimis, ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją. Po atsakovo išspausdinto straipsnio ”Sąžinės balsas” ieškovas patyrė daugybę nemalonių dvasinių išgyvenimų, kadangi viešai ir nepagrįstai buvo apkaltintas padaręs nusikalstamas veikas. Apie tokią jo garbę ir orumą žeminančią informaciją sužinojo daugybė žmonių, tame tarpe ir jo draugai bei artimieji. Pagal internetinio tinklalapio duomenis, laikraštis ”Krašto vitrina” yra skaitomas Prienų ir Birštono savivaldybėse, per mėnesį pasiekia net 15000 pašto dėžučių (tai pagrindžia išrašas iš atsakovo internetinio tinklalapio). Be to, Birštono miestas nėra didelis, todėl miestelio gyventojai puikiai pažįsta vieni kitus. Dėl šių priežasčių sumažėjo jo bendravimo galimybės, pablogėjo reputacija ne tik draugų ar artimųjų, bet ir kitų Birštono miesto bei aplinkinių vietovių gyventojų tarpe. Šių metų spalio mėnesį ieškovas buvo nusprendęs kandidatuoti artėjančiuose Seimo rinkimuose, tačiau dėl tokio atsakovo išspausdinto straipsnio jo galimybės laimėti rinkimuose tapo mažiau nei minimalios. Be to, jis nuolat jaučia iš žmonių neapykantą, susilaukia įvairių nemalonių žeminančių replikų iš gatvės praeivių. Dėl šių priežasčių jis patyrė dvasinį sukrėtimą bei daugybę nepatogumų ir dvasinių išgyvenimų. Siekiant deramai įvertinti ieškovo patirtą neturtinę žalą mano, kad reikia atsižvelgti ir į tai, kad neturtinę žalą sukėlęs atsakovas atsisakė geranoriškai išspausdinti tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimą. Be to, ieškovas nesulaukė atsakovo atsiprašymo, kas bent minimaliai galėtų patvirtinti faktą, jog atsakovas gailisi dėl atliktų neteisėtų veiksmų. Šiuo metu atsakovas yra nepajėgus pašalinti arba bent sumažinti patirtų išgyvenimų, dvasinės traumos, todėl, atsižvelgdamas į aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, prašė priteisti iš atsakovo piniginę kompensaciją neturtinei žalai atlyginti, lygią 10 000 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Prienų rajono apylinkės teismas 2011 m. birželio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Įpareigojo atsakovą VŠĮ „Krašto vitrina“ paneigti 2008 m. kovo 22 d. laikraštyje „Krašto vitrina“ išspausdintame straipsnyje „Sąžinės balsas“ nurodytą informaciją „R. L. net ketverius metus sugebėjo neteisėtai rinkti žemės nuomos mokesčius iš prekybininkų, apgaulės būdu prisistatęs jiems teisėtu tos žemės savininku. Pil. R. L. vis bando įsiteisinti žemės sklypą, kuriuo naudojasi tiek metų, ir neteisėtai rinkdamas žemės mokesčius, mėgina išlikti visuomenės akyse doru piliečiu bei naudojasi Lietuvos Respublikos Seimo nario R. D. suteiktu visuomenininko vardu, kurio, kaip manome, jis nėra vertas. Prekyvietė dirbs kol pil. R. L. vėl neužvers skundų ir raštų lavina visas institucijas, bandydamas visaip trikdyti sunkų prekybininkų darbą, kurie tik stengiasi užsidirbti pragyvenimui“ kaip neatitinkančią tikrovės. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo VšĮ “Krašto vitrina” ieškovui R. L. bylinėjimosi išlaidas - 150 Lt žyminio mokesčio ir 515 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Priteisė iš ieškovo R. L. ir atsakovo VšĮ “Krašto vitrina” po 26,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (b.l. 181-189).
