Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-12-08 · Civilinė byla Nr. 2-1510/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-08
Bylos Nr.
2-1510/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Audronė Jarackaitė, Danutė Gasiūnienė, Vytas Milius
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Gamma“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Nikvikas“
Kategorijos
  • 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1510/2010Procesinio sprendimo kategorija: 110.4.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gruodžio 8 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audronės Jarackaitės ir Vyto Miliaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Gamma“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-660-262/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Nikvikas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Gamma“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo UAB „Nikvikas“ ieškinį atsakovui UAB „Gamma“ dėl skolos pagal rangos sutartį priteisimo (b. l. 9-11).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 8 d. nutartimi (b. l. 3) tenkino ieškovo prašymą ir pritaikė atsakovo turtui laikinąsias apsaugos priemones.

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. sausio 5 d. nutartimi (b. l. 12-13) įpareigojo ieškovą įmokėti į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą 250 000 Lt sumą arba pateikti nurodyto dydžio banko garantiją užtikrinant atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. balandžio 15 d. nutartimi (b. l. 68-71) Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 5 d. nutartį pakeitė ir sumažino atsakovo nuostolių atlyginimo sumą iki 40 000 Lt bei nustatė naują terminą ieškovui iki 2010 m. gegužės 17 d. pateikti nuostolių atlyginimo užtikrinimą.

Šalies argumentai

2010 m. gegužės 18 d. atsakovas UAB „Gamma“ kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 150 str. 2 d. 3 p.) (b. l. 74).

2010 m. gegužės 19 d. gautas ieškovo prašymas priimti 40 000 Lt kaip garantiją nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (b. l. 75-78).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 10 d. nutartimi (b. l. 80) atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmetė, pripažinęs, kad ieškovas užtikrindamas atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą įmokėjo 40 000 Lt į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą.

Šalies argumentai

Atsakovas UAB „Gamma“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės (b. l. 82-84). Atskirąjį skundą grindžia tuo, kad ieškovas Lietuvos apeliacinis teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutarties neįvykdė. Pirma, apeliacinės instancijos teismas įpareigojo įmokėti tam tikrą pinigų sumą į teismo depozitinę sąskaitą ieškovą. Antra, atlikti minėtą procesinį veiksmą ieškovas turėjo iki 2010 m. gegužės 17 d.

2010 m. gegužės 19 d., t. y. pasibaigus nustatytam terminui, į depozitinę sąskaitą 40 000 Lt sumokėjo ne ieškovas, o kredito įstaiga. Atsakovas daro prielaidą, kad kredito įstaiga suteikė ieškovui 40 000 Lt kreditą, kurią kredito įstaiga pervedė tiesiogiai į teismo depozitinę sąskaitą. Sudarydamos kredito sutartis, kredito įstaigos paprastai reikalauja, kad kredito gavėjas užtikrintų prievolių pagal kredito sutartį įvykdymą. Vienas iš prievolių įvykdymo būdų gali būti piniginių lėšų įkeitimas. Pagal CK 4.198 straipsnio 2 dalį įkaito turėtojas turi teisę patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto, kuriuo taip pat gali būti į teismo depozitinę sąskaitą įmokėtos lėšos, pirmiau už kitus kreditorius. Todėl galima situacija, kad ieškovui pažeidus kredito sutarties sąlygas kredito įstaigos reikalavimai bus tenkinami iš pinigų sumos, esančios teismo depozitinėje sąskaitoje, o atsakovo nuostolių atlyginimas liks faktiškai neužtikrintas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl subjekto, kuris turi įvykdyti nutartį dėl atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimo, ir laiko, kad minėtas įpareigojimas buvo atliktas pavėluotai.

Minėta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. balandžio 15 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 5 d. nutartį ir sumažino atsakovo nuostolių atlyginimo sumą iki 40 000 Lt bei nustatė naują terminą iki 2010 m. gegužės 17 d. pateikti atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimą. Vykdant šį įpareigojimą, į pirmosios instancijos teismo depozitinę sąskaitą 2010 m. gegužės 19 d. pervesta 40 000 Lt (b. l. 76). Iš mokėjimo pavedimo neįmanoma tiksliai nustatyti, kas pervedė pinigines lėšas, nes prie grafos „Mokesčius moka“ nurodyta „Mokėtojas ir gavėjas (SHA)“.

Pažymėtina, jog teismų praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006) laikomasi pozicijos, kad aplinkybė, jog atstovavimo išlaidas sumokėjo ne dalyvaujantis byloje asmuo, bet jo vardu tai padarė trečiasis asmuo, teisinės reikšmės neturi, kadangi proceso teisėje, kaip materialiojoje teisėje (CK 6.51 str.), pripažįstamas trečiojo asmens prievolės įvykdymo už skolininką institutas. Taikydama analogiją, teisėjų kolegija daro išvadą, kad aptariamu atveju svarbu tik tai, kad atsakovo galimų nuostolių atlyginimas buvo užtikrintas, o tai, kas atliko mokėjimus, yra ieškovo ir su juo susijusio trečiojo asmens tarpusavio susitarimo reikalas.

Nepagrįstos apelianto abejonės dėl to, kad įmokėtos piniginės lėšos gali būti įkeistos, todėl atsakovo nuostolių atlyginimas faktiškai gali būti neužtikrintas, nes įkaito turėtojas turi pirmumo teisę reikalauti įvykdyti prievolę jam. Pirma, byloje nėra įrodymų nei apie pinigų skolinimą, nei apie jų įkeitimą. Antra, lėšų iš depozitinės sąskaitos išmokėjimą riboja sąskaitos rūšis. Depozitas – materialinė vertybė, atiduota saugoti tam tikrai valstybės įstaigai (pareigūnui) ir, esant nustatytoms sąlygoms, pervedama kitam asmeniui, o nustatytoms sąlygoms neatsiradus, grąžinama jas davusiam asmeniui.

Apeliantas teisingai pastebėjo, jog pinigai į teismo depozitinę sąskaitą sumokėti pavėluotai, t. y. ne 2010 m. gegužės 17 d., kaip nustatyta apeliacinės instancijos teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutartyje, bet 2 kalendorinėmis dienomis vėliau. Nors skundžiamoje nutartyje expressis verbis nėra nurodyta, kad atlikti procesinį veiksmą nustatytas procesinis terminas atnaujinamas, iš pirmosios instancijos teismo veiksmų (depozito negrąžinimo) akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas pažeidimo nelaikė esminiu ir vos 2 d. praleistą terminą ex officio atnaujino. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas ir paskesnis jų taikymas ieškovo prašymu, įpareigojant užtikrinti atsakovo nuostolių atlyginimą, prieštarautų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams (CPK 7 str.).

Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, konstatuotina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės yra teisėta ir pagrįsta, todėl atsakovo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Danutė GasiūnienėAudronė JarackaitėVytas Milius