Teismas nustatė, kad atsakovas VšĮ „Krašto vitrina“ 2008 m. kovo 22 d. išspausdino straipsnį „Sąžinės balsas“, kuriame buvo paskelbti ieškovo nurodyti ir prašomi paneigti tikrovės neatitinkantys duomenys (b.l.9). Straipsnio užsakovais nurodyti turgelio prekybininkai (b.l. 139). Lietuvos Respublikos Seimo narys Rimantas J. D. 2008 m. balandžio 23 d. raštu, adresuotu Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijai, atsakydamas į 2008 m. kovo 20 d. paklausimą Nr. 44, nurodė, kad R. L. pateikti dokumentai įrodo, jog jų (Asociacijos) teiginiai nepagrįsti. R. L. pagal įstatymus deklaruoja pajamas ir moka mokesčius, ką patvirtina patikrinimo dokumentai. Be to, R. L. nėra R. D. patarėjas (b.l. 11-12). 2008 m. birželio 13 d. Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija, išnagrinėjusi ieškovo prašymą įvertinti straipsnį teisiniu požiūriu, nusprendė, kad atsakovo redakcija, išspausdindama tokį straipsnį, pažeidė Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 22 straipsnio 2 dalį (b.l.13-14). Ieškovas, siekdamas pasinaudoti įstatymo suteikta teise ir tokiu būdu apginti pažeistas teises ir interesus, 2008 m. rugsėjo 19 d. raštu kreipėsi į atsakovą, prašydamas per įstatymo nustatytą terminą išspausdinti paneigimą. Prašyme dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo ieškovas atsakovui aiškiai nurodė kada ir kokiame laikraščio numeryje buvo išspausdintas ginčo objektu esantis straipsnis bei kokia straipsnyje nurodyta informacija yra neatitinkanti tikrovės. Be kita ko, ieškovas nurodė paneigimo tekstą, kurį prašė atsakovą išspausdinti. Atsakovas, sutinkamai su visuomenės informavimo įstatymo 44 straipsnio 3 dalies nuostatomis, privalėjo per dvi savaites nuo paneigimo gavimo dienos raštu atsakyti paneigimą pateikusiam asmeniui, nurodydamas atsisakymo paskelbti paneigimą priežastis ir motyvus, kas padaryta nebuvo. Atsakovas 2008 m. spalio 15 d. išspausdino publikaciją antrašte “Ko tik nepasitaiko”, kurioje smulkiomis raidėmis išspausdino ieškovo prašymo turinį, virš kurio parašė savaip interpretuojamą komentarą (b.l. 29). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad ieškovo dukra L. L. yra žemės sklypo, esančio J. B. g. 17, Prienuose, savininkė (b.l.159-160). Laikraštis “Naujasis Gėlupis” 2008 m. balandžio 19 d., ieškovo prašymu, išspausdino įstatymo reikalavimus atitinkantį paneigimą (b.l.161).
Be to, teismas nustatė, kad atsakovas paskleidė nepatikrintą informaciją, pateiktą neva smulkiųjų verslininkų, po kuria yra nežinomų autorių parašai (nenurodyti jų vardai, pavardės ir pan.). Užsakovą, kaip konkretų asmenį identifikuojančių duomenų, atsakovas nepateikė. Tokiu atveju teismas sprendė, kad originalaus teksto autorius nėra žinomas, jo teismo posėdyje atsakovas neįvardijo, todėl nepagrįstu pripažino atsakovo argumentą, kad jo paskelbta informacija buvo užsakovo - turgelio prekybininkų, nuomonė. Remdamasis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis teismas sprendė, kad atsakovas pažeidė pareigą skleisti informaciją tiksliai, teisingai ir nešališkai, o taip pat visuomenės informavimo įstatyme numatytus principus, kurie savo veikloje įpareigoja išlaikyti pakantumą ir pagarbą žmogui ir priėjo išvados, kad atsakovas paskleidė tikrovės neatitinkančias žinias, o ne viešosios informacijos rengėjo nuomonę. Teismas pažymėjo, kad įstatyme įtvirtinta prezumpcija, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai (CK 2.23 str. 1 d.), kartu reiškia ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą nekaltumo prezumpciją, kai asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka.
Bylos įrodymų pagrindu teismas sprendė, kad ieškovas nepagrindė patirtos žalos bei jos dydžio leistinomis CPK įrodinėjimo priemonėmis, o apsiribojo tik bendrais, deklaratyviais teiginiais apie dvasinius išgyvenimus, nepatogumus ir pan. Nors ieškovas ir nurodė, kad patyrė eilę neigiamų faktorių - dvasinių išgyvenimų, kandidatavimo galimybių sumažėjimą, reputacijos pablogėjimą ir pan., tačiau jokių duomenų, patvirtinančių nurodytas aplinkybes, teismui nepateikė. Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, teismas atsižvelgė ir į kitus faktorius - į tai, jog ieškovui apie konfliktus, vykusius tarp jo ir turgaus prekeivių, buvo žinoma iš anksčiau, ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl informacijos paneigimo praėjus beveik pusmečiui nuo straipsnio ”Sąžinės balsas” paskelbimo žiniasklaidos priemonėje, kas, teismo nuomone, rodo, kad tie išgyvenimai ir nepatogumai, kurie sąlygojo neturtinę žalą, ieškovui nebuvo itin gilūs ir svarbūs. Tarp ieškovo ir smulkiųjų verslininkų vyko susirašinėjimai, skundų tyrimas, kas leidžia manyti, kad ieškovas neigiamas emocijas dėl susidariusios situacijos išgyveno pirmiau, nei kad buvo paskelbta publikacija laikraštyje, kad tai nebuvo vien visuomenės informavimo priemonėje išspausdinto būtent šio straipsnio pasekmė. Paminėtų aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, kad jau vien pats ieškovo nurodytų duomenų paneigimas yra satisfakcija CK 6.250 str. prasme.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas R. L. prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 15 d. sprendimo dalį, kuria atmestas jo reikalavimas dėl 10 000 Lt neturtinės žalos priteisimo, ir priimti šioje dalyje naują sprendimą - priteisti iš atsakovo 10 000 Lt neturtinę žalą. Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l. 192-193). Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1) Teismas sprendime nurodė, kad atsakovas nepaneigė melagingos informacijos ir patvirtino, kad 2008 m. spalio 15 d. laikraštyje paskelbta informacija su laikraščio redakcijos komentaru nelaikytina tinkamu paneigimu.
2) CK 2.24 str. 5 d. numato, kad informacijos priemonė privalo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, jeigu duomenys paskleisti anonimiškai ir redakcija atsisako juos pateikti. Šiuo atveju atsakovo atstovas nepateikė asmenų, kurie parašė 2008 m. kovo 22 d. straipsnį, pavardžių. Išspausdinti parašai, nenurodant pavardžių, prilyginami anonimiškam autoriui, todėl, vadovaujantis CK 2.24 straipsniu, teismas privalėjo priteisti ieškovui neturtinę žalą. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir žalos dydis nustatomas, atsižvelgiant į pateiktus įrodymus ir kt. Tai reiškia, kad teismas negalėjo šioje dalyje ieškinio atmesti, o turėjo teisę prašomą neturtinę žalą sumažinti tiek, kiek manė reikalinga, kad tai atitiktų padarytos žalos dydį bei protingumo kriterijus.
3) Po atsakovo išspausdinto straipsnio „Sąžinės balsas“ apeliantas patyrė daugybę nemalonių dvasinių išgyvenimų, kadangi viešai ir visiškai nepagrįstai buvo apkaltintas padaręs nusikalstamas veikas. Apie tokią jo garbę ir orumą žeminančią informaciją sužinojo daugybė žmonių, tame tarpe jo draugai bei artimieji. Kaip atsakovas skelbia savo internetiniame tinklalapyje, laikraštis „Krašto vitrina“ yra labiausiai skaitomas Prienų r. ir Birštono savivaldybėse, kadangi per mėnesį pasiekia net 15 000 pašto dėžučių (tai pagrindžia išrašas iš atsakovo internetinio tinklalapio). Be to, Birštono miestas nėra didelis, todėl šio miesto gyventojai puikiai pažįsta vieni kitus. Dėl šių priežasčių labai sumažėjo apelianto bendravimo galimybės, pablogėjo jo reputacija ne tik draugų ar artimųjų, bet ir kitų Birštono miesto bei aplinkinių vietovių gyventojų tarpe. Šių metų spalio mėnesį ieškovas yra nusprendęs kandidatuoti artėjančiuose Seimo rinkimuose, tačiau dėl tokio atsakovo išspausdinto straipsnio jo galimybės laimėti šiuose rinkimuose tapo mažiau nei minimalios. Be to, nuolat jaučia iš kitų žmonių neapykantą jo atžvilgiu, susilaukė įvairių nemalonių jį žeminančių replikų iš gatvėje praeinančių žmonių. Dėl šių priežasčių patyrė dvasinį sukrėtimą bei daugybę nepatogumų ir dvasinių išgyvenimų. Siekiant deramai įvertinti patirtą neturtinę žalą, reikia atsižvelgti į tai, kad neturtinę žalą sukėlęs atsakovas atsisakė geranoriškai išspausdinti tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimą ir taip sumažinti jo nuolat patiriamus išgyvenimus ir nepatogumus. Be to, iš atsakovo nesulaukė jokio atsiprašymo, kuris bent minimaliai galėtų patvirtinti faktą, jog atsakovas gailisi dėl atliktų neteisėtų veiksmų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas VšĮ „Krašto vitrina“ prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l. 199-201). Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
1) Prienų rajono apylinkės teismas teisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos priteisimą, nepažeidė įrodinėjimą reglamentuojančius teisės normų, visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylos įrodymus ir pagrįstai nusprendė nepriteisti ieškovui neturtinės žalos. Netenkindamas ieškinio reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo, teismas turėjo pakankamai pagrindo konstatuoti, kad ieškovas nepagrindė savo patirtos žalos bei jos dydžio leistinomis CPK įrodinėjimo priemonėmis, o apsiribojo tik bendrais, deklaratyviais teiginiais apie dvasinius išgyvenimus, nepatogumus ir pan.
2) Nepagrįstas apelianto argumentas, jog teismas, nustatęs melagingos informacijos paskleidimą ir įpareigodamas atsakovą ją paneigti, vadovaujantis CK 2.24 straipsniu privalėjo priteisti ieškovui neturtinę žalą. Tam, kad būtų apginta pažeista teisė, ne visais atvejais yra būtinas neturtinės žalos atlyginimas. CK 2.24 straipsnis nereglamentuoja neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, šie kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje.
3) Teigdamas, kad patyrė eilę neigiamų faktorių - dvasinių išgyvenimų, kandidatavimo galimybių sumažėjimą, reputacijos pablogėjimą, ieškovas tai patvirtinančių duomenų nepateikė. Todėl, atsižvelgiant į pažeistas vertybes ir į tai, kad ieškovui jokių neigiamų pasekmių neatsirado, ieškinio reikalavimas priteisti jam 10 000 Lt neturtinę žalą vertintinas kaip noras neturtinės žalos atlyginimo institutą paversti pasipelnymo šaltiniu ir yra neadekvatus pažeistoms teisėms apginti. Be to, šiuo konkrečiu atveju yra būtina ir labai svarbu užtikrinti konkuruojančių lygiaverčių konstitucinių vertybių - teisės į žmogaus garbę ir orumą bei teisės skleisti informaciją - protingą ir sąžiningą pusiausvyrą.
4) Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, visiškai pagrįstai vertino ir tą aplinkybę, kad ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl informacijos paneigimo praėjus beveik pusmečiui nuo straipsnio „Sąžinės balsas“ paskelbimo, kas rodo, kad tie išgyvenimai ir nepatogumai, kurie sąlygojo neturtinę žalą, ieškovui nebuvo itin gilūs ir svarbūs. Akivaizdu, kad R. L. nebuvo aktualu kuo skubiau imtis priemonių neteisingai informacijai paneigti, kadangi ši informacija jam jokios neigiamos įtakos neturėjo bei neigiamų emocijų nesukėlė.
5) Nagrinėjant bylą, teismas nenustatė jokių reikšmingų aplinkybių, kurios patvirtintų, jog laikraštyje „Krašto vitrina“ išspausdintas straipsnis „Sąžinės balsas“ buvo esminis ieškovo R. L. reputaciją menkinantis faktorius, sumažinęs jo galimybes ateityje laimėti artėjančiuose Seimo rinkimuose, ar įtakojęs jo atžvilgiu kitų žmonių neapykantą, žeminančias replikas ir pan.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Visuomenės informavimo priemonės pagrindinė funkcija – informacijos apie įvykius skleidimas. Šia savo teise visuomenės informavimo priemonė turi naudotis sąžiningai, nepiktnaudžiaudama ja ir neperžengdama ribų, nustatytų tarptautiniuose aktuose, Lietuvos Konstitucijoje ir įstatymuose. Vienas iš pagrindinių visuomenės informavimo principų suformuluotas Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnyje: viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai. Nurodytos principinės nuostatos suponuoja visuomenės informavimo priemonės atsakomybę, jeigu ji paskelbia tikrovės neatitinkančius ir asmens garbę bei orumą žeminančius duomenis. Visuomenės informavimo priemonės atsakomybę už neatitinkančių tikrovės ir žeminančių asmens garbę ir orumą žinių paskleidimą įtvirtina CK 2.24 straipsnio 5 dalis. Šioje normoje nustatyta, kad visuomenės informavimo priemonė privalo atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą.
CK 2.24 straipsnis nereglamentuoja neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, šie kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus, t. y. asmeniui nenaudingas poveikis. Neturtinė žala yra padaroma dėl sukeliamų išgyvenimų, bet paveikiant skirtingus gėrius, turinčius didesnę ar mažesnę vertę asmeniui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą, t. y. teismo sprendime turi būti išvardyti ir pasverti argumentai, dėl kurių žalos dydis gali būti nustatomas didesnis, ir motyvai, dėl kurių žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis. Tai priklauso nuo pažeistų vertybių, atsiradusių pasekmių ir kitų kriterijų. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2005 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005; 2007 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2007; kt.). Taigi teismo funkcija – remiantis įstatyme nustatytais kriterijais kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusio asmens patirtą dvasinį skausmą, kitus neigiamus išgyvenimus.
Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamo ginčo atveju atsakovo patirtai neturtinei žalai atlyginti pakanka pripažinti tik teisės pažeidimo faktą (satisfakcija). Nagrinėjamu atveju turi būti taikomas ir kitas pažeistų teisių gynimo būdas – neturtinės žalos atlyginimas, kurio pagrindui ieškovas nurodė tikrovės neatitinkantį straipsnio turinį ir jo pasėkoje sukeltas neigiamas pasekmes. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tikrovės neatitinkančių duomenų paskleidimas viešojoje erdvėje (nagrinėjamu atveju - išspausdinimas visuomenės informavimo priemonėje) kartu su asmens garbę ir orumą žeminančiais duomenimis savaime žemina asmens garbę, asmeninę ir (arba) dalykinę reputaciją, bei orumą, todėl papildomai šių aplinkybių įrodinėti nereikia. Bylos duomenimis, Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija 2008 m. birželio 13 d. pripažino, kad atsakovo redakcija, išspausdindama tikrovės neatitinkantį straipsnį, pažeidė Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 22 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Net ir po Komisijos sprendimo, atsakovas CK 2.24 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ieškovo prašomas paneigti tikrovės neatitinkančias žinias nesutiko ir priešingai, 2008 m. spalio 15 d. išspausdino publikaciją su antrašte “Ko tik nepasitaiko”, kurioje nurodęs ieškovo prašymo turinį, parašė savaip interpretuojamą ir ieškovo lūkesčius neatitinkantį komentarą. Pažymėtina, kad atsakovas išspausdino tikrovės neatitinkančias žinias gan dideliu tiražu (b.l. 17), o iš bylos rašytinių duomenų galima išvada, kad ieškovas rajone yra pakankamai gerai žinomas asmuo (b.l. 11). Minėta, kad neturtinė žala fiziniam asmeniui yra padaroma dėl sukeliamų išgyvenimų, paveikiant skirtingus gėrius, turinčius didesnę ar mažesnę vertę asmeniui. Todėl negalima sutikti su teismo išvada, kad ieškovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepagrindė patirto žalos dydžio, kadangi nustatyti tokį dydį ir kiek įmanoma teisingiau jį kompensuoti yra teismo funkcija. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad nagrinėjamu atveju yra būtina užtikrinti konkuruojančių lygiaverčių konstitucinių vertybių - teisės į žmogaus garbę ir orumą bei teisės skleisti informaciją - protingą ir sąžiningą pusiausvyrą, tačiau negalima sutikti su teiginiais, kad tikrovės neatitinkanti informacija ieškovui jokios neigiamos įtakos neturėjo bei neigiamų emocijų nesukėlė, kadangi toks vertinimas yra subjektyvaus pobūdžio, be to, neturi lemiamos reikšmės taikant atsakovui atsakomybę CK 2.24 straipsnio 5 dalies prasme.
Atsižvelgdama į paskleistų ir tikrovės neatitinkančių duomenų turinį, teisėjų kolegija sprendžia, kad tokie duomenys sukėlė ieškovui neigiamų išgyvenimų ir nepatogumų, nes apie tikrovę neatitinkančius faktus sužinojo jo artimieji, draugai ir kt. asmenys. Dėl to ieškovas patyrė nervinę įtampą, atsirado pagrindas apkalboms ir pan. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tikrovės neatitinkanti informacija išspausdinta tik vietiniame laikraštyje ir plačiau nebuvo skelbta. Byloje nenustatyta, kad dėl to ieškovas būtų patyręs ir turtinę žalą. Apie konfliktus, vykusius tarp ieškovo ir turgaus prekeivių, jam (ieškovui) buvo žinoma iš anksčiau, neigiamos emocijos dėl susidariusios situacijos bei atliekamo jo atžvilgiu ikiteisminio tyrimo galėjo atsirasti dar iki buvo paskelbta publikacija laikraštyje.
Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo apeliacinio skundo argumentai sudaro įstatyme nustatytą pagrindą jį tenkinti iš dalies. Teismo sprendimo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo panaikinama, priteisiant ieškovui iš atsakovo 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pakankama ir adekvati satisfakcija padarytam teisės pažeidimui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovo ieškinį tenkinus iš dalies (neturtinį reikalavimą tenkinus pilnai, turtinį – tik dalinai), laikytina, kad ieškovo patenkintų reikalavimų dalis sudaro 50 proc. ieškinio sumos, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo paliktina nepakeista. Apeliantas ginčijo sprendimo dalį dėl neturinės žalos atlyginimo, sumokėdamas už apeliacinį skundą 300 Lt žyminio mokesčio (b.l. 194, CPK 85 str. 1 d. 8 p.). Ieškovo apeliacinį skundą tenkinus iš dalies (20 proc. reikalavimų sumos), jam iš atsakovo priteistina 60 Lt (300 Lt x 20 proc.) šių išlaidų (CPK 93 str. 2, 3 d.). Kadangi apeliacinės instancijos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės, nei numatyta CPK 96 straipsnio 6 dalyje (b.l. 197), šios išlaidos iš šalių nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 15 d. sprendimą pakeisti.
Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo neturtinę žalą, ir priimti šioje dalyje naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti ieškovui R. L., a.k. 355311180811, iš atsakovo Viešosios įstaigos „Krašto vitrina“, įm. k. 300839432, 2000 Lt (du tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo.
Kitą Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 15 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui R. L., a.k. 355311180811, iš atsakovo Viešosios įstaigos „Krašto vitrina“, įm. k. 300839432, 60 Lt (šešiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.